Patalpų nuomos rinkos kaina Lietuvoje: nuo savivaldybių politikos iki verslo sandorių

Patalpų nuomos kainos rinkoje Lietuvoje yra aktualus klausimas tiek verslui, tiek politinėms partijoms, tiek gyventojams. Šiame straipsnyje aptariamos savivaldybių politikos dėl lengvatinių nuomos sąlygų panaikinimo partijoms, taip pat nagrinėjami konkretūs atvejai, susiję su žinomų asmenų verslo nuomos sandoriais.

Savivaldybių politika dėl lengvatinių nuomos sąlygų panaikinimo partijoms

Anksčiau savivaldybės leisdavo partijoms nuomotis patalpas lengvatinėmis sąlygomis, tačiau ši praktika palaipsniui atsisakoma. Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybės taryba panaikino nuostatą, leidžiančią partijoms patalpas nuomoti lengvatinėmis sąlygomis. Pasak iniciatyvą palaikiusio Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Vinco Jurgučio, minėtų patalpų nuoma rinkos kaina atneštų apie 500 tūkst. eurų pajamų.

Kauno savivaldybės atstovai nurodė, kad šiuo metu lengvatinėmis sąlygomis patalpų nėra suteikta nė vienai politinei jėgai, o likti patalpose už rinkos kainą pasirinko tik Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Vilniaus taryba taip pat priėmė sprendimą dėl patalpų nuomos partijoms, tačiau jį pakoregavo, pritardama siūlymui suteikti nemokamai iki 50 kv. metrų patalpas. Šiuo metu Vilniuje trys partijos atsisakė grąžinti patalpas ar nuomotis jas rinkos kaina: Darbo partija, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos žaliųjų sąjunga.

Savivaldybės skaičiavimu, jei patalpos būtų nuomojamos be lengvatų, „darbiečiai“ per metus turėtų mokėti apie 43,5 tūkst. eurų, „tvarkiečiai“ - 21,1 tūkst. eurų, o „žalieji“ - apie 2,7 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdis informavo, kad grąžins per 210 kv. m patalpas Vašingtono aikštėje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat žada atiduoti patalpas, nes jos yra prastos būklės ir nuomotis jas komercinėmis sąlygomis nėra prasmės. Tuo metu Lietuvos Centro partija žada likti Kaštonų gatvėje ir savivaldybei už 30 kv. metrų pusrūsį mokės rinkos kaina, kuri turėtų siekti apie 2 tūkst. eurų per metus.

Savivaldybės Turto departamento vadovas Vygintas Jakas teigia, kad partijos nuo pavasario buvo raginamos apsispręsti, ar renkasi nuomą be lengvatų, ar palieka patalpas.

Tiek TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis, tiek LLS lyderis Artūras Zuokas teigė, kad su savivaldybe šiuo metu dar kalbamasi dėl sąlygų, galutinai apsispręsti politikai žada artimiausiu metu.

Klaipėdoje partijos iki šiol naudojasi patalpomis nemokamai ar už simbolinę kainą, bet meras Vytautas Grubliauskas neatmeta, jog paseks Kauno ir Vilniaus pavyzdžiu bei atsisakys nemokamų patalpų.

Ši lentelė apibendrina situaciją dėl partijų nuomojamų patalpų Vilniuje:

Landsbergienės šeimos verslo nuomos sandoriai

Seimo Etikos ir procedūrų komisija gruodžio 6 d. posėdyje svarstė Seimo nario G.Landsbergio šeimos verslo - privačių darželių tinklo - klausimą. Jo žmonos Austėjos Landsbergienės įmonės sandoriai domina visuomenę, ypač jei patalpos verslui išsinuomotos iš valstybinės bendrovės dukterinės įmonės už mažesnę nei rinkos kainą.

Valstybės valdomos įmonės NT Valdos patalpose adresu Gervėčių g. 4, Vilniuje, vykdoma Landsbergių šeimai priklausančios įmonės UAB „Karalienės Mortos mokykla“ ir UAB „Vaikystės sodas“ veikla.

2013 m. balandžio 2 d. UAB „NT Valdos“ be konkurso suteikė Landsbergių šeimai teisę įsteigti Karalienės Mortos mokyklą. 2013 m. balandžio 8 d. be konkurso šiai mokyklai ilgalaike nuomos sutartimis iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo išnuomotas 1770 m2 administracinis pastatas. Kitiems potencialiems nuomininkams nebuvo sudarytos sąlygos pretenduoti išsinuomoti šias patalpas. Patalpų nuomos kaina buvo mažesnė nei rinkos.

