Pastaruoju metu Kauno technologijos universitetas (KTU) išgyvena reikšmingus pokyčius, apimančius ne tik infrastruktūros atnaujinimą, bet ir naujų technologinių sprendimų diegimą. Šie pokyčiai orientuoti į mokslo ir studijų kokybės gerinimą, taip pat į tvarumo ir energetinio efektyvumo didinimą.
Chemijos pramonė yra svarbi modernios ekonomikos šaka. Europos Žaliojo kurso iniciatyvoje daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios būtų kreipiamos į klimatui neutralių, atliekų nekuriančių, nulinę emisiją užtikrinančių sprendimų paieškas.
Nauji Projektai ir Investicijos
Vyriausybė patvirtino lėšas, skirtas Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti. Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų, kurių didžiąją dalį sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos.
„Šie du VU kompleksiniai projektai apima ir šalies švietimo institucijų bendrą veiklą didinant STEAM (angl. Science, Technologies, Engineering, Mathematics) studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis. Juos įgyvendinus taip pat atsiras palankesnės sąlygos sujungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP“, - įsitikinęs prof.
Pranešama, kad jau parengtas VU Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos techninis projektas („Architektūros linija“; arch. G.Čaikauskas, S.Klezys, V.Raugala, V.Venckūnienė), gautas statybos leidimas, rengiamas Matematikos ir informatikos (MIF) architektūrinės idėjos konkursas.
Architektūros Studijos KTU
KTU architekto diplomas leidžia vykdyti veiklą visoje ES. Tai patvirtina, kad įgytos žinios atitinka srities lyderių keliamus tikslus. Studijų metu ugdomas kritinis mąstymas, etinė atsakomybė, dėmesys aplinkai, bendruomenėms ir ateičiai. KTU Architektūros mokykla išsiskiria jaukia studijų atmosfera, auditorijomis bei glaudžiais studentų ir dėstytojų ryšiais.
Rengdamas (-a) architektūrinius bei urbanistinius projektus įvaldysi įvairius projektavimo, vizualizavimo, modeliavimo ir analizavimo įrankius. Susipažinsi su skirtingomis disciplinomis ir galėsi pasirinkti tokį saviraiškos kelią, kuriame jausiesi patogiausiai: pastatų, kraštovaizdžio architektūros ar urbanistikos. Pagrindinė architekto užduotis - sukurti pastatą arba erdvę žmogui, kuri būtų funkcionali, saugi ir estetiška.
Architektui reikia įvairių žinių ir įgūdžių: nuo gebėjimo analizuoti projektuojamo pastato aplinką iki funkcionalių, kontekstualių ir estetiškai patrauklių architektūrinių (eksterjero bei interjero) ar net urbanistinių sprendimų kūrimo.
Architekto profesija atrodė gerbiama ir atsakinga, o vėliau supratau, kad ir kupina iššūkių. Kadangi nesirenku lengvesnio kelio, ne tik studijavau architektūrą, bet ir su grupioke įkūrėme savo studiją. Labai patiko studijų formatas - pagrindinį modulį papildė mažesni. KTU absolventai pasižymi geru kūrybiškumo ir techninių žinių deriniu - kiekvienas prisiliečia prie plataus profilio užduočių, kurios leidžia suprasti savo stipriąsias puses ir pasirinkti tobulinimosi kelią.
Architektūros stojamąjį egzaminą sudaro dvi pagrindinės užduotys - atmintinio akademinio piešimo ir architektūrinių formų kompozicijos. Svarbiausia - smalsumas, kantrybė bei noras sužinoti ir suprasti daugiau.
Energetiniai Sprendimai ir Inovacijos
Siekiant efektyvesnių ir pigesnių energijos sprendimų, visiškai neorganinių perovskitinių saulės elementų technologija laikoma viena perspektyviausių, tačiau iki šiol jos silpnoji vieta - stabilumas. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, pasiekė proveržį - jų išradimas leidžia elementams veikti kelis šimtus valandų aukštoje temperatūroje, pasiekiant vieną geriausių rezultatų tarp tokio tipo prietaisų, o efektyvumas prilygsta silicio saulės elementams.
