Rąstiniai namai Lietuvoje pastaraisiais metais išpopuliarėjo. Vertinantieji kokybę neturėtų apsigauti pirmu įspūdžiu, kad iš menkai apdorotų spygliuočių kamienų pastatyti pastatai yra pigūs. Jų statyba reikalauja daug specifinių žinių ir patyrimo. Be to, naujakuriai turi susitaikyti, kad viduje vyraujantis medis gerokai apribos pasirinkimą kuriant interjerą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai paruošti rąstinį namą dažymui, kokius dažus pasirinkti vidaus apdailai, kad išsaugotumėte natūralią medienos spalvą ir apsaugotumėte ją nuo kenkėjų.
Pasiruošimas dažymui
Tinkamas pasiruošimas dažymui - sklandaus darbo pagrindas. Dažymo specialistas Giedrius Bieliauskas pasakoja, kad atnaujinant medinius fasadus ar tvoras pirmiausia yra svarbu įvertinti, kokia mediena yra dažoma.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Senų dažų pašalinimas: Perdažant jau anksčiau dažytą paviršių, reikėtų pašalinti senus, atsilupusius dažus. Tam geriausiai tinka aukšto slėgio plovykla. Jei dažymo plotas mažesnis, puikiai tiks ir grandiklis.
- Medienos valymas: Tada medieną reikėtų gerai nuplauti vandeniu ar specialiai tam skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, plovikliu „Tikkurila Homeenpoisto“ ir leisti džiūti maždaug parą laiko.
- Antikorozinis gruntas: Jei yra surūdijusių vinių, juos būtina užtepti specialiu antikoroziniu gruntu.
- Naujos medienos paruošimas: Jei tai - naujai dažoma mediena, tada užtenka šepečiu nuvalyti dulkes, impregnuoti vienu, o dažyti dviem sluoksniais.
Pasak jo, ne ką mažiau svarbu pasiruošimo etape - tinkamas dažymo laiko pasirinkimas.
Dažymo laikas:
- Venkite drėgno oro: „Dažyti, kai yra drėgnas ar lietingas oras - labai negerai. Nespėję nudžiūti dažai pradės bėgti, išteps plyteles ar kitą paviršių."
- Saugokite nuo saulės: „Tiesioginė saulė taip pat kenkia dažams, todėl medienos paviršius neturėtų būti įkaitęs."
- Optimalus laikas: „Geriausias laikas ir vieta - pavėsis, sausas oras, nevėjuota diena. Dažyti reikėtų pradėti ryte, nuo vakarinės pusės, vėliau link šiaurinės pusės, tada rytinės ir vakare baigti pietinę pusę".
Prieš pradedant dažyti, kaip aiškina specialistas, būtina gerai išmaišyti dažus. Esant tinkamoms oro sąlygoms, antrą sluoksnį galima dažyti praėjus 4-6 valandoms.
„Visgi, dažų gamintojai antru sluoksniu rekomenduoja dažyti tik jau kitą dieną ir tai yra saugiausias variantas. Aišku, jei dažomas langas, tvora, ar durys, antru sluoksniu galima dažyti ir tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms. Baigus dažymo darbus, reikėtų pašalinti dažų likučius nuo įrankių. Jei pasirinkti dažai yra vandens pagrindu, pakaks juos nuplauti švariu vandeniu“, - pataria dažytojas.
Rąstinio namo smėliavimas
Kaip pasirinkti tinkamus dažus?
Dažų gamintojo „Vivacolor“ dažų ekspertas Rokas Vičkus sako, kad renkantis dažus svarbiausia yra atkreipti dėmesį į jų ilgaamžiškumą.
„Jei dažai medieną apsaugo nuo klimato poveikio iki 15 metų, tai jie yra geras pasirinkimas. Tokie dažai kaip „Vivacolor Villa Akva“ ir „Vivacolor Villa Ultima“ neleidžia purvui ir vandeniui įsiskverbti į dažytą paviršių, puikiai išlaiko spalvą, mediena išlieka elastinga ir nepleišėja. Be to, nemažiau svarbu, kad dažai tiktų Lietuvos klimato sąlygoms. Reikėtų rinktis tokius dažus, kurie puikiai laikytų net jei spigina šaltis ar kepina saulė. Dažus taip pat galite spalvinti pačiomis įvairiausiomis spalvomis arba rinktis iš 6 jau iš anksto paruoštų spalvų“, - teigia dažymo specialistas.
