Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje, ir mirė 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje. Jis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse. A. M. Brazauskas buvo žymus Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, ketvirtasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1993-1998 m.) ir Kovo 11 Akto signataras.
Algirdas Mykolas Brazauskas
Išsilavinimas ir Karjeros Pradžia
1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą (KPI), kurį baigė 1956 m., įgydamas inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1951-1962 m. gyveno Kaune. 1956-57 m. dirbo Kauno hidroelektrinės statybos inžinieriumi, direkcijos vyriausiuoju inžinieriumi.
Netrukus po studijų baigimo, A. M. Brazauskas pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statyboje inžinieriumi. 1958 m. buvo paskirtas Energetikos statybos tresto Petrašiūnų statybos ir montavimo valdybos viršininku, o 1961 m. Kauno valdžios iniciatyva paskirtas eiti viršininko pareigas Kauno statybos tresto statybos valdyboje, stačiusioje Kauno pramoninius ir civilinius objektus. Jam pavedama vadovauti Kauno dirbtinio pluošto gamyklos statybai. Netrukus paskirtas Kauno gelžbetonio konstrukcijų gamyklos statybos direktoriumi.
Karjera Sovietų Sąjungos Laikotarpiu
- 1962-1965 m. - Lietuvos TSR statybinių medžiagų pramonės valdybos viršininkas.
- 1965-1966 m. - statybinių medžiagų pramonės ministras.
- Nuo 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
- 1977-1988 m. - Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius (kuravo pramonę ir ekonomiką).
- 1988-1990 m. - pirmasis sekretorius.
1965 m. A. Brazauskas, sukaupęs darbo statybinėse organizacijose patirties, buvo paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1977-1988 m. buvo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, kuravo pramonę ir ekonomiką.
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė
Politinė Veikla Atgimimo Laikotarpiu
1988 m., vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, A. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas - Lietuvos Sąjūdis. A. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.
Jau 1988 metų viduryje prasidėjęs tautinis atgimimas apėmė visą mūsų visuomenės gyvenimą. Pirmieji mitingai 1988 m. vasarą, pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas tų metų spalio mėnesį įtraukė mane į politinių įvykių sūkurį. Visi 1989 metai buvo audringi ir reikšmingi. Vadinčiau juos parengiamaisiais prieš nepriklausomybės atstatymą.
1988 dalyvavo tautinio atgimimo procese. Būdamas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius 1988 10 22-23 dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo skelbiamoms idėjoms. Kaip faktinis LSSR vadovas, kontaktuodamas ir su SSRS vadovais, ir su Sąjūdžio vadovybe, stengėsi neutralizuoti Maskvos spaudimą Lietuvai siekiant taikiai atkurti nepriklausomybę.
1989 Sąjūdžiui pritarus išrinktas SSRS liaudies deputatu, buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Rūmų narys. 1990 savarankišką Lietuvos komunistų partiją pertvarkius į Lietuvos demokratinę darbo partiją, A. M. Brazauskas tapo jos pirmininku (buvo iki 1993 02).
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Prezidentūra
1990 m. vasario 24 d. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje Nr. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Rinkimai į naująją Aukščiausiąją Tarybą 1990 m. vasario mėn. vyko entuziastingai palaikant naująsias politines jėgas, naujus žmones. Anksčiau buvusių valdžioje į ją pateko labai nedaug. Jau pirmieji Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai buvo pašvęsti nepriklausomybės atstatymo reikalui. Ir štai kovo 11-oji, istorinė Lietuvai diena. Lietuva - Nepriklausoma valstybė. Pasirašytas Nepriklausomybės atstatymo aktas. Prasidėjo Aukščiausiosios Tarybos ir kitų valdžios institucijų formavimas.
Nuo 1990 m. kovo 16 d. - įgaliotas atstovas spręsti klausimus, susijusius su tarpvalstybinėmis derybomis tarp Lietuvos Respublikos ir TSRS. Nuo 1990 m. balandžio 24 d. - Valstybinės komisijos priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti narys.
1992 m. spalio mėn. išrinktas Lietuvos Seimo nariu, o Seime - jo Pirmininku, tą pačią - 1992 m. lapkričio 25 d. 1993 m. vasario 14 d. - tiesioginių visuotinių rinkimų metu penkeriems metams išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, A. Brazauskas sustabdė savo veiklą LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko Prezidento inauguracija.
Nepriklausomybės Akto Signatarai
Politinė Veikla Po Prezidentūros
1998 m. vasario 26 d. Prezidentas Algirdas Brazauskas baigė savo kadenciją. Pasibaigus Prezidento kadencijai Algirdas Brazauskas nepasitraukė iš politikos, o ėmėsi vadovauti "A. Brazausko socialdemokratiniai koalicijai" ir 2000 m. Per Seimo rinkimus 2000 vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos demokratinės darbo partijos koalicijai (ji gavo daugiausia vietų Seime), šioms partijoms susijungus išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku (buvo iki 2007).
2001 m. A. Brazauskas išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. 2001-2006 m. ėjo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Jam vadovaujant Vyriausybei sustiprėjo šalies ūkis, pagerėjo makroekonomikos rodikliai. 2002 Lietuva pakviesta į NATO, priimtas Europos Sąjungos šalių vadovų sprendimas dėl Lietuvos pakvietimo į Europos Sąjungą.
2003 m. balandžio 16 d. Graikijoje, Atėnuose, A. Brazauskas pasirašė Stojimo sutartį į Europos Sąjungą, o 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone Ministras Pirmininkas A. Brazauskas, kartu su dar šešių Europos šalių vyriausybių vadovais dalyvavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto (NATO) sutarties ratifikavimo.
2006 m. gegužės 31 d. Dėl susidariusios politinės padėties Ministras Pirmininkas A. Brazauskas pareiškime pranešė apie savo ir Tryliktosios Vyriausybės atsistatydinimą.
Įvertinimas ir Apdovanojimai
A. Brazauskas apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais:
- Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. vasario 26 d. dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.
- 2003 m. vasario 3 d. dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.
- 2000 m. liepos 1 d. dekretu apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Kadenciją baigusiam Lietuvos prezidentui ir ekspremjerui Algirdui Brazauskui 2010.06 23 įteiktas Rusijos Garbės ordinas, kuriuo jį apdovanojo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Šeima
Su žmona gydytoja Julija Brazauskiene išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę.
Atminimo Įamžinimas
- 2000 m. Kaišiadorių 1-oji vidurinė mokykla (Gedimino g. 62) pavadinta Algirdo Brazausko vidurine mokykla.
- 2010 09 30 Kaišiadorių centriniam miesto parkui suteiktas prezidento A. M. Brazausko vardas.
- 2011 07 02 tėvų namuose Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26) atidarytas Brazauskų namai-muziejus.
- 2014 11 24 Kauno hidroelektrinei (T. Masiulio g. 22A) suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.
- 2017 m. KTU Kultūros ir renginių centro (Laisvės al. 13) vestibiulyje atidengta memorialinė lenta.
Taigi, Algirdas Mykolas Brazauskas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, būdamas svarbiu politiniu veikėju pereinamuoju laikotarpiu ir prisidėdamas prie šalies integracijos į tarptautines organizacijas.