Atsinaujinančios energijos paieškos visame pasaulyje tampa vis svarbesnės kovojant su klimato kaita ir mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. „Perovskitų saulės elementai yra viena sparčiausiai besivystančių saulės technologijų pasaulyje. Jie yra plonasluoksniai, todėl gali būti lankstūs, o svarbiausia - gaminami iš nebrangių medžiagų", - sako KTU Chemijos fakulteto mokslininkas dr.
Norint, kad perovskitų technologija taptų komerciškai patikima, būtina užtikrinti jos ilgaamžiškumą. Vienas svarbiausių metodų, leidžiančių sumažinti defektus ir apsaugoti paviršių nuo išorinių veiksnių, yra pasyvavimas. Tai - procesas, kurio metu perovskito paviršius tampa atsparesnis, todėl prailgėja prietaiso veikimas.
KTU mokslininkai ėmėsi šio iššūkio. Sprendimas rastas KTU laboratorijoje susintetinus perfluorintus 2D amonio katijonus. „Rezultatas - ant neorganinio perovskito paviršiaus susidarė stabilus 2D sluoksnis. Šį kartą 2D sluoksniai pagaliau prilipo, sudarydami tvirtas heterostruktūras, kurios išlieka stabilios net labai aukštoje temperatūroje", - pabrėžia K.
Integravus šią pasyvavimo strategiją konstruojant saulės elementus, jie pasiekė vieną aukščiausių 21,6 proc. efektyvumą, o konstruojant perovskitų saulės mini modulius, kurių aktyvus plotas daugiau nei 300 kartų didesnis nei standartinių laboratorinėmis sąlygomis testuojamų perovskitų saulės elementų, šie mini moduliai pasiekė 19,8 proc. efektyvumą.
KTU eksperto teigimu, tai - vienas geriausių rezultatų užfiksuotų visiškai neorganinių perovskitų pagrindu veikiantiems prietaisams. „Nors saulės elementai realiomis veikimo sąlygomis tiek neįkaista, tokie standartizuoti stabilumo testai atliekami siekiant įvertinti jų ilgalaikį atsparumą, o toks aukštas stabilumas praktiškai atitinka komerciniams silicio elementams keliamus reikalavimus", - papildo jis.
Naujus katijonus, kurie tapo tyrimo pagrindu, savo baigiamojo darbo metu susintetino KTU magistrantė Raminta Skačkauskaitė. Tai rodo, kad mokslinėje grupėje į aukščiausio lygio mokslo projektus aktyviai įtraukiami ir jauniausi tyrėjai, o jų indėlis tampa neatsiejama proveržio dalimi.
Nauja KTU Biblioteka
Kauno objektų žemėlapį papildė nauja Kauno technologijos universiteto (KTU) biblioteka, kuri yra atvira ne tik akademinei bendruomenei, bet ir miestiečiams. Biblioteka tampa ne tik mokymosi, bet ir socialine erdve, kuri skatina šiuolaikiškos visuomenės kūrybingumą ir individualumą.
KTU Studentų miestelyje atidaroma nauja daugiafunkcė erdvė kartu su integruota biblioteka - inovatyvi, darbui bei įvairiapusiam laisvalaikiui pritaikyta 2,4 tūkst. kv. Naujoji KTU biblioteka lankytojams siūlo keturias - individualias, tylaus mokymosi, pristatymų, grupinio darbo - erdves.
Šiose patalpose įrengta virtuvė, darbo kabinetai personalui, daugiau nei 440 darbo vietų, iš jų 115 darbo vietų skirta individualiai dirbantiems studentams, 153 grupinio darbo vietos, 70 vietų erdvė pristatymui ir renginių organizavimui, taip pat laisvalaikio ir poilsio erdvės.
