Šaltuoju metų laiku svarbu užtikrinti komfortą ir šilumą namuose. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius šildymo būdus ir patarimus, kaip išvengti šalčio patalpoje, atsižvelgiant į skirtingus namų tipus ir individualius poreikius.
Įvairios šildymo sistemos gali padėti palaikyti šilumą namuose.
Šildymo sistemos pasirinkimas
Oras-oras šildymo sistemos
Norėčiau atsisakyti centralinio šildymo, nes malkos, anglis, užkrovimas, pelenai, nusibodo. Kažkaip norėtųsi oras-oras. Lauke vienas siurblys ir išvedžiota į kiekvieną kambarį.
Vienas iš pigiausių sprendimų - oras-oras, multisplit, t. y. vienas lauko blokas, ir po vieną vidaus bloką į kiekvieną patalpą. Bet - šildymas oru tai nėra pats sveikiausias būdas - gana dideli oro srautai, bus jaučiami, sausina orą.
Labai svarbu tinkamai parinkti vidaus bloko sumontavimo vietą, kad žmonės kuo mažiau jaustų oro srautus.
Neaiškus namo išplanavimas. Galbūt racionaliau (dėl freono linijų vamzdelių optimizavimo) būtų susimontuoti kelis lauko blokus (pvz.: du)?
Oras-vanduo šildymo sistemos
Šildymo sistema oras-vanduo. Šylant grindiniam šildymui, slėgis sistemoje nukrenta iki 0.2 bar. Kai nustoja šildyti šilumos siurblys, tai yra, kai siurblys išsijungia, slėgis sistemoje pakyla iki 1 bar, ir kol nepradeda siurbliukas varinėti vandens, tol toks slėgis ir laikosi.
A klasės namas. Dabar šildomas granulėmis. Ar verta statytis oras/vanduo šildymą? Kokia galėtų būti 1m2 šildymo kaina?
Viskas priklauso nuo elektros ir granulių kainos. Aš galiu pateikti orientacinę šilumos kWh kainą. Mano apskaičiavimais pjuvenų granulėmis 1 šilumos kWh gali kainuoti apie 7,74-8,70 ct/kWh, o šilumos siurblio oras/vanduo 1 šilumos kWh gali kainuoti apie 6,00 ct/kWh.
Atitinkamai, priimant, kad nepriklausomai nuo kuro rūšies, namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti bus sunaudojama panašiai vienodai kWh, tai tas kainų santykis bus proporcingas išlaidoms už kurą.
Tai reiškia, kad šildymas šilumos siurbliu bus maždaug 29-45 proc. pigiau, nei granulėmis.
Alternatyvūs šildymo būdai
Namas B klasės, 160 kv. Name nėra šildymo sistemos, šilumai naudojami elektriniai radiatoriai ant sienų. Kokie būtų paprasčiausi variantai, atsisakant tokio šildymo būdo?
Visi kiti vandeniniai sprendimai (grindinis šildymas arba radiatoriai) pareikalaus papildomų lėšų sistemos įrengimui. Nors sveikatai tai yra žymiai geresnė sistema.
Grindinis šildymas prijungtas prie dujinio katilo. Ar būtų įmanoma prijungti prie malkinio pečiaus? Taip. Laisvai.
Tik reikia tarp malkinio katilo ir šildomų grindų įmontuoti maišytuvą, su tikslu pažeminti vandens temperatūrą į grindis.
Malkinio katilo visą laiką darbo temperatūra turi būti > 60 C, o į grindis reikės tiekti tik iki 35-45 C. maišytuvas gali būti valdomas ranka, bet geriau būtų automatika pagal lauko temperatūrą.
Šilumos siurblys oras -vanduo? Nerekomendoju
Drėgmės kontrolė
Gyvenu jau beveik 2 metai naujos statybos 62kv. bute, kuriame įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. Rekuperatorius Oxygen C-200. Nuo pat įsikėlimo buvo labai sausas oras (Drėgmė 27-40%), nors rekuperatoriaus ventiliatoriai buvo nustatyti minimaliu pajėgumu 35-40%.
