Kasmet augant šildymo kainoms, vis dažniau pradedama ieškoti sprendimų, kurie leistų maksimaliai sumažinti šildymo sąnaudas. Geriausias ir kone vienintelis sprendimas, leidžiantis jas sumažinti net 40-70 proc. yra visapusiška daugiabučio gyvenamojo namo renovacija, kuriai šiemet bus skiriama ir itin didelė valstybės parama. Kodėl daugiabučių namų ir jų šildymo sistemų renovacija tampa vis svarbesnė?
Daugiabučiai namai sunaudoja apie 75% centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, tačiau didžioji dalis jų (apie 83%) vis dar yra energetiškai neefektyvūs. Siekiant sumažinti sparčiai augančias sąskaitas už šildymą, pastatus būtina renovuoti. Apšiltinus išorines sienas, pakeitus radiatorius, langus, lauko duris, stogo dangą bei atlikus šilumos mazgo rekonstrukciją yra padidinamas pastato energetinis efektyvumas ir gerokai sumažinamas pastato energijos poreikis. Būtent tai leidžia sutaupyti didelę dalį šildymo kaštų, o kartu ir prisidėti prie energijos taupymo bei gamtos tausojimo.
Viena didžiausių ir seniausių problemų, užkertanti kelią ekonomiškam šilumos energijos vartojimui, išlieka nesprendžiama - t.y. Lietuvoje yra apie 18000 daugiabučių gyvenamųjų namų (700 tūkst. butų), aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma:
- Apie 3000 namų (118 tūkst. butų) yra labai prastos būklės.
- apie 10600 namų (409 tūkst. butų) yra seni, sovietinės statybos, neapšiltinti daugiabučiuose.
- apie 1200 namų (47 tūkst.
Šildymo sistemos pasirinkimas renovuojant daugiabutį
Atliekant pastato renovaciją rekomenduojama atnaujinti ir šildymo sistemą. Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia efektyviai panaudoti nemokamų, atsinaujinančių šaltinių energiją, t.y. saulės, vėjo ar žemės gelmių. Siekiant geriausių rezultatų, ekspertai rekomenduoja įsidiegti šildymo sistemą naudojant inovatyvius geoterminius šilumos siurblius. Tai pats ekonomiškiausias sprendimas, kuris ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį, o esant poreikiui ir vėsina patalpas.
Šiluma yra gaminama iš nemokamos, švarios, žemės gelmėse sukauptos energijos. Šis būdas, leidžia iš 1 kW elektros energijos pagaminti net iki 6,5 kW šiluminės energijos, tad šildymo sąnaudos yra minimalios. Įsidiegus geoterminį šildymą, šilumos mazgas tampa tik papildomu šilumos šaltiniu.
„Geoterminis šildymas, kuomet naudojami atsinaujinantys ir nieko nekainuojantys žemės resursai, laikomas vienu ekonomiškiausių, švariausių ir perspektyviausių šildymosi būdų, - sakė UAB „Naujos idėjos“ vadovas Liudas Getautas. Ištikimiausi šio šildymo metodo gerbėjai - pažangieji japonai. Antroje vietoje pagal geoterminio šildymo panaudojimą yra Kinija, trečioje - Jungtinės Amerikos Valstijos. Europoje geoterminio šildymo lyderės - Prancūzija, Vokietija ir Švedija.
Geoterminio šildymo schema
Ar visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą?
Praktiškai visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, bet reikia įvertinti laisvą žemės plotą, esantį aplink daugiabutį gyvenamąjį namą ir parinkti tinkamiausią gręžinių tipą. Pavyzdžiui, norint įrengti 45 kW galios geoterminį šilumos siurblį su vertikaliais, geoterminiais gręžiniais, reikalinga ~4 arų teritorija. Neturintiems pakankamo žemės ploto yra galimybė vietoje vertikalių geoterminių gręžinių įrengti brangesnius, radialinius gręžinius.
Standartiniam daugiabučiui namui dažniausiai pakanka 45-70 kW galios šilumos siurblių. Tačiau reikėtų įvertinti, kokia yra atnaujinamo namo energetinė klasė ir šilumos poreikis. Tarptautinę patirtį turinti Lietuvos įmonė UAB „IGLU TECH“ siūlo keletą skirtingo galingumo pramoninių geoterminių šilumos siurblių (24-240 kW), kurie leidžia efektyviai šildyti patalpas bei ruošti karštą vandenį. Toks inovatyvus sprendimas gali būti įgyvendintas kone visuose daugiabučiuose namuose.
