Elgesio kultūra - tai žmonijos kultūros dalis, apimanti svarbiausias žmonių bendro gyvenimo taisykles. Ji reikalauja gebėjimo tinkamai bendrauti, būti paslaugiems, mandagiems ir taktiškiems. Nuo mažens turime mokytis bendravimo meno ir gražaus elgesio. Gražus elgesys yra menas, kuris apima pagarbos rodymą žodžiais ir veiksmais, suvokiant, kodėl taip darome, ir stengiantis pasijusti kito žmogaus vietoje. Gero elgesio taisyklės įpareigoja padėti senam žmogui. Mandagumas priklauso nuo asmens vertinimo kaip didžiausios vertybės. Šitaip elgdamiesi su aplinkiniais, parodome pagarbą žmogaus orumui ir dėmesį jam.
Geras elgesys - tai ne tik formalių taisyklių laikymasis, bet ir nuoširdus rūpestis kitais, jautrumas ir gebėjimas prisiderinti prie įvairių situacijų. Tai gebėjimas elgtis taip, kad kiti jaustųsi patogiai ir gerai. A. Prevencevas teigė: „Pagrindinė mūsų elgesio taisyklė yra tokia: aš turiu elgtis taip, kad būtų patogu ir malonu kitiems, o ne tik man vienam.“
Savybės, Būtinos Geram Elgesiui
Norint tinkamai elgtis visuomenėje, būtina ugdyti tam tikras savybes:
- Jautrumas: Savybė, parodanti žmogiškumą ir nesavanaudiškumą. Jautrūs žmonės visada stengiasi suprasti ir atjausti kitą.
- Tolerancija: Kiekvienas žmogus turi savo pažiūras, nuostatas ir įsitikinimus, gali elgtis ir gyventi savitai, tačiau svarbu nepažeisti nusistovėjusių normų. Reikia būti pakančiam kito nuomonei.
- Taktiškumas: Tai elgesio būdas, kai kitas žmogus neužgaunamas, nesumenkinamas jo orumas ir savigarba, išvengiama nesusipratimų.

Gero Elgesio Taisyklės Įvairiose Situacijose
Žmogus visada gyveno ne vienas, todėl reikėjo atsižvelgti į aplinkinius ir elgtis atitinkamai. Ilgainiui susiformavo žmonių tarpusavio bendravimo taisyklės, kurių negalima nepaisyti.
Elgesys Viešumoje
Elgesio kultūra apima įvairias situacijas viešumoje:
- Pasisveikinimas: Etiketas reikalauja, kad visada pasisveikintume, kai įžengiame į kambarį, kuriame jau yra susirinkusių žmonių. Nustebsite, kaip retai šiomis dienomis mes girdime mandagiuose pokalbiuose žodį „labas“.
- Elgesys Gatvėje, Autobuse, Traukinyje, Automobilyje: Viešajame transporte būtina užleisti vietą vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims ir neįgaliesiems. Taip pat svarbu netriukšmauti ir netrukdyti kitiems keleiviams.
- Elgesys Kine, Teatre ir Koncerte, Muziejuje ir Parodose: Šiose vietose reikia elgtis tyliai, netrukdyti kitiems lankytojams ir laikytis nustatytų taisyklių. Kino teatre negalima kalbėti telefonu, o muziejuje - liesti eksponatus.
Elgesys Šeimoje
Šeima yra pagrindas, kuriame formuojasi vaiko elgesio įgūdžiai:
- Tėvų Pavyzdys: Vaikai mokosi iš savo tėvų, todėl svarbu, kad tėvai patys demonstruotų gerą elgesį. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti.
- Mandagumas: Kai kas nors jums duoda kažką, būtina pasakyti „ačiū“. Tai išreiškia pagarbą ir dėkingumą. Kai prašote ko nors, užbaikite savo sakinį arba klausimą žodžiu „prašau“.
Elgesys Darbe
Darbo aplinkoje svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
- Santykiai su Viršininkais ir Kolegomis: Darbe svarbu būti mandagiam, pagarbiam ir profesionaliam. Reikia laikytis nustatytų taisyklių ir gerbti kitų nuomonę.
- Geras Tonas Įstaigoje: Atsiliepti telefonu ir pralementi „a“ arba „nu“ nėra tinkamas būdas bendrauti su kitu jums skambinančiu žmogumi. Visada pirmiausia sakykite „Alio“. Kai apsikeisite mandagiomis frazėmis, kitas asmuo gali pasakyti, dėl ko jums skambina. Jei skambinate jūs, prisistatykite ir įvardinkite skambučio tikslą tik po to, kai pasisveikinsite.