Po metų gyvenimo nusprendžiau pakeisti šilumokaitį į entalpinį. Pakeitus iškart pagerėjo klimatas ir sveikata. Bet drėgmė pakilo gan stipriai, daug daugiau nei tikėjausi.
Dabar dažniausiai laikosi 60-65%, tik kai lauke labai sausa (30-40%), namuose nukrenta iki 50%, o ventiliatoriai sukasi 75-80%, nes jeigu sumažinu ventiliatorių galingumą, drėgmė iškart kyla stipriai. Energijos sąnaudos išaugo gan stipriai.
Ant langų padarius micro, jaučiasi pagerėjimas, bet tada priskrenda vabzdžių į būstą. Galvoju gal įsigyti drėgmės surinkėją, bet turint rekuperacinę sistemą, nelabai norisi dar papildomų įrenginių. Gal turite pasiūlymų?
Visų pirma, aišku, kad vėdinimo įrenginys turi veikti nuolatos, be jokių išjunginėjimų, kiaurą parą be išeiginių dienų.
Antra, kažkur bute galbūt yra perteklinės drėgmės išsiskyrimai, galbūt juos yra galimybė suvaldyti?
Sprendžiant iš to, kad anksčiau drėgnumas nebuvo didelis, tai galima sakyti, kad dabartinė drėgmė yra ne iš statybinės pusės.
Vietoje drėgmės surinktuvo, galbūt yra galimybė įsirengti kondicionierių, kuris taip pat sausina orą?
Taip pat vertėtų ant langų įsirengti tinklelius. Tada vasaros sezono metu būtų galima atsidaryti langus ir turėti natūralų vėdinimą, vietoj priverstinio. Tuo pačiu pavyktų sumažinti drėgnumo lygį.
Rekuperacijos sistemos
Buto rekuperacijos galimybės ortakiais. Plotas 41.83m2, gyvenamasis 32.07 kv.m. Aukštos lubos, nėra ventiliacijos, langai į vieną pusę. 1964 m. namas, kitais metais renovuojamas. Viršutinis aukštas. Ar rinktis mini rekuperatorių?
Mini rekuperatoriai turi kelis trūkumus, ypač, kai visi langai ir lauko sienos yra į vieną pusę. Visų pirma jie turėtų dirbti poromis, kai viena įtraukia orą, tai kitas išpučia orą laukan, o po to jie apsikeičia oro kryptimis.
Tai, kai patalpos yra priešais viena kitą, tai galima tikėtis, kad oras bus pratrauktas per abi patalpas. O jūsų atveju, taip nėra.
Patys minirekuperatorių ventiliatoriukai yra gana maži ir oro kiekiai yra labai nedideli. Gali būti taip, kad oras tiesiog nepasklis po visą patalpą, o bus tik netoli pačio minirekuperatoriaus. Be to, gali būti triukšminga, klausimas, kaip oro tekėjimas pasikeis, jeigu bus stiprus vėjas į lauko sienas.
Kiekvienoje patalpoje turėtų būti anga į lauką. Dar klausimas, ar neapšals ir nenustos funkcionuoti, kai lauke bus didesnis minusas.
Visus tuos trūkumus išspręstų centralizuotas rekuperatorius su ortakių sistema. Tuo labiau, kad leidžia lubų aukštis paslėpti ortakius. Tada galima oro tiekimo ir ištraukimo difuzorius išdėstyti labiausiai tinkamose patalpų vietose ir užtikrinti geriausią vėdinimą.
Ortakiai būtų išvesti per lauko sieną tik dviejose vietose (ir tai būtų negyvenama patalpa). Tai neturėtų sukelti triukšmo iš lauko problemų.
Yra lanksčių ortakių sistema, kur ortakių skersmuo yra tik 75 mm.
Radiatorių priežiūra
Namuose pasijungėme 2 naujus radiatorius, vieną keitėme iš špižinio į skardinį ir dar nuo to skardinio dasijungėm papildomai skardinį tokį pat radiatorių. Pakeistas skardinis iš špižinio kaista kuo puikiausiai tiek apačia tiek viršus, bet iki papildomo šiluma neateina. Atstumas tarp jų apie 4 metrus. Tas papildomas gaunasi paskutinis.
