Vingio parkas yra miškinga Vilniaus miesto teritorijos dalis, iš trijų pusių plaunama Neries upės srovės. Tai populiari vieta tarp vilniečių, mėgstančių pasivaikščiojimus, pasivažinėjimus dviračiais ar riedučiais. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs renginiai: koncertai, minimos šventės. Parke, gamtos apsuptyje, taip malonu atsipalaiduoti ir pasinerti į koncertų metu skambančios muzikos garsus arba praleisti laiką su draugais. Į Vingio parką galima patekti pro du įėjimus: iš M. K. Čiurlionio ir iš Birutės gatvės.
Istorija ir Svarbūs Įvykiai
Plačioje parko pievoje yra pastatyta masyvi estrada. Teritorija labiausiai žinoma kaip masinių tautos susirinkimų vieta. Turbūt svarbiausias istorinis renginys buvo 1988 metais rugpjūčio 23 dieną vykęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas mitingas Molotovo - Ribentropo pakto metinių minėjimo proga. Vingio parkas yra tradicinė Dainų šventės vieta.
Teritorijoje vyksta koncertai su gausiausiu lankytojų skaičiumi ir ryškiausiomis muzikos žvaigždėmis. 1997 metais roko grupė Fojė čia surengė atsisveikinimo koncertą, kuriame susirinko 60 000 žiūrovų. Šis koncertas iki šiol yra daugiausiai žiūrovų pritraukęs pasirodymas Lietuvoje. Vingio parke savo šou yra surengusios pasaulio žvaigždės - Lady Gaga, Andrea Bocelli, Elton John, Bjork, Sting, Robbie Williams ir kiti. 1988 m. stadione, prie estrados, vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m.
Gamtos Turtas ir Augalija
Parko dislokacijos vieta Neries kilpa - vingis, todėl miškinga teritorija turi ilgą upės pakrantės perimetrą. Pakrantės apaugusios gluosniais, juodalksniais, daug kur uosialapiais klevais. Vakarinėje parko dalyje, kitame upės krante matoma Plikakalnio atodanga. Atmintini gamtos paveldo objektai yra Vingio parko šaltinis ir liepų alėja. Svarbiausia gamtinė vertybė čia yra miškas. Dauguma tai pušynas, vietomis auga eglių, beržų grupės. Miškas tvarkomas remiantis atsakingos rekreacinės miškininkystės principais. Nėra vykdomi jokie medienos derliaus nuėmimo darbai. Miške vyrauja vieno ardo pušynas su gausiai sužėlusiu klevo ir liepos pomiškiu. Pavienių pušų amžius čia siekia 200 ir daugiau metų. Vingio parko pušynas yra geras pavyzdys, rodantis, jog gamtinę brandą pasiekęs miškas, praradęs medieninę vertę, išlieka, nesupūna, bet puikiai užtikrina apsaugines funkcijas.
Vilniaus Universiteto Botanikos Sodo Skyrius
Vingio parko perlas - tai Vilniaus Universiteto botanikos sodo skyrius. Ilgas tradicijas ir istoriją turintis sodas maloniai stebina savo turtinga augalų kolekcija. Botanikos sodo komanda renka ir augina daugiau kaip 1200 pavadinimų augalų iš visų pasaulio geografinių zonų. Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyrius: Istorija siekia XVI a., kai dabartinio skyriaus teritorijoje Radvilos įkūrė vieną pirmųjų Lietuvos reformatų mokyklų. Vėliau teritorijoje įsikūrė jėzuitai, kurie šioje teritorijoje tarp visų kitų augalų augino plačiai naudojamas tuometinėje farmacijoje vaistažoles.
Pagal S. Gasparavičienės ir K. Botanikos sode augalų kolekcijos pradėtos kaupti nuo 1921, tačiau jau seniau šioje įsikūrę jėzuitai augino turtingą kolekciją vaistažolių, kurios buvo naudojamos tuometinėje farmacijoje. Vilniaus universiteto Botanikos sodo lankymas:Botanikos sodas atidarytas lankyti nuo gegužės 2 d. iki spalio 31 d.
Didelei pamiškės augalų įvairovei įtaką daro pakraščio efektas (arba ekotonas), kai susitinka du skirtingi biotopai - miškas ir pieva. Tuomet drauge auga ir pievų augalai - paprastoji veronika (Veronica chamaedrys), aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris), kiaulpienė (Taraxacum officinale), ir miško - paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), miškinė notra (Stachys sylvatica). Įprasti pakrūmių gyventojai - baltažiedė ir dėmėtoji notrelės (Lamium album, L. maculatum), krūminis builis (Anthriscus sylvestris), vaistinė česnakūnė (Alliaria petiolata), didžioji dilgėlė (Urtica dioica), ugniažolė (Chelidonium majus).
