Daikto savininkas turi teisę perduoti jam priklausantį daiktą laikinai naudotis kitam asmeniui nuomos arba panaudos pagrindu. Šiame straipsnyje aptarsime esminius skirtumus tarp šių dviejų sutarčių rūšių, teisės aktus, reglamentuojančius šias sutartis, bei kitus svarbius aspektus.
Nuomos Sutartis
Nuomos sutartis - tai susitarimas, pagal kurį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai (nuomininkui) daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
Nuomos sutartis, kuri sudaroma ilgesniam kaip 1 metų terminui, turi būti įforminta rašytinėje formoje (popierinėje arba elektroninėje). Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 1 metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
Nuomos sutartyje privaloma numatyti sąlygas, leidžiančias identifikuoti konkretų daiktą, kurį ketinama išnuomoti. Nuomos sutartį gali sudaryti ne tik daikto savininkas, bet ir kitas asmuo, kuris valdo daiktą teisėto sandorio pagrindu ir turi teisę išnuomoti daiktą.
Atlygintinumas - tai pagrindinis faktorius į kurį reikia atsižvelgti. Nuomos sutartis sudaroma tais atvejais, kai iš daikto siekiama gauti materialinės naudos (pajamų). Nuomininkas moka nuomotojui nuomos mokestį. Paprastai jis mokamas pinigais ir jo dydis priklauso nuo laikotarpio, kurio metu naudojamasi daiktu (diena, savaitė, mėnesis ir pan.).
Sudarius nuomos sutartį galite būti tikri, kad naudotis daiktu galėsite iki pat nuomos termino pabaigos, kuris numatytas nuomos sutartyje. Jeigu nuomotojas, nepasibaigus nuomos terminui, neleis arba trukdys naudotis daiktu, tai bus laikoma nuomos sutarties pažeidimu. Nuomotojas privalės atlyginti nuomininko nuostolius, kuriuos pastarasis patyrė dėl negalėjimo naudotis daiktu.
Įstatymai nenustato bendro pobūdžio apribojimų teisei išnuomoti daiktą. Uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, individualia veikla besiverčiantys asmenys ir kt. gali išnuomoti jiems nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus daiktus.
Nuomotojas gauna pajamas, kurios yra apmokestinamos įstatymų numatyta tvarka.
Panaudos Sutartis
Panaudos sutartis - tai susitarimas, kuriuo nesiekiama gauti materialinės naudos. Panaudos gavėjas naudojasi daiktu neatlygintinai, t.y., nemokėdamas jokio mokesčio. Tačiau, kaip taisyklė, panaudos gavėjas turi rūpintis daiktu ir jį išlaikyti.
Panaudos sutartis, kuri sudaroma ilgesniam kaip 1 metų terminui, turi būti rašytinė.
Pasibaigus panaudos sutarčiai ir grąžinus daiktą panaudos davėjui, jis turi būti tokios pat būklės, kurios buvo prieš jį perduodant panaudos gavėjui, išskyrus normalų daikto nusidėvėjimą (t.y., daikto įbrėžimai, defektai, gedimai ir pan., kurie atsiranda naudojant daiktą, kai daiktu naudojamasi rūpestingai, laikantis visų daikto eksploatavimo reikalavimų, laikomi normaliu daikto nusidėvėjimu).
Priešingai nei nuomos sutarties atveju, panaudos sutartis gali būti sudaryta ne visais atvejais. Civilinis kodeksas numato, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti panaudos sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.
Šeimos turtui taip pat priskiriama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa panaudos pagrindu. Tai reiškia, kad jei šeima gyvena patalpoje, kurią naudoja pagal panaudos sutartį, ši teisė yra saugoma įstatymo.
Valstybės ar Savivaldybės Turto Panauda
Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį.
Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama.
Pagrindiniai Nuomos Ir Panaudos Sutarčių Skirtumai
Pagrindinis skirtumas tarp nuomos ir panaudos sutarčių yra atlygis. Nuomos sutartis yra atlygintinė, o panaudos - neatlygintinė.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami esminiai nuomos ir panaudos sutarčių skirtumai:
| Savybė | Nuomos sutartis | Panaudos sutartis |
|---|---|---|
| Atlygis | Atlygintinė (mokamas nuomos mokestis) | Neatlygintinė (nemokamas mokestis) |
| Tikslas | Gauti materialinės naudos (pajamų) | Nesiekiama gauti materialinės naudos |
| Sutarties nutraukimas | Galimas tik esant sutarties pažeidimams | Panaudos davėjas gali nutraukti sutartį dėl nenumatytų aplinkybių |
Sutarčių Registravimas Ir Jo Svarba
Sutarčių registravimas prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos skaidrumo ir efektyvesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą. Įregistruota turto nuomos (panaudos) sutartis padeda apsaugoti tiek savininkų, tiek nuomininkų interesus - savininkas atsakomybę už komunalinių mokesčių mokėjimą bei tretiems asmenims padarytą žalą iškart perkelia nuomininkams, o pastarasis gali būti tikras, kad savininkas be jo sutikimo nenutrauks sutarties anksčiau laiko.
Jeigu tarp nuomininko ir nuomotojo kyla ginčas, teisme ar kitose institucijose galima remtis tik įregistruota sutartimi. Užsienyje gyvenantys lietuviai tokiu būdu gali išnuomoti savo turtą Lietuvoje nuotoliu. Asmenys ir šeimos, kurie išsinuomojo būstą sudarydami sutartį ne trumpiau nei vieneriems metams ir įregistravę ją Nekilnojamojo turto registre, turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Sudaryti ir įregistruoti nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutartį patogiausia nuotoliniu būdu, Registrų centro savitarnoje. Prisijungus savininkams ir nuomininkams siūlomas teisininkų patikrintas nuomos (panaudos) sutarties šablonas, kuriame reikia tik įrašyti abiejų šalių duomenis, pridėti (pagal poreikį) papildomas sutarties sąlygas bei pasirašyti dokumentą e. parašu. Įregistruoti nuomos ar panaudos sutartis taip pat galima atvykus gyvai į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, siunčiant el. paštu ar įprastu paštu.
Šeimos Turtas Ir Sutuoktinių Teisės
Šeimos turtas laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida, o šio instituto tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų bei silpnesnio ekonominiu požiūriu sutuoktinio teisėtus interesus. Šeimos turto teisinis režimas taikomas tiek tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis, tiek tuomet, kai sutuoktinių turtinius santykius reglamentuoja įstatymas.
CK numato tris pagrindines šeimos turto kategorijas:
- Šeimos gyvenamoji patalpa: Patalpa laikoma šeimos gyvenamąja, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena.
- Kilnojamieji daiktai: skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.
- Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa: Ši teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu.
Jeigu sutuoktiniai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Sutuoktinis, kuriam šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti.
Normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinį režimą, yra imperatyvios, o tai reiškia - sutuoktiniai sutartimi jo pakeisti negali (negalima, pvz., susitarti, jog vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa nelaikoma šeimos turtu ar kad jai įkeisti nereikia kito sutuoktinio sutikimo).