Natūralu, kad taip yra. Viską lemia hidraulinis pasipriešinimas. Vanduo teka, kur jam lengviau ir neteka ten, kur sunkiau, t. y. didesnis pasipriešinimas.
Viską lemia, kokio skersmens vamzdeliais prijungėte antrąjį radiatorių. Dar klausimas, kokie tie radiatoriai - ar seni rusiški, ar dabartiniai nauji (balti). Ir dar klausimas - ar apatinio prijungimo radiatoriai, ar šoninio?
Taigi, senesnių rusiškų vamzdžio prijungimo skersmuo prie radiatoriaus buvo bent 3/4", o dabartinių yra tik 1/2", t. y. mažesnis.
Esmė, kad 4 m tiekiamo vamzdelio ir dar 4 m grįžtančio vamzdelio bei pačio antrojo radiatoriaus pasipriešinimas yra didesnis, nei pirmojo radiatoriaus.
Tai per pirmąjį radiatorių tas šiltas vanduo ir prasisuka lengvai, tai kam jam tekėti dar kažkur, kur pasipriešinimas yra didesnis.
Teoriškai problemą lyg ir būtų galima išspręsti gerokai padidinus jungiamųjų vamzdelių skersmenį, tam, kad sumažintumėte pasipriešinimą. Tik klausimas, ar kad ir storiausi vamzdeliai pakankamai sumažins tą pasipriešinimą, kad tas vanduo patektų į antrąjį radiatorių?
Tai klausimas. Anksčiau, kai būdavo špižiniai radiatoriai (jų pasipriešinimas būdavo labai mažas (mažesnis, nei prijungiamų vamzdžių) ir prie jų būdavo galima prijungti gana storus vamzdžius, berods iki 1 1/4" ar 1 1/2". Tai tokiais storais vamzdžiais prijungdavo tiesiog kitus papildomus radiatorius nuo pirmųjų radiatorių ir viskas šildavo.
O dabar, jeigu tas vamzdžių pastorinimas nepadės (nes pačio radiatoriaus prijungimo angos skersmuo yra tik 1/2"), tada teks tiesiog atsišakoti antrojo radiatoriaus prijungimo atšakas prieš pirmąjį radiatorių ir prieš pirmąjį radiatorių įstatyti kokį nors droseliavimo/balansavimo vožtuvą, tam, kad suvienodinti abiejų radiatorių pasipriešinimus, kad vanduo užtekėtų į abu radiatorius.
Tokiu atveju vamzdelių skersmuo gali būti ne toks didelis, kaip špižinių radiatorių atveju. bet ir labai pamažinti taip pat negerai, nes nuo stovo slėgio skirtumas taip pat nėra begalinis. Vis tiek papildomi 8-10 m vamzdžių turi savo pasipriešinimą.
Reguliari radiatorių priežiūra padeda užtikrinti efektyvų šildymą.
Kiti svarbūs aspektai
Rekuperatoriaus veikimas. Meistrai teigia, kad viskas yra gerai, nors pats tokios informacijos nerandu. Paleidus rekuperatorių dirbti, oras yra paduodamas tualetuose (2 kambariai), virtuvės zonoje, sandėliuke. Visur kitur oras traukiamas. Ar tai yra normalu? Ar neturėtų veikti atvirkščiai?
Būtent. Kaip tik turėtų būti atvirkščiai. Matyt, yra sumaišyti tiekiamo ir ištraukiamo ortakių prijungimai.
Oras turi būti ištraukiamas iš "užterštų" patalpų (virtuvė, WC, sandėliuke ir pan.), o tiekiamas į gyvenamąsias patalpas (įvairūs kambariai - bendrasis, miegamieji, darbo ir pan.)
Ėmus lyti didėja drėgmė bute. Šią vasarą nusipirkau butą mūriniame renovuotame name, 3 ...