Pakrūmėse bei po medžiais vešintys augalai nėra labai dekoratyvūs, nepatraukia dėmesio ryškiais žiedais. Tačiau anksti pražystantys maži žiedeliai pasiūlo pirmuosius gaivaus nektaro lašus po žiemos bundančioms bitėms ir kamanėms. Augalų įvairovė leidžia vystytis ir įvairiems vabzdžiams, ypač drugiams, kurių vikšrai maitinasi tik tam tikrų rūšių augalų lapais. Todėl nepeikim dilgėlių, nes be jų nebūtų visiems mielų drugių dilgėlinukų (Aglais urticae) ir spungių (Inachis io). Krūmuose su dilgėlynais peri lakštingalos (Luscinia luscinia), žolėje - pieviniai kalviukai (Anthus pratensis), kiauliukės (Saxicola rubetra). Prinokusių augalų sėklų laukia ne tik paukščiai, bet ir skruzdės, kurios, gabendamos sėklas į skruzdėlynus, kad apsirūpintų maistu, pasėja augalus naujose vietose. Prieš keičiant tokią ekosistemą, kurios visi gyventojai glaudžiai tarpusavyje susiję, visa tai reikia atidžiai įvertinti.
Jei imsime pievas tvarkyti pagal savo poreikius: kirsti krūmus, naikinti dilgėles, dažnai šienauti, tuomet kažkas liks be namų, kažkas - be maisto, kažkas tiesiog žus betvarkant.
Karių Kapinės
Rytinėje parko dalyje, ties tiltu į M. K. Čiurlionio gatvę yra karių kapinės. Tiesa, pirmieji palaidojimai buvo atlikti 1799-1800 metais maro epidemijos metu. Vėliau čia daugiausia buvo laidojamos įvairios karo aukos - Pirmojo, Antrojo pasaulinio karo vokiečių aukos, lenkai, kovoję dėl Vilniaus. 1799-1800 metais buvo statoma koplytėlė-mauzoliejus Vilniaus generalgubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmonai Natalijai atminti.
Rytinėje parko dalyje, prie M. K. Čiurlionio gatvės, vadinamose Jėzuitų kapinėse buvo laidojamos 1710 m. maro aukos. Čia 1796 m. specialiai tam pastatytoje koplyčioje buvo palaidota pirmojo Vilniaus karinio gubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmona. Vėliau šios kapinės atiduotos pravoslavams. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo palaidoti žuvę vokiečių kariai. Po Antrojo pasaulinio karo kapinės buvo sulygintos su žeme, jų vietoje įrengti atrakcionai.
Vingio Rūmų Istorija
Prie to paties tako, vedančio iš M. K. XVI a. pradžioje Lukiškių šile (Vingyje, tuomet vadintame Radvilų Lukiškėmis) stovėjo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras, greičiausiai medinis. Apie 1550 m. šiuose rūmuose Radvila Juodasis priglaudė Vilniuje pasirodžiusius protestantus, jiems išskyrė didelę salę koplyčiai. Radvilos Juodojo sūnus Stanislovas Radvila (1559-1599), Žemaitijos seniūnas, perėjęs į katalikybę XVI a. Jėzuitai šią teritoriją, tuomet vadintą Jėzuitų Lukiškėmis, valdė iki pat ordino panaikinimo.
Už pajamas, gautas pardavinėjant tabaką ir saldžiąją degtinę (likerį) Akademijos vaistinėje, jėzuitai medinio dvarelio vietoje pagal architekto J. K. Glaubico projektą pasistatė didingus trijų aukštų rūmus su mansardomis. Rūmai sudarė pasagos formos pastatų ansamblį, kurio vidinį kiemą iš trijų pusių supo trys vienodo dydžio korpusai. 1773 m. likvidavus jėzuitų ordiną Vingio rūmai ir žemė atiteko Vilniaus vyskupui J. I. Masalskiui, tuometiniam Lietuvos edukacinės komisijos pirmininkui. Rūmuose jis įrengė parapinių mokyklų mokytojų seminariją ir bendrabutį dviems šimtams žmonių.
Po vyskupo mirties 1794 m. Jėzuitų Lukiškes paveldėjo Potockiai, kurie jas pardavė grafui Zubovui, o pastarasis - Vilniaus generalgubernatoriui L. Benigsenui. 1812 m. Vingio rūmuose ištisą mėnesį viešėjo caras Aleksandras I su savo generaliniu štabu. 1812 m. caro Aleksandro I-ojo garbei rengiant pokylį, paaiškėjo, jog visi svečiai rūmuose netilps. Vilniaus universiteto architektūros profesorius Mykolas Šulcas šiam tikslui pastatė dailią pavėsinę, kurioje turėjo vakarieniauti caras su aukštuomene. Porai valandų likus iki vakarienės netikėtai nuvirto pavėsinės stogas nuolaužomis užberdamas parketą. Išsigandęs, kad bus apkaltintas pasikėsinimu, architektas nusiskandino. Nepaisant šio tragiško incidento puota vyko toliau.
