Asmens ir turto saugos rūšys: apibrėžimas ir priemonės

Sąžiningai ir teisėtai besielgiantys žmonės taip pat rizikuoja prarasti savo turtą nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms arba dėl nesąžiningų kitų žmonių veiksmų. Aukščiau pateikti pavyzdžiai - tai vos keli potėpiai gausioje paletėje situacijų, kuriose sąžiningas asmuo gali nukentėti dėl kitų asmenų blogos valios arba savo neatsargumo. Todėl turto apsaugos priemonės leidžia apsaugoti savo turtą minėtuose situacijose.

Turto pobūdis, kuris priklauso asmeniui, tiesiogiai įtakoja priemones, kurios gali būti taikomos siekiant apsaugoti turtą. Lengviausia apsaugoti itin likvidų turtą (pavyzdžiui, pinigines lėšas, kriptovaliutą, meno kūrinius ir pan.).

Pažymėtina, kad teisinių apsaugos priemonių efektyvumas įvertinamas tik teisme. Tuo pačiu, šioje vietoje kalba eina tik apie teisėtas priemones, kurios gerokai apsunkina ar apskritai padaro neįmanomu turto išreikalavimą iš skolininko.

Seimas priėmė Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimus, kuriais fiziniams asmenims sudaryta galimybė teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas. Pagal įstatymą apsaugininkas yra individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, įgijęs teisę teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas klientams. Asmeniui, siekiančiam būti apsaugininku, taikomi tokie pat reikalavimai ir ribojimai kaip ir apsaugos vadovui ar apsaugos darbuotojui.

Įsigaliojusios įstatymo pataisos numato trys licencijų rūšis: licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą; licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas; tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencija.

Pavyzdžiui, pinigai - seife. Prie namo sukiojasi piktas dobermanas ir griežto veido apsaugos darbuotojas. Visi medžiai nukarstyti stebėjimo kameromis ir judesio davikliais. Tai labai efektyvios turto apsaugos priemonės, kurios neleis tūlam vagišiui tamsią naktį išnešti sunkiu darbu uždirbtų vertybių.

Pagrindiniai asmens ir turto saugos principai

Šis įstatymas reglamentuoja privačių juridinių asmenų bei užsienio juridinių asmenų filialų vykdomos asmens bei turto saugos principus, saugotojų teises bei pareigas, asmens bei turto saugos pagrindines licencijavimo nuostatas, šios veiklos organizavimą, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimui keliamus reikalavimus, taip pat šios veiklos valstybinę priežiūrą. Šis įstatymas taikomas ir valstybės bei savivaldybės įmonėms, kurios vykdo asmens bei turto saugą.

Saugos tarnybos steigėjai, dalyviai gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai bei juridiniai asmenys, taip pat užsienio valstybių, esančių Europos Sąjungos (toliau - ES) ir (ar) NATO narėmis arba Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) susitarimo dalyvėmis, fiziniai, juridiniai asmenys bei ūkio subjektai, neturintys juridinio asmens teisių.

Apsaugos darbuotojų teisės ir pareigos

• Saugoti viešąją tvarką kliento rengiamuose, organizuojamuose masiniuose ar kituose renginiuose.
• Turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, pareikalauti iš įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus bei juos jam sutikus apžiūrėti.
• Dėvėti aprangą su aiškiai matomais saugos tarnybos ar saugos padalinio skiriamaisiais ženklais bei pavadinimu.

Licencijuojama ginkluota asmens bei turto sauga, kurią vykdo saugos padaliniai, taip pat neginkluota ir ginkluota asmens bei turto sauga, kuria verčiasi saugos tarnybos.

Asmenų, siekiančių tapti asmens bei turto saugotojais, bei saugotojų sveikata tikrinama privalomai. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti tokią saugotojų profesinę kvalifikaciją, kad saugotojas galėtų tinkamai įgyvendinti jam suteiktas teises bei pareigas.

Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turės teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai tai neišvengiamai būtina, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Tačiau šaunamasis ginklas, išskyrus įspėjamuosius šūvius, negalės būti naudojamas prieš įtariamą teisės pažeidėją, kuris vengia sulaikymo nesukeldamas grėsmės nei jo, nei aplinkinių, nei saugomo asmens gyvybei.

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)

Laikinosios apsaugos priemonės (toliau - LAP)- tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas;
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (LR CPK 144 str. 1 d.).

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
• įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
• kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
• atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
• atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
• draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
• draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
• išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
• turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
• išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
• laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
• įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
• kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Terminai vykdant nutartį dėl LAP taikymo (LR CPK 147 str. 6 d.):

• Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo;
• Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti;
• Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka. Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų. Antstolis gali įpareigoti lėšas (VMI permoką, NMA išmokas ir kt.) saugoti asmenį, pas kurį minėtos lėšos yra areštuotos. Antstolis gali pakeisti turto saugotoją.

Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos LAP, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas (LR CPK 145 str. 5 d.).

Pritaikius apribojimus skolininko turtui, kuris yra bendras su kitais asmenimis, vykdant nutartį dėl LAP taikymo, LR CPK 667 str. nuostatos netaikytinos, t.y. nėra kreipiamasi dėl atidalinimo. LR CPK 667 str. (skolininko turto dalies nustatymas) yra taikomas tik tais atvejais, kai yra vykdomas galutinis teismo sprendimas, kuriuo ginčas yra išspręstas iš esmės.