Elgesys Svečiuose ir Prie Stalo
Būnant svečiuose, reikia laikytis etiketo taisyklių:
- Mandagumas: Būtina pasisveikinti su šeimininkais ir padėkoti už pakvietimą. Prie stalo reikia elgtis tvarkingai, nesižvalgyti, nekalbėti garsiai ir laukti, kol visi bus aptarnauti.
Vaikų Auklėjimas
Vaikų auklėjimas - tai nuolatinis procesas, kurio metu vaikai mokosi tinkamo elgesio, socialinių įgūdžių ir vertybių.
Elgesio Ugdymo Sistema
Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali „užsidirbti“ tinkamu elgesiu. Prieš pradėdami taikyti elgesio ugdymo sistemą, pasistenkite lentelę sudaryti kuo paprasčiau ir tiksliau. Jei paliksite nors truputį vietos neaiškumams, vaikai galės nepaisyti taisyklių, jas keisti, kaip panorėję.
Į sąrašą svarbu įtraukti pačius svarbiausius reikalavimus, kasdieninius, neišvengiamus įsipareigojimus. Atkreipkite dėmesį, jog pradinukų užduotys turėtų būti labiau susijusios su tvarka ir higiena, o paauglių - su namų ruoša: miegamųjų, virtuvės, vonios tvarkymu.
Kai už tinkamą elgesį vaikas kasdien skatinamas, o už netinkamą - malonumai atimami, tinkamas elgesys dažnėja, o netinkamas retėja. Pamažu tinkamas elgesys tampa įpročiu. Lentelėje kasdien žymėti, kaip vaikui sekasi keisti savo elgesį (simbolius galite sugalvoti savo). Suteikite vilties vaikui. Būkite pastovūs. Atlaikykite atkryčius.
Tikėtina, kad po kelių savaičių sistemos taikymo vaikui pabos stengtis ir jis bandys išvengti lentelių, sakydamas, kad jam vienodai „visos privilegijos“, kad jam „nieko nereikia“, gali keletą dienų elgtis ypač prastai. Kokius skirti apdovanojimus kasdien ir po savaitės, aptarkite kartu su vaiku savaitgalį. Jūsų vaikas yra geriausias idėjų šaltinis, nes kiekvienam patinka skirtingi dalykai. Paprastai mažesnieji džiaugiasi iškylomis su vaišėmis, prizais (visokiais mažmožiais), lipdukais ir galimybe žiūrėti TV ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Vyresnieji labiau vertina įvairius skanėstus, galimybę žiūrėti TV, ilgai vakaroti ir kalbėtis su draugais, juos kviestis į svečius ar būti pas juos.
Elgesio teorijos teigia, kad palaikomas, skatinamas elgesys ateityje linkęs kartotis, o ignoruojamas - silpnėti ir išnykti.
Kaip ugdyti vaiko tinkamo elgesio įpročius?
Drausminimas ir Bausmės
Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko emocijų valdymo. Anot psichologų, pasitaiko atvejų, kai vaikas nesilaiko drausmės, šeimoje priimtų taisyklių ir elgiasi netinkamai. Tuomet vaikas privalo pajausti savo elgesio pasekmes. Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį. Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė - pavėlavai grįžti namo, reiškia rytoj su draugais nesusitiksi.
Kiekviena taisyklė, draudimas turi būti apgalvoti ir pagrįsti. Pasakyti vaikui „man nepatinka“, tai reiškia nepasakyti nieko. Kiekviena pastaba turi būti paaiškinta, kodėl derėtų elgtis kitaip. Galima su vaikais tartis ir diskutuoti apie tinkamą ir netinkamą elgesį, taisykles. Psichologai tikina, kad taisyklių ir jų nepaisymo pasekmių žinojimas iš anksto užkerta kelią vaiko pykčiui prieš tėvus, kurie jį drausmina. Jeigu su vaiku jau aptarėte galiojančias ribas bei taisykles, į nusižengimus, jų nepaisymą negalima žiūrėti pro pirštus. Pastebėjus nederamą vaiko elgesį, perspėjame, primename taisykles, susitarimus, tačiau padaręs nusižengimą vaikas turėtų sulaukti atitinkamos nuobaudos. Tėvų atlaidumą tokiu atveju, vaikas priims kaip signalą, kad taisyklės nieko vertos ir jų laužymas atsakomybės neužtraukia.
Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti.
Svarbiausia, tėvams mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai. Tik tinkama, logiška bausmė gali būti pamokanti.
