Kauno miesto savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje turėtų apsispręsti dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifų. Pagal LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, mokesčio tarifą, kuris galioja savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, nustato savivaldybės taryba. Nustatomas tarifas gali būti intervale nuo 0,5 proc. iki 3 proc. Savivaldybės taryba gali nustatyti konkretų ar kelis konkrečius mokesčio tarifus.
Apsileidėliams mušama per kišenę, raginant kuo greičiau savo turtą tvarkyti, - jiems taikomas galimas maksimalus - 3 proc. NT mokesčio tarifas. Nuo 2020 metų šios tarybos (2019-aisiais) priimtu sprendimu, sąraše esančių pastatų savininkams privalu mokėti ne taikomą kitiems savininkams (0,7 proc. dydžio) nekilnojamojo turto mokestį.
Kaip paaiškino tarybos sprendimo projektą parengusio savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė, kol kas sąraše yra įrašyti 176 apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto objektai. „Sprendimo projektu siūloma patvirtinti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2024 metų sąrašą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų administruoti nekilnojamojo turto mokestį už 2024 metus. Tarybai patvirtinus teikiamą sprendimo projektą, padidėtų biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, o apleisto ar neprižiūrimo NT savininkai bus paskatinti greičiau pradėti savo statinių ir pastatų tvarkybos darbus“, - teigė S. Šėlienė.
Apleisto Turto Sąrašo Formavimo Principai
Pirmieji turtą apžiūri, iš šono įvertina ir gali jį pasiūlyti pripažinti apleistu ne „žmonės iš gatvės“, bet seniūnijų specialistai. Kai vieno ar kito į „gėdos sąrašą“ patekusių pastatų savininkai pradeda realiai rūpintis savo nekilnojamojo turto renovavimu, kad jis nebebūtų pagrįstai vadinamas Kauno miesto vizualine tarša, kai pagaliau keičiasi turto savininkai, o naujiems ilgai trunka „įsivažiuoti“ rengiant projektus, namas iš sąrašo išbraukiamas.
Devyniolikos kitų į Kauno miesto savivaldybės sudarytą Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą papildomai įrašomų, baigiantis 2024-iesiems, nekilnojamojo turto objektų savininkai - fiziniai bei juridiniai asmenys. Pastatų, kurių jie tinkamai neprižiūri, yra mažiau nei 19, nes viename name keli savininkai gali turėti atskiras patalpas nuosavybės teise. Tačiau namu rūpintis, kad jis neatrodytų apleistas, privalo visi bendrasavininkiai, proporcingai turimo NT dydžiui.
Patekus namui į minimą sąrašą, visiems uždedama ir vienoda - 3 proc. Sąrašo papildyme šįsyk išsiskiria Žaliakalnio papėdėje, ties Senamiesčio riba, pastatas Savanorių pr. 5. Trijų patalpų, kur anksčiau veikė parduotuvė, savininkė yra Šv. Jurgio odontologijos klinika, turinti apie 10 apdraustų darbuotojų. Vidutinis darbo užmokestis, kaip nurodyta rekvizitai.vz.lt, čia siekia pusantro tūkstančio eurų (neatskaičiavus mokesčių). Per 2023-uosius suteikta pajamų už 284 942 eurus, grynojo pelno gauta tik truputį daugiau nei 10 tūkst. Likę turto vienetai tame pačiame name priklauso gyventojams - fiziniams asmenims.
Konkretaus Atvejo Analizė: Pastatas Vytauto Pr. 1
Vytauto pr. 2 / R. …yra namas prie „Kauno miesto vartų“- Geležinkelio stoties, Vytauto pr. 1. Kažkada tame name buvo Geležinkeliečių poliklinika. Ir nors nepriklausomybę atsikūrusios Lietuvos tuometiniai įstatymai neleido sveikatos priežiūros objektų grąžinti buvusiems savininkams, prieš keliasdešimt metų pastatas, drauge su priestatu (jis pastatytas ne prieš karą, bet jau jam vykstant, kaip kontrolinis sovietų kariuomenės punktas) kaip turtinis vienetas, tapo Izraelyje gyvenančio piliečio paveldėta nuosavybe. Kadangi savininkas jokių pastangų dėl šio turto priežiūros, jo atnaujinimo nerodė, NT ėjo iš rankų į rankas. Šio namo būklė nepagerėjo ir jam tapus Vilniuje, Konstitucijos prospekte, įsikūrusiai UAB „Irec Baltic“ turtu.