Norintiems daugiau natūralumo, R. Vičkus pataria rinktis alternatyvą dažams - dažyvę, dar kitaip vadinama lazūra.
„Kai kalbame apie dažus, galvoje turime visiškai medžio paviršių dengiančią medžiagą, o dažyvė - tai skaidri danga, paryškinanti medienos tekstūrą, bet neuždengianti jos pagrindo. Mediena dažniausiai dengiama dažyve, nes ją apsaugo, bet visiškai neuždengia tekstūros”, - aiškina dažų ekspertas.
„Dažyves renkasi žmonės, kurie nori daugiau natūralumo. Pavyzdžiui, naujosios linijos „Vivacolor Villa“ dažyvės dailiai išryškina medienos raštą. Šiuolaikinės dažyvės laiko iki 8 metų, bet pietinę namo pusę gali tekti perdažyti ir dažniau“, - sako dažymo specialistas.
Pasak jo, kai kurios dažyvės pasižymi dvejopu poveikiu: jas galima naudoti ir kaip impregnantus, ir kaip dažyves. „Viena tokių - „Vivacolor Villa Lasur Akva“, kuria galima dažyti ne tik medinius namus, bet ir duris, langų rėmus, tvoras“, - sako profesionalas.
Nors dažyvės yra permatomos, pasak R. Vičkaus, tai nereiškia, kad jos gali būti bespalvės. „Dažyves galite spalvinti įvairiausiomis spalvomis. Jei priemonė bus bespalvė, saulė per ją švies kiaurai, medis tamsės, minkštės ir nuo jo pradės luptis visos apsaugos priemonės. Tik spalvinta dažyvė suteikia apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Jei namas stovi prie miško, R. Vičkus pataria rinktis tamsesnius dažyvės atspalvius, jei atviroje erdvėje - šviesesnius.
„Rekomenduojama, kad šviesesnės spalvos karštame klimate, miško teritorijoje galėtų būti artimos žemės, medžio kamienų ar panašioms spalvoms. Reikėtų rinktis arba tą pačią spalvą, arba tamsesnę“, - pataria ekspertas.
Geras teptukas - sėkmingas darbas
R. Vičkaus teigimu, išsirinkus tinkamą teptuką, dažymo darbai užtruks daug trumpiau, o dažyti paviršių bus kur kas paprasčiau.
„Kokybiškas teptukas leidžia pakabinti kur kas daugiau dažų ir dengti juos vienodu sluoksniu. Taip pat pravartu rinktis teptuką lenkta rankena - jį patogu laikyti, o dažant nepavargsta rankos. Naudojant teleskopinį kotą galima pasiekti aukščiau esančias vietas be kopėčių, o su jomis - net dar aukščiau“, - teigia specialistas.
Dažymo rekomendacijos ir instrukcijos
Tinkamų dažų paieškaDažyto paviršiaus ilgaamžiškumas priklauso nuo naudotos medienos kokybės ir statinio konstrukcijos. Pavyzdžiui, ant pjautinės medienos dažai laikosi ilgiau, nei ant lygios, obliuotos. Pasak „Vivacolor“ dažų eksperto Roko Vičkaus, svarbu, kad pastato cokolio aukštis būtų mažiausiai 30 centimetrų.
„Jeigu įvertiname, kad pastato konstrukcija yra teisinga, o mediena tinkamai paruošta, tuomet belieka apsispręsti, ar norime jį dažyti pilnai dengiančiais dažais ar pusiau skaidriais, per kuriuos persimato medienos tekstūra“, - pasakojo R.Vičkus.
Tiesa, pilnai dengiantys dažai yra žymiai ilgaamžiškesni už pusiau skaidrius.
„Pusiau skaidrius dažus, kaip ir pilnai dengiančius, privaloma spalvinti, nes pigmentai padeda apsaugoti medieną nuo ultravioletinių spindulių poveikio. Tačiau pasirinkus paviršiaus apdorojimą pusiau skaidriomis priemonėmis, dažymo procedūrą reikia kartoti kas ketverius - penkerius metus. Tuo tarpu vandeniniai, pilnai dengiantys dažai išlieka iki penkiolikos metų ir tai - ne riba“, - patirtimi dalinosi „Vivacolor“ dažų ekspertas „.