Biblioteka yra ne tik knygos ar elektroniniai ištekliai, modernios ir patogios skaityklos. Bibliotekoje įrengta moderni leidinių išdavimo-grąžinimo savitarnos sistema. Sistema suteiks galimybę bibliotekos lankytojams patiems pasiskolinti ir grąžinti leidinius ištisą parą. Be to, leidinių saugojimui naujai įkurtose erdvėse įrengtos mobilios lentynos.
„Rekonstrukcijos metu buvo siekiama išplėsti biblioteką į visus pastato aukštus, integruojant į ją renginių stebėjimo, pasitarimų, poilsio ir kitas patalpas. Projekto tikslas buvo sukurti kokybišką reprezentatyvią daugiafunkcę aplinką studentams ir įveiklinti visas rekonstruojamo pastato dalies erdves. Vienas iš projekto tikslų rekonstravus pastatą bibliotekos korpusui veikti nepriklausomai nuo likusios pastato dalies.
Naujoje bibliotekoje, kurios vietoje anksčiau stovėjo nenaudojamos techninės patalpos, galima rasti 11 grupinio darbo zonų, kurios, priklausomai nuo grupės dydžio, gali būti transformuojamos į didesnes arba mažesnes erdves ir taip leista maksimaliai išnaudoti patalpas bei prisitaikyti prie studentų ir darbuotojų poreikius.
Šiuo adresu esantis pastatas įrašytas į Kultūros paveldo departamento Kultūros registrą ir priklauso Kauno technologijos universiteto pastatų kompleksui, kurį sudaro: Statybos rūmai, Cheminės technologijos fakulteto rūmai ir Elektronikos rūmai. Pastatų viena iš vertingųjų savybių - tūrinė erdvinė kompozicija - fasadas.
„Rengiant rekonstravimo projektą būtent į šią savybę buvo atsižvelgta formuojant fasadą ir atkartojant stačiakampio plano korpuso jungtis. Taip pat buvo atsižvelgta ir į Kultūros vertybių registre nurodytus fasadų spalvinius sprendinius (fasadų juodų langų rėmai ir balto tinko sprendinys). Rekonstravimo metu fasadui buvo naudojamas kalkių ir cemento mišinio tinkas, dažytas silikatiniais dažais. Prisitaikant prie pastato vidaus suplanavimo bei išsaugant išorės kultūros paveldo palikimą, pavyko išpildyti bibliotekos erdvėms keliamus reikalavimus ir kartu sukurti universalumo poreikį“, - pabrėžia G.
- ARCHITEKTAI: statinio rekonstravimo projektas UAB „Eksploit“, architektė G. Šliurpaitė ir projekto vadovė D. Kriaučiūnienė. Statinio vidaus interjeras „Kai Dsgn & Arch“, architektės A. Kriaučiūnaitė ir D.
- PLOTAS: 2,4 tūkst.
- INVESTICIJOS: 4 mln.
Interjero Sprendimai ir Apšvietimas
„Pirmiausia, KTU siūlėme tris galimas interjero koncepcijas ir jas visas stengėmės susieti su KTU universiteto brandbook’u. Lankėmės interjero dizaino parodoje Stokholme ir tų metų paroda bei spalvotyra inspiravo vieną iš idėjų, kurią pristatydamos ir pavadinome STHLM. Parinktos penkios spalvos dominuoja bendrame interjero fone tiek grindų, sienų apdailoje, tiek balduose.
Konsultavomės su prof. architektu Vytautu Jurgiu Dičiumi, kuris projektavo KTU miestelio pastatus. „Vienas pagrindinių iššūkių - visų spalvų suvedimas per skirtingas medžiagas tiek grindyse, ant sienų ar baldų, kitų elementų, naudojamos tos pačios spalvos, atspalvių atitaikymas. Pagrindinė laiptinė - šviečianti iš tolo. Panaudota viena ryškesnė spalva visame interjere - oranžinė.