2015 m. rugsėjo 11 d. bendrovės NT Valdos vadovas Olafas Martensas pasirašė sutartį su UAB „Karalienės Mortos mokykla“ vadove Austėja Landsbergiene dėl naujos mokyklos statybos bendrovės NT valdos lėšomis. Šio projekto vertė net 7 mln. Eurų.

Valstybės kontrolės auditoriai atlikę auditą savo išvadose pažymėjo: „Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už NT valdos lėšas) nebuvo viešintas (…). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai.“. Iškilus į viešumą minėtiems sandoriams, sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A. Landsbergienė suskubo nutraukti, net neprašydama už tai kompensacijos.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad A.Landsbergienė moka pakankamai mažą nuomos kainą, tačiau ji nėra keletą kartų mažesnė nei rinkos. A.Landsbergienė pateikė nuotraukas, kaip atrodė jos išsinuomotos patalpos į jas įsikraustant. Pasak jos, vienas didžiausių patalpų trūkumų yra brangus šildymas. Be to, A.Landsbergienė pateikė skaičius, kiek iki šiol investuota į pastato gerinimą. Šios investicijos liks patalpų savininkui.

Seimo Audito komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl situacijos Druskininkuose ir konservatorių šeimų verslo interesų.

Seimo narys G. Landsbergis yra Seimo Ekonomikos komiteto narys. Seimo Antikorupcijos komisija atliko parlamentinį tyrimą dėl UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ ir UAB „NT valdos“ sutarčių. Buvo priimtas sprendimas prašyti „Valstybės Kontrolės įvertinti teisėtumo požiūriu sprendimus dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ preliminarios sutarties ir UAB „NT valdos“ paskelbto nekilnojamojo turto aukciono, kurio metu siūloma įsigyti pastatą, esantį adresu Gervėčių g. 4, Vilniuje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje 2015 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 2.1.5-88 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.

Komisija tiria Seimo nei Vyriausybės narių elgesį, viešųjų ir privačių interesų konfliktus, todėl G. Landsbergio veiklos suderinamumą su Įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis gali tik nuo G. Landsbergio tapimo Seimo nariu.

Seimo nario G. Landsbergio pateiktose privačių interesų deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie jo ryšius su UAB „NT Valdos“. Sandorį su UAB „NT Valdos“ sudarė ne G. Landsbergis, ne jo sutuoktinė A. Landsbergienė, bet UAB „Karalienės Mortos mokykla“, t.y. nei pats deklaruojantysis, nei jo sutuoktinė.

Remiantis tuo, Seimo Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo Seimo nariui G. Landsbergiui ateityje atidžiau deklaruoti privačius interesus.

Seimo narių būsto nuomos kompensacijos

Seimas pavasario sesijoje ėmėsi svarstyti įstatymo projektą, kuris reikšmingai pakeistų dalies parlamentarų gyvenimo sąlygas. Ruošiamasi pritarti idėjai nuo 2024 m. atsisakyti Seimo viešbučio. Vietą jame galintys gauti Seimo nariai turėtų teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją.

Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste. Viešojoje erdvėje patys Seimo nariai linksniuoja sumas tarp 300 ir 600 eurų. Parlamentarai turėtų patys apmokėti sąskaitas už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją.

Už 300 eurų - gyvenimas atokiai nuo darbo

NT brokeriai vienareikšmiškai sutaria, kad už 300 eurų Seimo nariai negalėtų išsinuomoti buto net miegamajame rajone, tektų tenkintis gyvenimu sostinės pakraščiuose.

NT bendrovės „Capital Centras“ biuro vadovas Gediminas Jankauskas teigia, kad už 300 eurų nuomai galima kalbėti apie miesto pakraščio rajonus - tai Pašilaičiai, Perkūnkiemis ir panašiai. Dažniausiai tai bus labai mažučiai vieno kambario butukai. Vilniuje NT nuomos rinkos situacija yra tokia, kad už 300 eurų arčiau centro būtų galima rasti bendrabutuką.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada priduria, kad už tokią sumą nepavyks išsinuomoti didesnio nei vieno kambario buto. Kalbant apie 300 eurų, tai miegamuosiuose rajonuose nelabai išeis. Turbūt labiau kalbėtume apie Naujininkus, Naująją Vilnią, Grigiškes. Tai vienas kambarys, du kambariai už tiek niekaip nesigaus. Kalbant apie miegamuosius rajonus - Justiniškes, Fabijoniškes, Pašilaičius ir t. t., - tai labiau turbūt reikėtų kalbėti bent apie 400 eurų ir daugiau.

