Naftos sektoriui skiriama mažiau dėmesio, tačiau naftos sektoriuje ypač daug dėmesio skiriama naftos šaltinių ir jos transportavimo maršrutų diversifikavimui.
Svarbiausiuose ES energetinės politikos strateginiuose dokumentuose - 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“; 2007 metų sausio 10 d. EK paskelbtame dokumentų rinkinyje „Energetika besikeičiančiam pasauliui“ ir 2007 metų kovo 8-9 d.
Svarbiausias 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliosios knygos „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ akcentas - aplinkos apsaugos, konkurencingumo ir saugaus tiekimo tikslų suderinamumo būtinybė.
Naftotiekių ir produktotiekių plėtra atitinka visus tris Žaliosios knygos tikslus ir kartu leidžia juos suderinti išvengiant vidinio tikslų tarpusavio prieštaravimo.
Apskritai EK Žalioji knyga vertintina kaip bendra galimų ES energetinės politikos krypčių apžvalga: viena vertus, joje suformuluotos potencialios ES energetikos politikos kryptys jau transformavosi į įpareigojančio pobūdžio strateginius ES energetinės politikos dokumentus, kita vertus, naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai Žaliojoje knygoje nėra detaliau analizuojami.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) veiksmų planą sudaro penki skyriai: „Dujų ir elektros energijos vidaus rinka“; „Tiekimo patikimumas“; „Tarptautinė energetikos politika“; „Energijos efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai“; „Energijos technologijos“.
Europos Vadovų Tarybos veiksmų planas 2007-2009 metams „Europos energetikos politika“ yra įpareigojantis ir privalomas dokumentas, priimtas 2007 m. kovo 8-9 d. Europos Vadovų Taryboje.
ES Energetikos Politikos Kryptys
Vertinant EVT Energetikos politikos veiksmų planą, galima išskirti dvi kryptis:
- Akcentuojama būtinybė diversifikuoti energijos tiekimo išteklių maršrutus.
- Prevenciškai siekiama kaupti informaciją apie naftos paklausą, naftos tiekimo infrastruktūrą ir naftos atsargas.
Todėl galima teigti, kad naujas naftotiekis atitiktų pirmąją tiekimo patikimumo dimensijos kryptį: naujas naftotiekis leistų Lietuvai naftą importuoti tiek per Būtingės naftos terminalą, tiek per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, be to, taip pat atitinkamai būtų diversifikuojami naftos tiekimo nuo jūros iki Mažeikių maršrutai.
ES tarptautinės energetikos politikos tikslas - užtikrintas energetinių išteklių tiekimas iš esamų tiekėjų ir energetinių išteklių importas iš alternatyvių šaltinių.
Lietuvai išplėtus naftos importo galimybes jūra, padidėtų galimybės importuoti naftą iš kitų šaltinių be papildomos naftotiekių infrastruktūros.
Lietuva, didindama naftos importo jūra apimtis, prisidėtų prie ES energijos išteklių diversifikavimo: Lietuva lanksčia naftos transportavimo infrastruktūra, t. y. jūra, importuotų didesnį naftos kiekį, ją perdirbtų ir, padidinusi naftos produktų eksportą į kitas ES valstybes, taip netiesiogiai diversifikuotų ES naftos produktų tiekėjus.
Padidėjus galimybėms importuoti didesnį naftos kiekį jūra, t. y. naftos papildomai importuojant per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą ir ją toliau transportuojant naftotiekiu Klaipėda - Mažeikiai (naftotiekis Klaipėda -Mažeikiai -> galimybė importuoti naftą per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą -> didesnis naftos tiekimas AB „Mažeikių nafta“ -> padidėjusios naftos produktų eksporto galimybės -> naftos produktų transportavimas produktotiekiu Mažeikiai - Klaipėda), „Mažeikių nafta“ galėtų padidinti naftos produktų eksportą į ES šalių rinkas.
Įgyvendinant naujo naftotiekio iš Klaipėdos į Mažeikius ir naujo produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimo projektus, reikalingos atitinkamos naftotiekių ir produktotiekių saugumo zonos toje teritorijoje, per kurią driektųsi šie vamzdynai.
Siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai tiesiant naftotiekį ir produktotiekį, būtų galima pasinaudoti esama geležinkelio linijos Skuodas - Kretinga - Klaipėda apsaugos juosta.