Beje, prieš ketverius metus apie renovacijos planus žurnalistams kalbėta dviejų, vienas prieš kitą Vytauto pr. pradžioje stovinčių pastatų atžvilgiu. Kai užsiminiau savivaldybės skyriaus vedėjai S. Šėlienei, kad nesmagu kauniečiams matyti, kokios būklės statiniu miestas pasitinka Kauno svečius, atvykusius traukiniu ar autobusu (čia pat - ir tarpmiestinė autobusų stotis), ji sakė, kad ir jai apmaudą kelia „toks vaizdelis“.
Sostinėje įsikūrusi bendrovė, kaip viešai nurodo rekvizitai.vz,lt, užsiimanti statybų verslu ir turinti 15 apdraustų darbuotojų (vidutinis atlyginimas šių metų spalį - 4 674,48 Eur) galima matyti, vystyti neskuba planų, susijusių su konkrečiu NT Kaune. Juolab, kad pernai gavusi 3,42 mln. Eur pajamų, bendrovė pripažino patyrusi menką - 4,17 tūkst. Eur - nuostolį. Tikiu, kad šie metai jai yra kur kas sėkmingesni. Veikia ši įmonė 16 metų, ir nuo 2011-ųjų gegužės dalyvavo 15-oje bylų kaip ieškovė, atsakovė ar kaip tretysis asmuo.
Telefonu mėginu susisiekti su minėtos įmonės vadovu Šarūnu Breive, deja iš moters, kuri atsiliepė man paskambinus, sužinojau, kad direktorius susirgo, jo darbe nėra. Išdėstau, kokia informacija domina portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistę, rašančią straipsnį apie apleistą nekilnojamąjį turtą mieste. „Neturiu kompetencijos atsakyti į jūsų klausimus“, - prisipažįsta mano pašnekovė ir maloniai pasiūlo klausimus atsiųsti internetu.
Parašau, savivaldybėje sužinojusi, kad ne vienerius metus namas yra apleisto turto sąraše, o tai reiškia, kad savininkui kasmet tenka pareiga mokėti maksimalų - 3 proc. turto vertės mokestį, ir bendrovės vadovui užduodu tris klausimus: „Ar nesate jo (mokesčio) skolingi? Kada konkrečiai imsitės namo renovacijos? Per keletą valandų nesulaukusi į juos atsakymo, linkiu p. Šarūnui Breivei greičiau pasveikti. Ir pažadu - temą apie pastato Vytauto pr. plėtoti toliau.
Teisminiai Ginčai Dėl Apleisto Turto Apmokestinimo
Vienas iš atvejų, susijusių su Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto (šįsyk - su Nenaudojamos žemės sklypų sąrašo „objektu“) baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartimi praėjusių metų rugsėjo 27-ąją. Prieš tai siekis savivaldybei iš turto savininko gauti didesnius mokesčius aptartas žemesnės instancijos teismuose.
Žinoma, Kauno savivaldybė, nesulaukusi palankaus sprendimo, galėjo liautis toliau įrodinėti „savo tiesą“, nes dar 2022-ųjų balandį jos nepatvirtino savo sprendimu regioninis administracinis teismas. Tad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teko pernai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėti administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą. Juo buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir D. S.
Kaip tik šie pareiškėjai teismo prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. Anot pareiškėjų, jie nebuvo gavę iš savivaldybės nė vieno rašto apie tai, kad atliekami sklypo patikrinimai, bei kad jį ketinama įtraukti į tą sąrašą. Ir kad priimtas sprendimas sąrašą patvirtinti.
Bet 2021 m. spalio 20-ąją gavę suformuotus žemės mokesčio deklaracijos duomenis, sklypo savininkai sužinojo, jog jų sklypas apmokestintas padidintu, maksimaliu 4 proc. tarifu. Po kelių dienų jie kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą - Eigulių seniūniją. Paprašė pateikti visą informaciją ir dokumentus, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas.
Lapkričio 19-ąją iš seniūnijos rašto sužinota, kad ši tikrino sklypą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą. Seniūnija tvirtino apie tai sklypo savininkus registruotu laišku informavusi dar gegužės 28-ąją. O 2021 metų birželio 3-ąją informacija apie įtraukimą į pirminį tokį sąrašą paskelbta savivaldybės interneto svetainėje.