Pasak specialisto, abi dažų rūšis galima kombinuoti. Sunkiai pasiekiamas lentas, vėjalentes dažyti pilnai dengiančiais dažais, o likusį fasadą - pusiau skaidriais.
Dažymo eiga
Idealios sąlygos dažyti - kai lauko temperatūra 15 - 20ºC šilumos, apniukę ir nėra vėjo. Saulėtą dieną dažyti geriausia pavėsyje, tolstant nuo saulės.
„Jeigu paviršius drėgnas, leiskite fasadui bent dvi tris dienas džiūti. Svarbu, kad dažymo metu nelytų, o baigus darbą ateinančią parą temperatūra nenukristų žemiau nulio“, - patarė „Vivacolor“ dažų ekspertas Rokas Vičkus.
Dar vienas svarbus patarimas - pirmą kartą nudažykite naujas lentas dar prieš kalant jas ant sienos.
„Taip užtikrinsite, kad visas išorinis lentos paviršius bus padengtas dažais. Jei lentas pirmą kartą dažysite jau ant sienos, po kurio laiko gali išryškėti nenudažytos vietos, kadangi medinės lentos ilgainiui traukiasi arba nežymiai pasislenka iš vietos“, - pasakojo specialistas.
„Jei lentos yra pjautinės, dažykite teptuku, nes taip dažai lengviau patenks į plyšius ir po medienos plaušais. Fasado dažymui skirti teptukai yra platūs ir stori, todėl jais galima užtepti didelį dažų kiekį. Kad darbas vyktų sparčiau, dažus galite užnešti voleliu, bet iškart po to - išlyginkite teptuku. Pasirūpinkite, kad dažai gerai įsiskverbtų į medį ir visos įdubos, įtrūkimai bei tarpai tarp lentų būtų padengti dažais“, - patarė „Vivacolor“ dažų ekspertas.
Pirmiausia reikėtų nudažyti fasado lentas, tada galima dažyti kampines lentas bei langų ir durų apvadus. Dažydami kampines lentas ir apvadus, saugokite, kad dažai neužtikštų ant jau nudažytos sienos. Čia jums padės kartono lakštas, glaistyklė arba bet kokia standesnė lentelė. Jei vis tik ant sienos užtiško dažų, nedelsiant juos nuvalykite ir, jei reikia, uždažykite atsiradusiais dėmes.
Svarbu kruopščiai apdoroti lentų ir rąstų galus, nes per ten mediena gauna didžiąją dalį drėgmės.
Kaip apsaugoti fasadą nuo vabzdžių ir kenkėjų?
Viena pavojingiausių, bet dažnai nuvertinamų grėsmių mediniam fasadui yra vabzdžiai ir kenkėjai. Jie veikia tyliai, palaipsniui ir dažniausiai nepastebimai, kol žala tampa rimta. Būtent todėl apsauga nuo vabzdžių turi būti suprantama kaip ilgalaikė priežiūros strategija, bet kartu ir kaip aktyvus problemos sprendimas, kai ji jau atsirado.
Dažnai pirmasis signalas, kurį pastebi namų savininkai, yra smulkios skylutės medyje. Liaudiškai jos vadinamos akyvarpomis. Akyvarpa pati savaime nėra vabzdys - tai vabzdžio palikta žymė medienoje, rodanti, kad viduje jau gali vykti aktyvus ardymo procesas. Jeigu akyvarpa atsiranda naujai, tai aiškus ženklas, kad problemą reikia ne tik stebėti, bet ir spręsti.
Ankstyvas problemos atpažinimas leidžia pradėti veiksmus dar prieš rimtą konstrukcijos pažeidimą.
Jeigu matote naujai atsirandančias akyvarpas, ypač jei šalia jų randate smulkių pjuvenų, tai beveik visada reiškia, kad vabzdžiai dar aktyvūs. Senos akyvarpos paprastai būna sausos, o naujos rodo gyvą problemą, kurią reikia ne tik stebėti, bet ir spręsti. Kuo anksčiau sureaguosite į akyvarpas, tuo didesnė tikimybė sustabdyti plitimą be didelių remonto darbų.