Greita paieška NT skelbimų portale „Aruodas“ parodė, kad Vilniaus mieste esama butų iki 300 eurų. Tačiau Seimo nariai turėtų įsikurti Žirmūnuose, Naujininkuose, Grigiškėse, Baltupiuose. Esama ir pasiūlymų Naujamiestyje, tačiau ten už tokią sumą pavyktų išsinuomoti tik vieną kambarį bute.

Gyvena prestižinėje vietoje

NT ekspertas M. Čiulada skaičiuoja, kad dviejų kambarių butai prestižinėje vietoje prasideda nuo 600 eurų, o jeigu nauja statyba, su parkingu patogiu ir t. O jeigu kalbame apie kažką didesnio, patogesnio, tris kambarius, tai reikia apie 800-1000 eurų įsivaizduoti.

G. Jankauskas mano, kad parlamentarams tikrai nebūtina gyventi Gedimino prospekte, visai netoli įsikūręs Naujamiestis irgi gali būti puiki vieta nuomotis būstą. Vilniaus mieste yra tokių rajonų kaip tas pats Naujamiestis, kur už 400-500 eurų galima pradėti galvoti.

Kokios alternatyvos?

G. Jankauskas siūlo alternatyvą - Seimo viešbutį perkelti į tikrą viešbutį. Tuo metu M. Čiulada teigia, kad Seimo siūloma kompensacija turėtų padengti ne visą, o tik dalį Seimo nario būsto nuomos kainos.

M. Čiulada teigia, kad užuot nuomojęsi būstus Seimo nariai galėtų pagalvoti apie jų įsigijimą. Šitoje vietoje kompensavimo mechanizmas atrodo šiek tiek keistas. Tai toks pat tarnautojas, kaip daug kitų tarnautojų, kurie, atvažiavę iš kitų miestų, tiesiog nuomojasi būstą ir gauna atlyginimą.

Kiek vertas Seimo viešbutis?

G. Jankauskas sveikina parlamentarų mintį Seimo viešbutį iškeldinti iš miesto centro. Yra prabanga laikyti miesto centre tokį daiktą, kuriame gyvena Seimo narių vaikai ir giminaičiai, ir tikrai būtų daug geriau tą pastatą rinkos sąlygomis kažkam parduoti ar rasti kažkokį kitą panaudojimą. O už tuos gautus pinigus gauti Seimo nariams geresnį apgyvendinimo sprendimą.

Anot M. Čiulados, kalbant apie būstų kainas, Gedimino prospekte ir aplinkui senos statybos pastatuose vienas kvadratinis metras kainuoja nuo 3000 tūkst. eurų. Priklauso nuo to, ar jį galima konvertuoti į biurus, viešbutį, butus, klausimas, kokie apribojimai sudėti. Nes, jeigu jis bus kultūros paveldas ar dar kažkas ir su juo negali nieko daryti, nei erdvių keisti, nei langų, tada jis liks konservuotas, senas paminklas. Tada jo vertė bus tikrai neypatinga.

Seimo nario P. Saudargo teigimu, Seimo viešbutis šiuo metu vertas12 mln. 660 tūkst. eurų.

Teisę į Seimo viešbutį turi ne visi

Seimo kanceliarijos teigimu, vidutinės metinės Seimo viešbučio išlaikymo išlaidos per pastaruosius penkerius metus siekia 295 tūkst. eurų. Šiuo metu Seimo viešbutis nėra užpildytas - pastate yra 72 butai, tačiau viešbutyje gyvena 57 Seimo nariai.

Kaip numato Seimo statutas, pirmenybę vietai Seimo viešbutyje turi tie parlamentarai, kurie neturi ir per paskutinis 5 metus neturėjo nekilnojamojo turto Vilniaus mieste ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.

Seimo viešbutyje yra vieno, dviejų arba trijų kambarių butai. Taip pat yra atskiros patalpos skirtos Seimo Pirmininkui, kuris yra saugomas asmuo. O štai patys butai dalinami burtų keliu.

Bendras pastato plotas yra 12 493,25 kv. m, iš kurių 5232,19 kv. m sudaro administracinės paskirties patalpos.

tags: #landsbergiene #patalpas #gavo #rinkos #kainomis