Paskui dar kartą vasarą sklypas buvo patikrintas ir vėl konstatuotas savininkų aplaidumo faktas (žolė, anot tikrintojų, sklype siekė net 60 centimetrų). „Byloje esantys AB Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenys patvirtino, jog pareiškėjams 2021 m. rugsėjo 22 d. išsiųstas registruotas laiškas su pranešimu apie pareiškėjų valdomo Žemės sklypo įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą padidintu tarifu įteiktas nebuvo, siunta 2021 m. spalio 29 d. grąžinta siuntėjui.“
Saugant asmens duomenis, tiek sklypo adresas, tiek jo savininkų vardai bei pavardės teismo nutartyse nėra minimi. Žinoma, nerasime ten ir savivaldybės atstovų paatviravimo, o kokie iš tikrųjų yra interesai, kad taip atkakliai siekta didesniu tarifu apmokestinti žemės savininkus. Galbūt tikintis, kad šie galop „palūš“, nepakeldami didesnės mokesčių naštos?
Nes, kaip rodo gausybė pastarųjų metų pavyzdžių, visada yra pasirengusių Kaune tokį turtą geriau panaudoti kitų investuotojų, kuriems kažkaip be ypatingų pastangų sekasi „auginti Kauną“, užstatant laisvus ar atlaisvintus sklypus daugiabučiais arba kotedžais. O čia juk ne šiaip kokie 6 ar 10 arų, bet netgi daugiau nei 1,5 ha.
Sklypo savininkai teismą patikino, kad tik iš Eigulių seniūnijos rašto (2021 m. Kartu su Eigulių seniūnijos raštu savininkams buvo pateiktos dviejų nenaudojamos žemės patikrinimų aktų kopijos. Bet tąkart miesto valdžios atstovai, matyt, saugodami savininkus nuo šoko, jiems nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašas.
Tik vėliau G. S. „Pareiškėjai apie esminius Įsakymo turinį sudarančius elementus, t. y. apie sprendimą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, juo nustatytas pareigas pareiškėjams, sužinojo tik 2021 m. gruodžio 14 d., kai jiems atsakovas 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė Įsakymą. Todėl sužinojimo apie Įsakymą data laikytina 2021 m. gruodžio 14 d.“ - teigiama teismo nutartyje, pabrėžiant, jog pareiškėjai nepraleido termino pateikti skundą teismui.
Negana to, žemės sklypo savininkų įsitikinimu, jie nebuvo tinkamai informuoti nei apie atliktus jiems priklausančio NT patikrinimus, nei apie tolesnes savivaldybės administracines procedūras. Savivaldybė ne tik Nenaudojamos žemės patikrinimo aktais, bet ir vaizdine medžiaga (nuotraukomis) įrodinėjo savo teisybę, tačiau, kitos besibylinėjančios pusės vertinimu, „tokios nuotraukos nepatvirtino, jog visas žemės sklypas nuolat buvo neprižiūrėtas ir apaugęs žole, krūmais, nenušienautas. Jų nuomone, savivaldybė nesurinko jokių kitų objektyvių faktą įrodančių dokumentų. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Eigulių seniūnijos darbuotojai užfiksavo Žemės sklypo būklę tik mažoje sklypo dalyje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) gatve. Pareiškėjų fotonuotraukos patvirtino, jog atsakovas net nevertino viso žemės sklypo teritorijos.
...ir atmetus žemės savininkų skundą, suformuoti naują sprendimą. Neskundžiama teismo nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. Aukštesnės instancijos teismo priimta nutartis išdėstyta per daugybę puslapių. Su keliais jos punktų, tikėtina, pravartu susipažinti ir portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojams.
Aprašo 10.1 punkte numatyti informavimo būdai imperatyviai įpareigoja paskelbti interneto svetainėje www.kaunas.lt ir pranešti registruotu laišku apie Žemės sklypo įrašymą į Sąrašus. Nurodyti informavimo būdai nėra alternatyvūs, privalomi įgyvendinti kiekvienas atskirai.
Nežinant nei kas tie sklypo savininkai, nei kodėl neskuba jo užstatyti (ar parduoti tam, kas tai įgali?) kai kas gal piktokai paskubėtų pasakyti, kad jie elgiasi lyg tas šuo ant šieno, kuris nei pats jį ėda, nei kitiems duoda. Jei sklypo savininkams „rankos nekyla“ žalumas naikinti, tai galėjo, kol nesugalvojo, ką su savo turtu daryti, toje žemėje ožkas ar avis ganyti, - nuėstų žolę iki pat šaknų. Bet ne, ir toks variantas netiktų. Juk mieste gyvulius auginti draudžiama.
Taigi, čia juk ne Nida, kur avytės ramiai žolytę miesto pievose rupšnoja. Kaune toks sklypo „priežiūros“ būdas tikrai neliktų be valdžios dėmesio.
tags: #krs #nekilnojamo #turto #tarifas