Tikra apsauga nuo vabzdžių turi būti orientuota į ilgalaikį rezultatą. Paviršiniai sprendimai dažnai sukuria tik trumpalaikį efektą. Reikalingas požiūris, kuris veikia pačią medienos struktūrą ir realiai stabdo vabzdžių plitimą.
Tokio tipo apsauga sukuria nepalankią aplinką vabzdžių dauginimuisi ir palaipsniui mažina jų populiaciją. Tai ypač svarbu rąstiniams namams. Ilgainiui tokia strategija leidžia ne tik sustabdyti problemą, bet ir išvengti brangių remonto darbų. Nuoseklus požiūris reiškia ne tik vienkartinę intervenciją, bet ir periodišką situacijos stebėjimą, ypač tose vietose, kur anksčiau buvo pastebėtos akyvarpos.
Sandarumas kaip nematoma apsaugos linijaNet mažiausi plyšeliai tampa pagrindiniais vabzdžių patekimo keliais. Kampinės zonos, sujungimai, vietos aplink langus ar duris dažnai lieka be pakankamo dėmesio. Sandarus fasadas sumažina galimybes vabzdžiams patekti į konstrukcijos vidų ir sustiprina bendrą namo apsaugą.
Kaip naikinti vabzdžius ir akyvarpas mediniame fasade
Praktinis naikinimas prasideda nuo pažeistų vietų lokalizavimo. Kiekviena akyvarpa turi būti vertinama kaip galimas įėjimo taškas į gilesnius medienos sluoksnius. Tokiose vietose atliekamas giluminis apdorojimas, kad būtų paveikta ne tik paviršinė skylutė, bet ir viduje esantys vabzdžiai bei jų lervos. Tai leidžia sustabdyti kolonijų plitimą.
Svarbu suprasti, kad vien akyvarpų užtaisymas ar užmaskavimas problemos neišsprendžia. Jeigu neapdorojama pati mediena, vabzdžiai gali išlikti aktyvūs ir po kurio laiko atsiras naujų akyvarpų. Todėl naikinimas turi apimti pačią konstrukciją, o ne tik matomą paviršių.
Profilaktika: kaip apsaugoti fasadą, kad pelėsis neatsinaujintų
Pelėsis, esantis ant medinio fasado, dažnai yra pirmasis ženklas, kad sulaikoma drėgmė ar išsivysto užsikimšęs oro srautas, kuris gali sukelti rimtų struktūrinių problemų. Mediniai fasadai, dėl savo natūralios sudėties, yra ypač jautrūs pelėsiui, ypač kai oro sąlygos yra drėgnos ar šiltos. Nors pelėsis gali atrodyti kaip paviršinis kosmetinis trūkumas, jo buvimas signalizuoja apie gilesnes problemas, kurios gali kelti grėsmę tiek namo struktūrai, tiek gyventojų sveikatai.
Tokiose situacijose ypač svarbus teisingas medinio fasado paruošimas ir dažymas, kuris padeda sumažinti drėgmės kaupimąsi ir pelėsio atsiradimo riziką.
Šio tipo organizmai dažnai prasideda nuo nedidelių dėmių, bet, jei nebus imtasi tinkamų priemonių, jie gali greitai išplisti ir sukelti didesnes problemas, tokias kaip medinių elementų puvinys ar net konstrukcijos silpnėjimas. Dėl šios priežasties svarbu ne tik valo pelėsį nuo paviršiaus, bet ir atidžiai išnagrinėkite galimas priežastis. Galimas oro cirkuliacijos trūkumas ar drėgmės kaupimasis gali sukelti ne tik pelėsį, bet ir kitus pavojingus mikroorganizmus, galinčius pakenkti vidaus atmosferai bei gyventojų sveikatai.
Pelėsio atsiradimas gali būti ženklas, kad reikia remonto ar net renovacijos, kad būtų užtikrintas tinkamas medinių fasadų ilgaamžiškumas. Rekomenduojama reguliariai tikrinti fasadus, ypač po stiprių lietų ar sniego, kad būtų užkirstas kelias didesniems nuostoliams. Namų savininkai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į estetinę problemą, bet ir į tai, kad pelėsis gali būti simptomas gilesnių struktūrinių sutrikimų, reikalingų skubių veiksmų.