Štai bendrovės „Viessmann“ atstovas prekybai Marijus Digrys teigia, kad aeroterminį šildymą galima sieti su atsinaujinančios energetikos šaltiniais, pavyzdžiui, saulės energija. Augant poreikiui mažinti elektros sąskaitas ir visiškai pereiti prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, šildymas oras-vanduo ir daugiabučiuose, anot jo, tampa realybe.
„Ateities gairės aiškios - atsinaujinanti energija. Praktiškai visi gamintojai stato naujas gamyklas Europoje, kad patenkintų didžiulį aeroterminio šildymo sistemų poreikį. Europoje, o kartu ir Lietuvoje, vis intensyviau vystantis elektros energijos gamybai iš saulės ir vėjo, tai bus vienas ekonomiškiausių šildymo būdų. Nes vis daugiau pradinio šiai sistemai reikalingo kuro - elektros energijos - pasigaminsime patys. Todėl dabartiniams būsto pirkėjams tai yra racionalus, į ateitį orientuotas pasirinkimas“, - pranešime tikina M.
Šildymo sistemos modernizavimo variantai
Pigiausias, paprasčiausias, bet ne prasčiausias seno daugiabučio šildymo sistemos modernizavimo variantas - tiesiog perdaryti vienvamzdę sistemą taip, kad ji būtų efektyvesnė. Jei daugiabutyje sumontuoti seni ketaus radiatoriai, kurie gali tarnauti labai ilgai, bei vamzdynų, toks modernizavimas itin paprastas. Net nusprendus vamzdžius pakeisti, tai nesukelia didesnių problemų, nes senųjų vietoje tiesiog nutiesiami nauji. Vienintelis pokytis bute - prie radiatorių pritvirtinami termostatai, kurių pagalba galima reguliuoti temperatūrą namuose, taip pat šiek tiek perdaroma termofikato patekimo į radiatorių sistema.
Šiek tiek rimtesni pokyčiai atliekami šildymo punkte, kur įrengiama modernesnė įranga, leidžianti termofikato temperatūrą patiekti atsižvelgiant į lauko temperatūrą, visa sistema subalansuojama.
- Nauda - kiekvienas būstas turi galimybę reguliuoti temperatūrą ir nusistatyti tokią, kokios reikia asmeniškai.
- Taip pat daugiabutis nebesusidurs su dažnomis senųjų pastatų problemomis, kai dėl nesubalansuotos sistemos dalyje butų automatiškai palaikoma per žema, o dalyje per aukšta temperatūra.
- Praktika rodo, jog galimybė reguliuoti temperatūrą ir išmanus į lauko temperatūrą reaguojantis šilumos punktas leidžia namui sutaupyti iki 30 proc. šilumos energijos, o investicijos atsiperka per 3-6 metus.
Dar vienas vienvamzdės šildymo sistemos privalumas - joje cirkuliuoja gana žemos temperatūros termofikatas, tad į šią sistemą paprasta integruoti šilumos siurblius, leidžiančius gamintis šilumą su dar mažesnėmis išlaidomis.
Dvivamzdę sistemą dažniausiai renkasi tie daugiabučiai, kuriuose šiaip ar taip reikia keisti visus vamzdynus ir radiatorius. Dažniausiai tai kiek naujesnės statybos daugiabučiai, kuriuose būdavo įrengiami ne ketaus, o skardiniai radiatoriai, kurių eksploatacijos laikas gerokai trumpesnis.
Dvivamzdės šildymo sistemos schema
Iš principo dvivamzdė sistema nuo vienvamzdės skiriasi vamzdyno konfigūracija. Originalioje vienvamzdėje sistemoje termofikatas teka į pirmo aukšto radiatorių, tada jau kiek atvėsęs į antro, paskui į trečio ir toliau. Gal būt pastebėjote, jog senuose namuose kiekviename aukšte būdavo įrengiami vis didesni radiatoriai. Taip daroma siekiant kompensuoti šilumos praradimus. Dvivamzdėje sistemoje termofikatas vienu vamzdžiu pasiekia visus radiatorius, bet iš jų grįžta jau kitu. Taip sumažinami šilumos nuotoliai tarp aukštų.
Dar vienas dvivamzdės sistemos privalumas - atsižvelgiant į šilumos poreikius galima reguliuoti ne tik termofikato temperatūrą, bet ir jo srauto stiprumą, o tai leidžia sutaupyti termofikato siurblio naudojamą elektros energiją bei darbo resursą.
Kaip sumažėja šildymo sąnaudos po daugiabučio namo renovacijos?