Kritika, pakeltas balso tonas ir vaiką žeidžiantys epitetai - taip pat netoleruotinos auklėjimo priemonės. Jos vaiką žeidžia, menkina savivertę ir siunčia signalą, kad šaukdamas esi viršesnis už kitus, o tokią „privilegiją“ suteikia vyresnis amžius. Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.
Patarimai Tėvams
- Būkite Pavyzdžiu: Žiauri tiesa - vaikai mokosi pamėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti.
- Nustatykite Ribas ir Pasekmės: Turėkite tam tikras taisykles, o kai šios taisyklės pažeidžiamos, turi būti atitinkamos pasekmės.
- Duokite Įspėjimą: Net jei Jūsų mažylis žino, kad tai, ką jis daro, yra neleistina, duokite vieną įspėjimą prieš įgyvendindami pasekmes.
- Pasekmės Vieta: Turėkite vietą, kur Jūsų vaikas galėtų eiti atlikti „bausmę“. Tai turėtų būti vieta, kur nesimatytų kitų namų gyventojų, taip pat ten, kur būtų saugu ir negrėstų joks pavojus.
- Būkite Nuoseklūs: Jei paaiškinsite taisykles savo mažyliui, bet taikysite tik retkarčiais arba taikydami darysite nuolaidas, pakeitimus, tai nebus taisyklės.
Netinkamas Elgesys
Netinkamas elgesys - tai elgesys, kuris pažeidžia visuomenės normas, trukdo kitiems žmonėms arba kenkia pačiam asmeniui.
Priežastys
Vaikų netinkamas elgesys ugdymo įstaigoje gali turėti įvairių priežasčių. Dažnai jos susijusios su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi.
Apie pakantumą: tolerancija ir diskriminacija
Demokratinėje ES visuomenėje labai daug kalbama apie toleranciją. Šis žodis tapo tarsi koks burtažodis, galintis, atseit, panaikinti bet kokius visuomenėje kylančius konfliktus ar nesusipratimus. Be gilesnio pasvarstymo tikima, kad tolerancijos pasekmės yra tik teigiamos. Ar iš tikrųjų taip?
Pats žodis tolerancija yra lotyniškos kilmės (tolerantia) ir reiškia kantrybė, ištvermė. Lietuviui svetimžodis tolerancija nieko giliau nesako, o pasak Vydūno, kaip ir visi kiti svetimžodžiai, niaukia sąmonės šviesą. Vartokime seną lietuvišką žodį pakanta: Augindami pakantą tarp savęs auginame ir teisingumą, ir širdingumą (Vd); arba pakantumas: Negalima taikstytis su pakantumo atmosfera tinginiams ir darbo drausmės laužytojams (LKŽ).
Pats žodis pakanta ir paaiškinamieji sakiniai mums byloja, kad pakanta tam, kuris pakenčia nėra vien tiktai gerai. Pakanta, kaip sako pats žodis, reiškia didesnę ar mažesnę kančią. Žinoma, pakantusis, kaip sako Vydūnas, ugdo savyje teisingumą bei širdingumą, tačiau jam ir skauda, nes jis kenčia. Kita vertus, matome, kad per didelis pakantumas kenkia visuomenei, ardo joje esamą tvarką. Jeigu bet kokia visuomenė, organizacija, partija ar struktūra sugebėtų laikytis visiško pakantumo (tolerancijos), jos paprasčiausiai nebeliktų, - toleruojami reiškiniai ją greitai sunaikintų. Kiekviena struktūra ar organizacija, pradedant nuo pačios paprasčiausios - dviejų žmonių draugystės ar santuokos, - turi savo taisykles, kurių reikia laikytis, kad tam tikra struktūra galėtų gyvuoti.
Europos Sąjungoje, kurioje tiek daug kalbama apie toleranciją, labai daug kas netoleruojama. Jei ES viską toleruotų, jos paprasčiausiai nebūtų. Sąjunga turi savo programą bei tikslus, kuriems turi paklusti tie, kurie nori tapti ES nariais. Ji nepakenčia (netoleruoja) tų, kurie nesilaiko nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Taip būna bet kokio dydžio visuomenėje ar struktūroje. Jei šeima tampa pakanti toms gyvenimo normoms, kurios dabar yra vis labiau propaguojamos, ji vis labiau irsta.
Tas pats tinka ir atskirai asmenybei. Jei aš tampu absoliučiai pakantus tam, kas yra priešinga mano religijai, mano etinėms vertybėms ar įsitikinimams, mano gyvenimas nebetenka prasmės, aš nebesivystau ir apskritai sunykstu kaip asmenybė ir lengvai pasiduodu bet kokioms įtakoms ar manipuliacijoms. Jeigu politikas būtų labai pakantus, jis labai greitai netektų įtakos. Bet jeigu jis nekalbėtų apie pakantumą, jis vėlgi būtų blogas politikas ir netrukus nueitų nuo scenos.