Paviršinis plovimas: nauda ir ribos
Paviršinis plovimas yra procesas, kuris gali būti naudojamas, siekiant pašalinti matomą pelėsį iš medinio fasado. Šis metodas apima aukšto slėgio vandens srovę, kuri padeda nuplauti užterštas daleles ir grybelio sporų liekanas. Dėl to paviršinis plovimas yra itin naudingas, kai siekiama greitai atgaivinti išorinį fasadą, suteikiant jam švaresnę išvaizdą ir geresnį įspūdį. Tai ypač svarbu, kai pastato estetinė išvaizda yra prioritetas.
Vis dėlto, nors paviršinis plovimas gali efektyviai pašalinti matomą pelėsį, jis pasižymi tam tikromis ribomis. Pirmiausia, ši procedūra pašalina tik tai, kas matoma paviršiuje, tačiau nepašalina giliau esančių problemų, pvz., pelėsio šaknų, kurios gali likti medienoje. Tokiu atveju pelėsis gali greitai atsinaujinti, jei nebus imtasi papildomų prevencinių priemonių.
Dažų pasirinkimas
Rąstinio namo sienoms iš vidaus rekomenduojama naudoti Rubio Monocoat alyvą, nes ji natūrali, ekologiška, dengiama vienu sluoksniu, galima rinktis iš 40 standartinių atspalvių, kurie palieka ar netgi paryškina medžio tekstūrą. Ši alyva suteikia paviršiui atsparumą nuo vandens, tačiau leidžia medienai kvėpuoti.
Galima rekomenduoti rąstinėms sienoms skaidrius medienos dažus Cetol WF 771 ar Cetol WF 761. Pamėlynavimą panaikinti sudėtinga. Jai negiliai pamėlynavę bandykite mechaniškai nušveisti mėlyną paviršių. Jai pamėlynavimas gilus, praktika rodo, kad nepanaikinsite.
Jei norite palikti medienos raštą tuomet reikalingi ne dažai, o pusiau skaidri danga, kaip lakas, aliejus, vaškas. Rąstams rekomenduojame Tikkurila Paneeli-Assa Hirsisuoja (galima spalvinti pagal Tikkurila vidaus lakų spalvyną), laką kuris turi apsauginių priešpelėsinių priedų saugančių plėvelę.
Vidaus sienas siūlome alyvuoti ekologiška Rubio monocoat alyva. Spalvų gama - 42 originalios spalvos - nuo baltų iki visiškai tamsių. Tai yra kietojo vaško alyvos, kurių išeiga iš 1L iki 50 m2, o ir medžio tekstūra išlieka ir yra paryškinama.
Geriausia vidines rąstų sienas nutepti bespalviu antiseptiku, pvz., „Asepas-3", palaukti, kol mediena visiškai išdžius ir tik tada nudažyti bespalviais ar šviesiais dažais, pvz., linų sėmenų aliejaus dažais „Linosepas“. Tai nėra brangesnis sprendimas, nes minėtas antiseptikas yra koncentratas, skiedžiamas vandeniu. Jis giliai įsigeria ir ilgam apsaugo rąstines sienas nuo grybelio, pelėsio ar medieną graužiančių vabzdžių. O dažai „Linosepas“ tinka todėl, kad jie be organinių tirpiklių, netoksiški, jų pagrindas - natūralus linų sėmenų aliejus ir natūralūs žemės pigmentai.
Medinio namo impregnavimas
Svarstantiems, ar tikrai verta impregnuoti medinį namą, derėtų žinoti, jog tik medinio namo impregnavimas gali užtikrinti visapusišką medienos apsaugą nuo įvairių, neigiamų aplinkos veiksnių.
Visų pirma, medinio namo impregnavimas leidžia užtikrinti didesnę šiluminę varžą. Antra, veikiama minėtų veiksnių mediena taip pat gerokai greičiau praranda ir savo mechaninį stiprumą. Trečia, medinio fasado impregnavimas specialiai tam skirtomis priemonėmis taip pat neleidžia medienai judėti bei vaikščioti. Ketvirta, dėl neimpregnuotos medienos pažeidimų ji labai greitai sutrūkinėja, o į šiuos įtrūkimus patenka papildomos drėgmės, todėl susidaro puikios sąlygos veistis įvairiems mikroorganizmams.