Specialistės pabrėžia, kad buvo pasirinkti pasteliniai medžiagų ir paviršių atspalviai: melsva, geltona, šviesiai pilka ir žalsva. Jie nuteikia kūrybiškam darbui, inspiruoja, suteikia žaismingumo, nevargina. Universiteto miestelio bibliotekos interjerui pasirinkti neblėstančio populiarumo JUNG gaminiai: baltos ir juodos spalvos klasikinė LS990 serija. Šį JUNG jungiklių bei kištukinių lizdų pasirinkimą lėmė aukščiausia gaminių kokybė, ilgas eksploatavimo laikas ir patrauklus dizainas.
Akustiniai audiniai gelbsti tada, kai garsas trikdo bendravimą ir mažina darbo našumą, todėl garso perteklių galima sumažinti akustinėmis medžiagomis. Jos sumažina aido sklidimą, absorbuoja garsą ir gerina susikalbėjimą patalpose. Perregimi audiniai nesuskaido erdvės, o ją sujungia. Jų kuriamas vaizdas leidžia jaustis bendros erdvės dalimi ir kartu atsiriboti akustinėje plotmėje.
Esant didelėms biuro erdvėms, ieškoma sprendimų, kaip šiose erdvėse integruoti konferencijų, pasitarimų, poilsio vietas. Akustiniais ir estetiniais sprendimais rūpinosi UAB „Interjero linija“. Universiteto miestelio bibliotekos projektui naudotas olandų gamintojo „Vescom B.V.“ „Bedra“ kolekcijos naktinės (neperregimos) akustinės užuolaidos. „Bedra“ audinių garso sugerties koeficientas - alpha w 0,7, klasė - C.
„Atnaujintoje KTU bibliotekoje yra daug edukacinių erdvių, kuriose bus dirbama grupėmis. Tam, kad vienoje erdvėje galėtų dirbti skirtingos grupės ar vienoje patalpos dalyje būtų poilsiaujama sėdint ant minkštasuolių, o kitoje diskutuojama darbinėje atmosferoje, atsirado poreikis šias erdves atskirti. Kartu atskyrimas turėjo padėti sukurti akustinį komfortą erdvėse. Tam buvo pasiūlytos akustinės užuolaidos, kurias naudojame daugelyje modernių biurų, - pasakoja „Interjero linijos“ vadovė Dainora Kizevičienė.
Pasak UAB „Jovesa“ direktoriaus Martyno Sabo, pagrindinis tikslas projekte buvo surasti pradinę vizualinę koncepciją maksimaliai atitinkančius apšvietimo sprendimus, užtikrinančius kokybišką apšvietimą. „Kaip žinoma, bibliotekoje praleidžiama daug laiko skaitant ir atliekant kitus kruopštumo reikalaujančius darbus, o šie darbai reikalauja kokybiško apšvietimo. Apšvietimas yra tiesiogiai susijęs su produktyvumu. Tad kreipėme dėmesį ne tik į apšviestumo reikšmes, bet ir į pačius šviestuvus, kurie užtikrintų komfortišką apšvietimą ir neakintų“, - apie sprendimus pasakoja M.
Kadangi ši biblioteka priklauso universitetui, o jo auditorija yra jauno amžiaus žmonės, interjero autorės neapsiribojo tik erdvių funkcionalumu, daug dėmesio skirta estetikai. Dėl šios priežasties labai daug šviestuvų yra netradicinės formos ir tūrio, kurių standartiniame gamintojų asortimente surasti nepavyko.
Vienas įdomiausių sprendimų buvo bendroje skaityklos erdvėje esanti apšvietimo sistema, kuriai panaudotas trekas su į jį dedamais individualiai pagamintais juostiniais šviestuvais, kurių dauguma šviečia žemyn ir dalis - su nukreiptu šviesos srautu į viršų. Šviečiantys į viršų šviestuvai padeda užtikrinti vienodą erdvės apšvietimą ir nesumažinti patalpos tūrio. Šviečiantys į apačią šviestuvai apšviečia stalus, o prožektoriai skirti apšviesti knygų lentynas“, - akcentuoja M.