Po atliktų atnaujinimo darbų daugiabučio namo gyventojai už šilumą moka apytiksliai 40-70% mažiau nei prieš renovaciją. Pavyzdžiui, 2021 metų gruodžio - 2022 metų vasario mėnesiais renovuotame daugiabutyje 60 m2 ploto buto šildymas Vilniaus mieste kainavo 205,96 EUR, o naudojant geoterminį šildymą kainavo 99,43 EUR. Ten, kur naudojami atsinaujinantys elektros gamybos šaltiniai, kaina siekė 84,51 EUR. Taip pat ši sistema užtikrina ir efektyvią karšto vandens gamybą.
Daugiabučio renovacija prieš ir po
Valstybės parama renovacijai
Valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos. Bendra paramos suma šilumos siurblių diegimui sudaro net 51%, tad sistema atsiperka per itin trumpą laiką. Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama atlikti visus reikalingus atnaujinimo darbus (išorinių sienų šiltinimą, radiatorių, langų, lauko durų keitimą, stogo ir šildymo mazgo renovaciją), bet valstybė finansuoja ir tokius projektus, kuomet modernizuojamas tik šildymo mazgas ir sistema. Tai galioja ir jau renovuotiems namams - galite atnaujinti tik šildymo sistemą ir gauti valstybės paramą.
Taip pat, dabar yra itin palankus metas pradėti renovacijos projektą dėl valstybės skiriamos paramos daugiabučių namų modernizavimui.
Ką daryti norint pradėti renovacijos projektą?
Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui. Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas. Vėliau teikiama paraiška gauti valstybės paramą.
Šilumos taupymo būdai
Šilumos suvartojimas kone labiausiai priklauso nuo pastato būklės, tačiau šalia egzistuoja paprasti bei mažai investicijų reikalaujantys šilumos energijos taupymo būdai, kuriuos gali naudoti visi būstų savininkai. Vienas iš veiksmingų būdų, kurį gali nesunkiai įgyvendinti kiekvienas gyventojas - tai nesandarių langų ir durų izoliavimas. Sandarinti langus geriausia šiuolaikinėmis izoliacinėmis priemonėmis, kurios nėra brangios, tačiau efektyvios.
Kitas patikimas ir nieko nekainuojantis būdas - tikslingas užuolaidų bei žaliuzių naudojimas. Dienos metu jas reikia atidengti, kad į patalpas patektų kuo daugiau saulės šilumos, o nakties metu jos turėtų būti uždengtos. Dar vienas vos keletą eurų kainuojantis šilumos taupymo būdas - už radiatorių montuojamas šilumą atspindintis ekranas. Tai į foliją panaši plėvelė, kuri įrengiama tarp sienos bei radiatoriaus.
Išvykstant iš namų, ar einant miegoti patarčiau šildymą sumažinti bent keletu laipsnių. Įrodyta, kad sumažinus patalpų temperatūrą 1 laipsniu, sutaupoma apie 5 proc. Daugiabučių gyventojai turi nepamiršti vėdinti patalpų net ir šalčiausiomis dienomis.
Skirtumai tarp energinio naudingumo klasių
Nuo 2006 m. Lietuvoje statomiems gyvenamiesiems pastatams buvo taikytas reikalavimas atitikti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad toks pastatas turėtų būti apšiltintas, turėti sandarius langus ir kitus konstrukcinius elementus, kurie mažina šilumos nuostolius. Tokio tipo pastatai dažniausiai priskiriami naujesnės statybos būstams, o jų šilumos poreikiai per metus gali siekti apie 100-180 kWh/kv. m.
Šiuo metu naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti itin aukštą A+/A++ energinę klasę. Tokio tipo būstas dažniausiai turi platesnį spektrą sprendimų, pavyzdžiui, mechaninę ventiliavimo sistemą su šilumogrąža (rekuperatorių), recirkuliacinę karšto vandens sistemą ar individualizuotą patalpų mikroklimato kontrolę, kas dar labiau sumažina šilumos sąnaudas ir padidina komforto lygį. Tokio būsto šilumos poreikiai per metus sudaro mažiau nei 50 kWh/kv. m.
Tuo metu nerenovuoti seni daugiabučiai, pastatyti iki 1993 m., dažniausiai priskiriami F ar G energinio naudingumo klasei. Jų metinės šildymo sąnaudos gali siekti 300-500 kWh/kv. m. Tai reiškia, kad skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto šildymo energijos sąnaudų gali sudaryti iki 10 kartų.
tags: #kuo #sildomi #daugiabuciai