Kalbos apie toleranciją ir buvimas tolerantišku dažniausiai yra skirtingi dalykai. Kodėl? Pagalvoję tikriausiai surastume ne vieną priežastį.
Pakantumas, tolerancija, kaip ir kiekvienas reiškinys, yra ir geras, ir blogas. Pakanta - abipusiai aštrus ginklas ir su juo reikia elgtis taip, kad per daug nesužeistum nei savęs, nei kitų, kuriems turėtum būti pakantus. Pakantumas visada veda į konfliktą, kur susiduria dvi priešingos nuomonės ar jėgos. Todėl yra būtina stebėti, kad tie, kuriuos pakenčiame nesunaikintų toleruojančių. Ir atvirkščiai, reikia stengtis, kad pakanta būtų pakankama ir nesunaikintų tų, kuriuos reikia pakęsti. Trumpai sakant, per didelė pakanta tampa savinaika, o per maža pakanta naikina tuos, kuriuos reikia pakęsti.
Suvokus prieštaringą pakantos poveikį, toleranciją galima viešai naudoti, kaip slaptai veikiantį ginklą, t. y. skelbti vienus tikslus, o siekti visai priešingų. Pastebėkime, kad tie, kurie garsiausiai kalba apie toleranciją, patys dažnai būna netolerantiški, nes jie turi garsiai nepasakomų tikslų, kuriuos ir pridengia žodžiais apie toleranciją bei diskriminaciją.
Tai dažnai šiuolaikinių politikų vartojamas ginklas: apie toleranciją jie kalba tik teigiamai, iš visų reikalauja pakantumo, o patys yra mažiausiai pakantūs. Trumpai sakant, veikiama pagal paradoksalų principą: netolerancija nebus toleruojama - nepakanta nebus pakenčiama..
Šitokiu būdu naudojant pakantumą, griaunama sena tvarka ir įvedama nauja tvarka. Kitaip sakant, šiuolaikinės socialinės revoliucijos arba perversmai visuomenėje (socialinė inžinerija) vykdomi be kraujo, manipuliuojant žodžiais ir naudojant informacines technologijas bei žiniasklaidą.
Genetinė inžinerija - girdėta sąvoka. Socialinė inžinerija - naujai pradedama vartoti sąvoka. Ką ji reiškia? Socialinė inžinerija = visuomenės inžinerija. Tai reiškia, kad su visuomene atliekamos panašios manipuliacijos bei eksperimentai, kaip ir su gyvais organizmais, ląstelėmis ar genais.
Kas tai yra visuomenė? Lot. socialis - visuomeninis; socio - sujungti, apjungti; socius - bendras, susietas; socius - draugas, giminaitis, sąjungininkas. Visuomenę taipogi galima laikyti tam tikru organizmu,. Su šiuo dideliu organizmu - visuomene (societas) - atliekami eksperimentai, kaip ir su kitais organizmais. Tai ir yra socialinė inžinerija, kurios padarinius mes jau patiriame.
Tokiu būdu įvyko vadinamoji seksualinė revoliucija, tokiais metodais vykdoma šeimos ir visuomenės sanklodos arba lyties revoliucija bei gyventojų mažinimo, vadinamoji demografinė politika. Tokios sąvokos, kaip daugiakultūriškumas, tolerancija, diskriminacija, atvira visuomenė, homofobija, seksizmas, somatinis fundamentalizmas ir kiti panašūs naujadarai, pasak Dž. Orvelo - „naujakalbė“ (new speak), yra socialinės inžinerijos įrankiai (senoviškai - pabūklai).
Daugiakultūriškumas (multikultūralizmas) taip išplečia kultūros sąvoką, jog beveik visi žmonių skirtumai tampa kultūros dariniais („socialiniais konstruktais”), kuriuos panorėjus galima perkonstruoti.
Tai, kas per amžius buvo laikoma blogiu, dabar, dėl mūsų pakantumo, mums peršama ir pamažu tampa visų pageidaujamais dalykais. Peršamą blogį visuomenė lengvai priima ne tik dėl pakantumo, bet ir dėl mūsų noro patirti, išgyventi ir pasimėgauti tuo, anksčiau netoleruotu blogiu.