Ši naftotiekio ir produktotiekio tiesimo alternatyva būtų racionali ne tik aplinkosaugos ir ekonomine prasme, bet taip pat atitiktų esamas transporto ir energetikos sinergijos iniciatyvas ES lygmeniu.
2007 m. kovo 21 d. EK priimtame komunikate „Transeuropiniai tinklai: integruoto požiūrio link“ (angl. Trans-European networks: Towards an integrated approach) teisiškai įtvirtinamos 2006 m. rugpjūčio mėn. parengtos studijos „Transeuropinių tinklų sinergija: potencialių sinergijos įtakos sričių įvertinimas“ (angl. Synergies between Trans-European Networks: Evaluations of potential areas for synergetic impacts) idėjos.
Sinergijos iniciatyva ES yra siekiama skatinti kombinuotos infrastruktūros kūrimą kartu derinant transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų kūrimą.
Be šių tinklų sinergijos, EK komunikate akcentuojama pirmenybė mažiausiai aplinkai kenksmingoms ir mažiau energijos suvartojančioms transporto rūšims taip pat pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurie leistų suderinti aplinkos apsaugą su infrastruktūros kūrimu.
ES lygmeniu aktuali transporto ir energetikos tinklų sinergijos idėja gali būti pritaikoma ir Lietuvoje tiesiant naują naftotiekį ir produktotiekį: šiuo atveju naujas naftotiekis ir produktotiekis galėtų būti tiesiami geležinkelio saugumo zonoje ir taip, persidengiant geležinkelio saugumo zonai ir naftotiekio bei produktotiekio saugumo zonai, bendra saugumo zonos apimtis išsiplėstų santykinai nedaug.
Toks projektas leistų sukurti anksčiau įgyvendinto geležinkelio (transportas) ir šiuo metu įgyvendinamų naftotiekio bei produktotiekio plėtros (energetika) projektus.
Transporto ir energetikos tinklų sinergija šiuo atveju leistų išsaugoti geležinkelio infrastruktūrą ir sukurti naują transportavimo sistemą vamzdynais, o transporto (geležinkelis) ir energetikos (naftotiekis ir produktotiekis) tinklai tarnautų tam pačiam - naftos importo ir naftos produktų eksporto - tikslui.
Nacionalinė Energetikos Strategija
Nacionalinė energetikos strategija yra svarbiausias nacionalinio lygmens dokumentas energetikos sektoriuje, todėl bet kokie naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų išplaukti iš šios strategijos nuostatų arba bent šioms nuostatoms neprieštarauti.
Nacionalinėje energetikos strategijoje pirmiausia atsižvelgiama į ES lygmens energetikos politiką ir ES lygmens prioritetus, todėl atitinkamai ribotai apžvelgiamas ir naftos sektorius, t. y. naftos sektoriui didžia dalimi skiriama reikšmės tiek, kiek jos yra skiriama ES energetikos politikoje.
Kita vertus, Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta kartu su Estija ir Latvija parengti suderintą Baltijos valstybių strategiją ir veiksmų planus, sprendžiant bendrus regionui uždavinius.
2005 m. Lietuvos pirminės energijos išteklių balanse nafta ir naftos produktai sudarė 30,8 proc.
Nacionalinėje energetikos strategijoje prognozuojama, kad bendrame pirminės energijos išteklių balanse 2025 metais naftos produktų, įskaitant ir orimulsiją, dalis sudarys apie 35 proc.
Be to, naftos produktų paklausa bent iki 2015 m., t. y. iki planuojamo naujos atominės elektrinės veiklos pradžios, turėtų dar labiau padidėti, nes uždarius Ignalinos atominę elektrinę termofikacinėse elektrinėse pagrindiniu pirminiu energijos šaltiniu taps dujos, o nafta bus naudojama kaip rezervinis kuras.
Atsižvelgiant į didėjančią naftos produktų paklausą ir Lietuvos vidaus rinkoje, naftos importą ateityje reikėtų didinti ne tik siekiant perdirbti ir eksportuoti didesnį naftos produktų kiekį, tačiau ir siekiant užtikrinti padidėjusią naftos produktų vidaus paklausą.
Lietuvos Energetikos Sektoriaus Vizija
Pagal Nacionalinėje energetikos strategijoje apibrėžtą Lietuvos energetikos sektoriaus viziją galima išskirti dvi Lietuvos energetikos sektoriaus funkcijas:
- Ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimas, saugus, visiškas ir nepertraukiamas Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimas energija.
