Nuo seniausių laikų Lietuva vadinama kaimynų žeme. Deja, ne visi kaimynai yra draugiškai nusiteikę. Viena dažniausių konfliktų priežasčių - neteisėtas kaimyno žemės naudojimas, t. y. kaimynai savo reikmėm naudoja teisiškai jiems nepriklausančią sklypo dalį.
Pirmieji žingsniai: bandymas susitarti gražiuoju
Pats paprasčiausias, greičiausias ir mažiausiai sunkumų keliantis sprendimas - bandymas susitarti gražiuoju. Net jei jums ir atrodo, kai kaimynai nėra draugiški, pabandyti vis tiek verta. Susitikite su kaimynais ir išsakykite savo pageidavimus. Tiesa, elkitės draugiškai. Jei būsite pikti ir reikšite nepasitenkinimą, pašnekovas puls ginti, o, kaip žinia, geriausia gynyba yra puolimas.
Jei su kaimynais pavyko draugiškai susitarti, būtinai pasirašykite sutartį. Su kaimynais galite susitarti dėl pačių įvairiausių sprendimų. Dažniausiai tarpusavio susitarimu kaimynas sutinka perduoti dalį naudojamo sklypo, kaimynas prašo teisės naudotis jums priklausančios žemės dalimi, kaimynas sutinka sumokėti už žemės naudojimą (mokestis gali būti vienkartinis arba periodiškas).
Kaip arti sklypo ribos turėtų būti tvora?
Ką daryti, jei susitarti nepavyksta?
Jei susitarti nepavyksta, kaimyną galite įskųsti aukštesnėms instancijoms. Žinoma, konfliktinę situaciją galite bandyti spręsti ir savarankiškai, pvz., jei kaimynas pastatė tvorą jūsų valdoje, galite ją paprasčiausiai perkelti. Advokatai primena, kad imdamiesi bet kokių savavališkų veiksmų, privalote racionaliai įvertinti galimas pasekmes, pvz., už tvoros perkėlimą galite gauti baudą, kadangi savavaldžiaujate, t. y. elgiatės grubiai ir atsisakote eiti teisiniu keliu.
Kreipimasis į teismą
Iš tiesų ginčo situacijoje visus taškus gali sudėlioti tik teismas. Jei nusprendėte kreiptis į teismą, šiam procesui turite pasiruošti iš anksto. Visų pirma turite surinkti pakankamai informacijos apie jums ir kaimynui priklausančius žemės sklypus, nurodyti tikslius pažeidimus ir įrodyti, kad jums nepavyko su kaimynu susitarti gražiuoju.
Jums reikės sklypo planų, nuotraukų ir jūsų pretenzijas patvirtinančių dokumentų. Teisme galite reikšti įvairias pretenzijas dėl netinkamo sklypo naudojimo. Galite reikalauti, kad teismas uždraustų kaimynams naudotis jūsų sklypu, išreikalautų kompensacijos už neteisėtą svetimo sklypo naudojimą ir padarytą žalą, nustatytų tikslią sklypų ribą. Teisme gali būti tvirtinamas ir teisėtas sklypo ar jo dalies naudojimas, pvz., nustačius servitutą.
Beje, praktika rodo, kad tam tikrose situacijose, uždraudus kaimynams neteisėtai naudotis jums priklausančia žeme, kaimynai gali pareikalauti servituto, kad ir toliau galėtų naudotis sklypu.
Galimos pretenzijos teisme:
- Uždrausti kaimynams naudotis jūsų sklypu.
- Išreikalauti kompensacijos už neteisėtą svetimo sklypo naudojimą ir padarytą žalą.
- Nustatyti tikslią sklypų ribą.
- Tvirtinti teisėtą sklypo ar jo dalies naudojimą (nustatyti servitutą).
Želdinių sodinimo reikalavimai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos veisiant želdinius:
| Želdinių aukštis | Atstumas nuo šiaurinės pusės | Atstumas iš kitų pusių |
|---|---|---|
| Aukštesni kaip 3 m | 5 m | 3 m |
| Nuo 2 iki 3 m | 2 m | |
| Iki 2 m | 1 m | |
Statybos reikalavimai šalia sklypo ribos
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.