Apie tai aiškiai liudija pirmojo pornografinio žurnalo Playboy, vėliau pavadinto erotiniu, išleidimo istorija JAV, 1953 metais. Leidėjas Hju Hefneris iš pradžių netikėjo žurnalo sėkme puritoniškoje 50-ųjų metų Amerikoje. Vėliau jis pasakojo, kad pirmame numeryje, kurį jis paruošė Čikagoje, nenurodė net žurnalo adreso, nes nebuvo įsitikinęs, ar pavyks išleisti antrąjį numerį. Tačiau sėkmė buvo stulbinanti. Pirmojo pornografinio žurnalo steigėjas per trumpą laiką tapo vienu iš turtingiausių JAV žmonių. Netrukus visa Amerika buvo užtvindyta milijonais panašaus pobūdžio žurnalų ir laikraščių.
Seksualinę revoliuciją palaikė ir skatino visos įtakingiausios JAV ir Europos žiniasklaidos. Amerikiečiams ir europiečiams buvo teigiama, kad „sekso laisvė“ - tai reikalingiausias dalykasšiuolaikiniam žmogui, o gyvenantys pagal krikščioniškos etikos principus yra atsilikėliai nesuprantantys gyvenimo ir nesinaudojantys jo malonumais. Porno biznis tapo pelningiausiu verslu Amerikoje ir Anglijoje.
Tas noras patirti blogį, juo pasimėgauti ir yra perdėtos tolerancijos, kokią dabar išgyvename, pagrindinė priežastis.
Tolerancijos Diena
Lapkričio 16 d. yra Tarptautinė Tolerancijos diena. Šiais metais, tolerancijos simboliu tapo Tolerancijos dėlionė. Mūsų visuomenė yra didelė dėlionė, kurios kiekviena detalė esame mes. Šiais mokslo metais Tolerancijos dienos simbolis buvo TOLERANCIJOS ŠVYTURYS. Vaikai su mokytojais ruošėsi Tolerancijos dienai visą savaitę: vyko diskusijos, piešė, gamino su švyturiu susijusias menines kompozicijas ir koliažus bei noriai prisijungė prie šios pilietinės iniciatyvos. Ryte visi susitikome salėje prie didžiojo švyturio. Vieni mažesni, kiti didesni, skirtingais žodžiais kalbėjome apie tai, kad kiekvienas grupėje esame labai skirtingi, tačiau tai ne priežastis imti užgaulioti, juoktis ar kitaip negražiai pabrėžti skirtumus, nedraugauti. Ir piešiniai, kuriuos mes piešėme yra skirtingi, tačiau tikrai kiekvienas labai savitas ir gražus.

Specialus ugdymasis
Prieš dešimt metų buvo suformuota socialinės bei edukacinės integracijos strategija, pagal kurią buvo pripažinta specialiosios ugdymo(si) poreikio vaikų teisė mokytis bendrojo lavinimo mokykloje: buvo atsisakyta vaiko kategorizacijos ir pereita prie specialiosios ugdymo(si) poreikio ir mokymo individualizavimo. Anot H.Stuko, Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą (ES), negali atsilikti nuo kaimyninių šalių.
Specialiosios ugdymo(si) poreikio moksleivių, integruotų į bendrojo lavinimo sistemą, dalis nusako, kiek garantuojamas švietimo prieinamumas specialiosios ugdymo(si) poreikio turintiems asmenims, rodo ugdymo sąlygų ir formų įvairovės užtikrinimą. siekianti dar labiau reformuoti tradicinę mokyklą, visą švietimo sistemą (Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003, p.-35). Pastaruoju metu, siekdama užtikrinti lygias moksleivių ugdymo ir ugdymosi galimybes, rengiasi priimti Europos socialinę chartiją bei Europos Sąjungos teisės aktus.
Specialiosios poreikio vaikų ugdymas bendrojo lavinimo švietimo įstaigose jau tapo ne tik faktu, bet vis labiau įsisąmoninamas būtinumas. siekiasi integruoto ugdymo naudai (Galkienė, 2001). Atrodo taip nesenai - tik 1993 m. A. Galkienės (2001) daktaro dizertacijoje aptaria integruoto ugdymo aplinkos ypatumus, pabrėžia, kad atvira ugdomoji aplinka (heterogeniška mokyklos bendruomenė) - esminė socialinės negalios integracijos sąlyga, formuluoja integruoto ugdymo principus. Pažymi, kad heterogeninė aplinka skatina pedagogų kompetencijos augimą, norą tobulėti. Tyrimas parodė, kad daugumos tirtos mokyklos pedagogų požiūris į integruotą ugdymą yra optimistinis ir konstruktyvus.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| Prieš 10 metų | Suformuota socialinės ir edukacinės integracijos strategija |
| 1993 m. | A. Galkienės disertacija apie integruoto ugdymo aplinką |