Stogo nuolaužos buvo surinktos, parketas nuvalytas. Į Vilnių įžengę prancūzai 1812 m. Po karo caro administracija rūmų remontu nesirūpino. Jie palaipsniui nyko ir 1855 m. buvo nugriauti. Parko teritorijoje buvo įrengtas karinio inžinerijos dalinio mokymų laukas ir artilerijos poligonas. Ant vaizdingo Neries kranto, 1857 m. Vilniaus karinio gubernatoriaus V. Nazimovo iniciatyva buvo įrengtas vasaros kurhauzas. 1920 m. Vingyje pradėti sodinti Stepono Batoro universiteto botanikos sodo sodinukai, buvo suformuotas gausus augalų parkas, vėliau - 1975 m. 1930 m. 1965 m. Vingio parkas rekonstruotas, pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui.
Nuomos Galimybės Vingio Parke
160 hektarų plote, Neries upės vingyje, įsikūręs Vingio parkas, XV-XVI a. priklausė LDK didikams Radviloms, vėliau - vyskupui Ignui Masalskiui, dar vėliau - Vilniaus generalgubernatoriui Leontijui Beningsenui. 1919 m., atgimus Vilniaus universitetui, buvusio dvaro rūmuose buvo įkurtas botanikos sodas. XX a. viduryje sodą nuniokojo potvynis ir Antrasis pasaulinis karas.
Šiandien Vingio parkas siūlo įvairias nuomos galimybes renginiams ir šventėms:
- Salių nuoma įvairiems renginiams, šventėms bei konferencijoms.
- Restorano „Sezonai“ nuoma Jūsų nepakartojamai šventei ar renginiui.
- Legendinis panoraminis restoranas "Horizontas" Jūsų šventei!
Kavinė "Picnic Bistro"
Kavinė „Picnic bistro“ - unikali vieta jūsų šventei pačioje Vilniaus širdyje - žaliame ir gražiame Vingio parke. Kviečiame nuomoti kavinę jūsų šventėms ir renginiams:
- Privačioms šventėms: vestuvėms, gimtadieniams, bendramokslių, draugų susitikimams
- Vaikų šventėms: gimtadieniams, krikštynoms
- Įmonių renginiams: kolektyvo šventėms, mokymams, seminarams
Jūsų laukia nepakartojamas vaizdas į Vingio parko terasą ir televizijos bokštą, jauki aplinka su židiniu, stilingas šventės dekoras, moderni ir lanksti virtuvė bei aukšto lygio aptarnavimas. Mes padėsime sukurti šventę pagal jūsų lūkesčius ir pageidavimus! Kavinė talpina 50 svečių viduje bei 80 terasoje. Kreipkitės el.
VU Botanikos Sodo Nuomos Kainos
Vilniaus universiteto botanikos sodas taip pat siūlo įvairias nuomos paslaugas savo teritorijoje. Žemiau pateikiama kainų lentelė:
| Paslauga | Kaina |
|---|---|
| Dalyvio bilietas komerciniam renginiui VU botanikos sodo infrastruktūroje (Vingio sk.) | [Kaina] |
| Patalpų (Muziejaus 1 a. (121 + 52 +121 kv. m)) nuoma | [Kaina] |
| Patalpų (Muziejaus 2 a. (88 kv. m)) nuoma | [Kaina] |
| Stoginės nuoma (naudojantis iškylų aikštelės infrastruktūra) (79 kv. m) | [Kaina] |
| Paviljono (svečių pievoje) nuoma (100 kv. m) | [Kaina] |
| Paviljono (pirmų rūmų pievoje) nuoma (54 kv. m) | [Kaina] |
| Naudojimosi infrastruktūra laikinai scenai iki 50 kv. m pastatyti paslauga (24 val.) | [Kaina] |
| Naudojimosi infrastruktūra laikinai scenai, didesnei nei 50 kv. m, pastatyti paslauga (24 val.) | [Kaina] |
Norėdami gauti daugiau informacijos apie nuomos kainas ir sąlygas, kreipkitės į Vilniaus universiteto botanikos sodą tiesiogiai.
Vingio parkas yra pamėgta sportininkų vieta. Ypač ryte čia galime pastebėti bėgančius, einančius ar joga užsiimančius vilniečius. Aikštė aplink estradą yra pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdvė, kurioje nuolat gausu miestiečių. Čia veikia restoranas, maisto kioskai, pramogos vaikams.