Pirmaisiais metais po vasarnamio pastatymo, impregnuoti medinį namą rekomenduojame tris kartus: iš karto po jo pastatymo, praėjus pusmečiui ir po metų. Vėliau impregnuoti medinį namą reikėtų atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Atkreipti dėmesį reikėtų ir į tai, kad, norint užtikrinti aukščiausio lygio fasado apsaugą, impregnuoti medinį namą rekomenduojame tada, kai aplinkos temperatūra nenukrenta žemiau + 5°C.
Norint, kad medinio namo impregnavimas būtų atliktas profesionaliai, jo fasadą būtina tam tinkamai paruošti. Nepamirškite, jog mediniai namai, prieš atliekant jų impregnavimą, privalo būti nuplaunami. Svarbu ir tai, jog po namo plovimo gali paaiškėti, kad jo medienos spalva - šiek tiek kitokia nei įsivaizdavote, o tai gali tapti svarbiu faktoriumi renkantis priemonę, kuria ketinate impregnuoti medinį namą, jei jo dažyti vėliau neplanuojate.
Medinio namo impregnavimo etapai:
- Medienos paviršiaus paruošimas (valymas, šlifavimas).
- Pirmojo impregnanto sluoksnio tepimas (rekomenduojama bespalvis).
- Paviršiaus išlyginimas po pirmojo sluoksnio.
- Antrojo impregnanto sluoksnio tepimas.
Atsižvelgiant į tai, jog rinkoje galima rasti įvairių tipų sprendimų medinio namo fasado apsaugai, pradėjus svarstyti, kokias priemones rinktis, kaip vieną pirmųjų dalykų siūlome įvertinti šioms priemonėms galimą skirti biudžetą. Antras žingsnis, kuris palengvins jūsų apsisprendimą - atsakymas į klausimą, ar medinio namo impregnavimas bus skirtas tik apsaugoti sienas, ar pasirinktu impregnantu taip pat norima suteikti joms spalvą.
Impregnantą medienos fasadui taip pat galite rinktis pagal tai, kokių ingredientų pagrindu pastarasis pagamintas. Vis dažniau rinkoje populiaresnės tampa medienos apsaugos priemonės, pagamintos iš natūralių ingredientų. Atsižvelgiant į tai, jog šio tipo impregnantas dažniausiai gaminamas sėmenų aliejaus pagrindu, jis yra gerokai mažiau kenksmingas, o tokiu impregnantu padengta mediena kvėpuoja ypač gerai, tokiu būdu užtikrinant optimalią oro drėgmę vasarnamio viduje.
Impregnavimas priemonėmis, kurios pagamintos tirpiklių arba lakų pagrindu, dėl mažesnės kainos vis dar yra taip pat dažnas medinį vasarnamį statančių žmonių pasirinkimas. Nors tokios priemonės, lyginant su ekologiškomis, dažniausiai pasižymi ilgesniu patvarumu - medienos apsaugą atnaujinti reikia 2-3 metais rečiau nei naudojant ekologiškas priemones, jų skvarbumas taip pat yra geresnis.
Medinio namo impregnavimas gali būti atliktas tiek savarankiškai, tiek samdant savo srities profesionalus.
Atlikę paruošiamuosius darbus, galite tepti pirmąjį impregnanto sluoksnį. Pirmam sluoksniui rekomenduojame rinktis bespalvį apsauginį impregnantą, nes tokio tipo apsaugos priemonė neturi pigmentų, o tai padeda jai giliau įsiskverbti į pačią medieną, tokiu būdu ją apsaugant nuo biologinių pavojų - vabzdžių, grybelio, pelėsio.
Po to, kai pirminis impregnanto sluoksnis visiškai išdžius, rekomenduojama išlyginti visus iškilimus, galimai atsiradusius po impregnavimo. Tai nesunkiai padarysite, o kartu ir medienos spalvą sulyginsite, naudodami 320 gradacijos švitrinį popierių.