- Galimybių sudarymas konkurencingomis kainomis eksportuoti energiją į užsienio rinkas.
Atsižvelgiant į faktinius naftos importo pajėgumus Būtingės terminalu ir į naftotiekio Būtingė-Mažeikiai transportavimo apimtį, galima teigti, kad Lietuva yra užsitikrinusi galimybę ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimai, saugiai, visiškai ir nepertraukiamai importuoti naftą vidaus vartojimui.
Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad energetinis saugumas be kitų komponentų taip pat aprėpia energijos tiekimo įvairovę ir patikimumą bei nepriklausomybę nuo monopolinio tiekėjo diktato.
Naftos importo diversifikavimas sudarant galimybę šiuos energetinius išteklius importuoti jūra buvo projektuojamas kaip rezervinis (papildomas), o ne pagrindinis (vienintelis) naftos tiekimo būdas, tačiau nuo 2006 m. liepos mėn. pabaigos naftos importas jūra yra pagrindinis, o ne papildomas naftos importo būdas.
Todėl, nors Lietuva ir turi galimybę importuoti naftą jūra iš skirtingų šaltinių, tačiau šiuo metu (kol nėra užtikrintos galimybės jūra importuoti 10-11 mln. tonų naftos), nėra užtikrinama pakankama būtent naftos tiekimo apimtis, kad būtų galima išnaudoti visą Lietuvos naftos produktų eksporto potencialą.
Jei siekiama įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje nurodytus abu Lietuvos energetikos vizijos komponentus (tiek užtikrinti tiekimą vidaus vartojimui, tiek eksportuoti naftą į užsienio rinkas), būtina didinti naftos importo apimtį.
Lietuvai reikėtų diversifikuoti naftos importo jūra maršrutus, kad užtikrinti nenutrūkstamą naftos tiekimą esant trumpalaikiam naftos tiekimo per Būtingės terminalą sutrikimams.
Šiuo atveju būtina užtikrinti, kad į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą naftą būtų galima importuoti ir per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą(svarbu užtikrinti, kad trumpuoju laikotarpiu per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą ir naftotiekiu Klaipėda - Mažeikiai būtų galima importuoti iki 30 tūkst. tonų naftos per dieną, t. y. visą kiekį, reikalingą optimaliai AB „Mažeikių nafta“ veiklai).
Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad Lietuvos naftos sektoriuje gerai išplėtoti energetiniai pajėgumai: naftos perdirbimo gamykla, naftos ir jos produktų importo bei eksporto terminalai, tačiau Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra išsamiai apžvelgiama Lietuvos transportavimo sistemos būklė.
Apsiribojama esamų transportavimo sistemos trūkumų identifikavimu (teigiama, kad daugelis vamzdynų, kurie yra fiziškai ir morališkai susidėvėję, turi būti atnaujinti jau artimiausioje ateityje) ir nurodoma valstybės misija ieškant finansinių šaltinių energetinių išteklių transportavimo sistemai atnaujinti (valstybės funkcija yra vykdant šalies energetikos infrastruktūros atnaujinimą, modernizavimą ir plėtrą efektyviai ir skaidriai panaudoti ES struktūrinę paramą).
Nacionalinėje energetikos strategijoje vamzdynų atnaujinimo poreikis pirmiausia siejamas su būtinybe užtikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tačiau apskritai Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos yra palankios naftotiekių ir produktotiekių infrastruktūros plėtros projektams.
Naftotiekių ir produktotiekių plėtra, o ne tik esamų vamzdynų modernizavimas yra galimas dėl šių priežasčių: 1) atsižvelgiant į Lietuvos energetinio sektoriaus viziją, ne mažesnė reikšmė turėtų būti teikiama naujų naftotiekių ir produktotiekių statybai, taip sukuriant sąlygas visiškai išnaudoti Lietuvos kaip naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto šalies potencialą.
Lietuvos energetikos vizijoje akcentuojamas poreikis „didinti energijos eksportą“.
Naftos produktų eksportas gali būti didinamas tokiu atveju, jei, užtikrinus optimalų naftos tiekimo kiekį,...
| Metai | Apimtis (mln. tonų) |
|---|---|
| 2006 | > 5,5 |
tags: #kudros #valymas #valstybineje #zemeje