Tais atvejais, kai LAP taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos, esančios kredito įstaigos sąskaitoje, turto dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatinėjama.

Asmenų teisių apsauga lėšų arešto atveju užtikrinama leidžiant atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (LR CPK 145 str. 6 d.).

Pinigai - savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, patenkanti į kilnojamojo turto sampratą ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių. Kilnojamojo turto sąvoka yra platesnė nei kilnojamojo daikto sąvoka ir apima ne tik kilnojamuosius daiktus, bet ir civilinių teisių objektus, kurie pagal savo prigimtį nėra nekilnojamieji daiktai.

Piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje ar pas kitus trečiuosius asmenis, patenka į kilnojamojo turto sąvoką, todėl gali būti areštuotos vykdant nutartį dėl LAP taikymo.

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 626 str. 1,2 d. įtvirtinti pagrindai. Antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 627 str. įtvirtinti pagrindai. Teismas gali pritaikyti LAP - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (LR CPK 145 str. 1 d. 10 p.).

Antstolio veiksmai sustabdžius vykdomąją bylą:

• Priimamas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo;
• Sustabdomas lėšų pervedimas iš areštuotų skolininko sąskaitų, esančių kredito įstaigose, t.y. sustabdžius vykdomąją bylą, skolininko sąskaitoms apribojimai gali būti taikomi, tačiau turi būti sustabdomas lėšų išmokėjimas;
• Imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (išimtis fizinio asmens (toliau - FA) bankroto atvejis).

Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas (lėšos) pagal vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos LAP panaikinamos (ĮBĮ 9 str. 3 d.).

Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vykdomoji byla yra sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui (LR CPK 626 str. 1 d. 3 p.).

Gavus teismo nutartį dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo, sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (FABĮ 5 str. 6 d.).

Vykdymo veiksmai turi būti sustabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape.

Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei nustačius LR FABĮ 5 str. 6 d. numatytą privalomą sustabdymo pagrindą, turi būti sustabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą bei išskaitytų lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Turto apsaugos priemonės

Bandant apsaugoti turtą nuo kreditorių laiko faktorius yra lemiamas. Pavyzdžiui, kreditoriams pareiškus ieškinį, padovanoti savo turtą vaikams ar artimiems giminaičiams galima, bet naudos iš to bus mažai dėl atsakomųjų priemonių, kurias gali panaudoti kreditorius.

Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Priemonės, kurios naudojamos turto apsaugai, gali duoti ir teigiamų mokestinių pasekmių. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad mokesčių planavimas ir turto apsauga - tai du skirtingi tikslai, kuriuos galima derinti, bet tik iš dalies. Teisinės struktūros, kurios yra efektyviausiomis mokestinės naštos mažinimo prasme gali būti labai neefektyviomis turto apsaugos kontekste.

Įmonių ir kitų juridinių asmenų naudojimas - tai viena labiausiai paplitusių turto apsaugos priemonių. Juridiniai asmenys gali būti neribotos atsakomybės (pavyzdžiui, individualios įmonės) ir ribotos atsakomybės (pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės ar mažosios bendrijos). Turto apsaugos tikslais galima naudoti tik ribotos atsakomybės asmenis, nes šių juridinių asmenų ir jų savininkų (akcininkų, narių, kt.) turtas yra atskiras.

Vykdant komercinę veiklą per įmonę, susiformuoja buferis tarp jos akcininkų bei įmonės klientų ir tiekėjų. Sutartis - tai susitarimas tarp dviejų ar daugiau asmenų, kuriuo siekiama sukurti teisinę galią turinčias prievoles. Turto apsaugos tikslais paprastai naudojamos vedybinės sutartys. Apsaugoti turtą nuo kreditorių gali ir tam tikros sutarčių sąlygos.

Draudimas padeda perkelti finansinę riziką nuo turto savininko trečiajai šaliai - draudikui. Todėl draudimas - tai viena efektyviausių teisinių turto apsaugos priemonių. Apdraudus asmens atsakomybę, nuostolių padarymo atveju pareiga juos atlyginti persikelia draudikui. Tam tikrais atvejais, draudimas yra privaloma priemone, taikoma nepriklausomai nuo asmens norų.

Tikslinėse teritorijose, kurios kitaip dar vadinamos mokesčių rojaus valstybėmis arba tiesiog ofšorinėmis zonomis, galima steigti ofšorines įmones bei patikos fondus (angl. „Trust”). Jie gali būti naudojami turto apsaugos tikslais ir net suteikti labai solidų apsaugos lygį, nes šiose jurisdikcijose kreditoriams labai sudėtinga gauti informaciją apie skolininkų turimą turtą, laimėti teismo procesus ir galiausiai įgyvendinti teismų sprendimus.

Neįmanoma visų jų išvardinti, nes siekiant apsaugoti asmens turtą yra svarbu taikyti konkrečiam atvejui pritaikytas priemones ar priemonių kombinacijas. Standartizuotos priemonės visada suteikia tik paviršutinišką apsaugą. Svarbu atminti, kad turto apsaugos priemonių patikimumas visada išbandomas tik teisme.

Turto apsaugos priemonės:

• Įmonių ir kitų juridinių asmenų naudojimas
• Sutartys (vedybinės sutartys)
• Draudimas
• Ofšorinės įmonės ir patikos fondai

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami pavyzdžiai, kaip skirtingos turto apsaugos priemonės gali būti naudojamos praktikoje.

tags: #asmens #ir #turto #saugos #rusys