Stiklo Konstrukcijos ir Grindų Sistemos
Siekiant sukurti tokią produktyvią atmosferą pasirinktos UAB „Kogita“ berėmio stiklo konstrukcijos. Pertvaros gamintos iš saugaus grūdinto stiklo konstrukcijos su minimalistiniu rėmu, neužgožiančiu bendros konstrukcijos. Stiklo storis - 10 mm. Šiame projekte panaudota į stiklą integruota minimali stakta su berėmio stiklo durimis. Grūdintas stiklas pasirinktas dėl savo savybių.
Vienas iš naujosios KTU bibliotekos interjero akcentų - bendrosiose erdvėse įrengtos MAPEI cementinių liejamųjų grindų sistemos „Ultratop Terrazzo Effect“, „Ultratop Natural Effect“ bei poliuretano liejamųjų grindų sistema „Mapefloor Comfort System AL“.
UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas inžinierius Artūras Ručinskas pabrėžia: „Įrengiant bet kokio tipo liejamąsias dangas, pirmas dalykas, kurio nevalia pamiršti, - galutinė tokių grindų kokybė labai priklauso nuo tvirto pagrindo.
Naudojant dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistemą „Mapei Ultratop“, įrengti 15 mm storio mozaikinio betono („Ultratop Terrazzo Effect“) bei apie 6 mm storio nepoliruoto natūralaus betono („Ultratop Natural Effect“) grindų paviršiai pagal architektų suformuotą užduotį. Dengiant šias dangas specialiais apsauginiais sluoksniais, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams, dėmėms.
Ekologiški Sprendimai ir Higiena
Naujosios bibliotekos projekte, renkantis produktus, buvo keliami reikalavimai tvarumui, vandens taupymui ir higienai. Dėl šios priežasties objekte sumontuoti vandens maišytuvų rinkos lyderio „Dyson“ inovatyvūs rankų džiovintuvai „Dysom Airblade Tap“, integruoti vandens čiaupe. Taip pat praustuvų maišytuvai įsijungia neliečiami, todėl yra ypač higieniški ir saugūs, ne tik tausojantys vandenį ir energiją, bet ir geriausiai atitinkantys bendrus ekologijos bei tvarumo reikalavimus.
Naujajai bibliotekai duris tiekė UAB „Dorvila“, kuri buvo pasirinkta neatsitiktinai. A. UAB „Dorvila“ tiekiami aukštos kokybės gaminiai atitinka visus keliamus techninius ir kokybės reikalavimus ir padeda įgyvendinti skirtingus užsakovų pageidavimus. Šios durys yra gaminamos iš aukščiausios kokybės medžiagų, jų varčia yra 63 mm storio..
Gyvenimas KTU Bendrabučiuose
Rugsėjį pirmakursiams, papildžiusiems Kauno technologijos universiteto (KTU) gretas, teko nemenkas išbandymas - pakeisti savo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais KTU bendrabučiuose gyvena apie 2 tūkst. studentų.
Apsigyvenę KTU bendrabučiuose, studentai gali ne tik džiaugtis sutvarkytais kambariais ar modernia infrastruktūra. Bendrabučiuose gyvenantys studentai gali lengvai nuvykti į KTU SAF esančią naują ir modernią biblioteką.
Gyvendami bendrabutyje pirmakursiai susipažįsta su naujais draugais, mokosi gyventi tarp skirtingų žmonių, kurių įpročiai skiriasi. Taip pat kartu su kitais bloke gyvenančiais studentais susidaryti tvarkymosi grafiką ir palaikyti švarią darbo vietą“, - pataria N.
tags: #ktu #chemijos #fakulteto #renovacija