Bernardas Brazdžionis (1907-2002) - garsus lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas ir literatūros kritikas. Jo kūryba ir gyvenimas paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikėliuose, Pumpėnų valsčiuje, Biržų apskrityje. Pasvalyje lankė pradžios mokyklą, o vėliau mokėsi Biržų gimnazijoje. 1929-1934 m. Vytauto Didžiojo Universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Kūrybinė veikla
B. Brazdžionis buvo labai produktyvus autorius. 1926 m. išleido poezijos rinkinį ,,Baltosios dienos“, vėliau sekė ,,Verkiantis vergas‘‘, ,,Amžinas žydas‘‘, ,,Krintančios žvaigždės‘‘ ir daug kitų. Vytės Nemunėlio slapyvardžiu išleido daug knygelių vaikams, tokias kaip ,,Drugeliai“ ir ,,Mažųjų pasaulis“.
Be to, Bernardas Brazdžionis mokytojavo, dirbo knygų leidykloje ,,Sakalas‘‘, o nuo 1940 m. buvo Maironio literatūros muziejaus direktorius.
Gyvenamosios vietos
Prie namo Kaune, Taikos pr. 21, kuriame jis gyveno 1936-1944 m., o 1991-2001 m. atvažiuodavo kiekvieną vasarą, buvo atidengtas paminklinis biustas. Tai liudija jo svarbą Kauno miestui.
Tremties keliai
L. Peleckis-Kaktavičius knygoje „Bernardas Brazdžionis“, išleistoje 2014 m., publikuoja interviu, kuriame Brazdžionis sako: „Iš Lietuvos išvykome bėgdami nuo sunaikinimo, bet tas bėgimas buvo ne į gyvenimą, o į mirtį, nes Vokietijoje tebevyko karas, ant miestų ir ant žmonių galvų krito bombos.“
Bėgdami nuo karo, Brazdžionys traukėsi iš Lietuvos iki Kulautuvos garlaiviu, o link Kybartų važiavo sunkvežimiais. Kiršuose, netoli pasienio, apsistojo pas Kazio Bradūno tėvus kartu su rašytoju Česlovu Grincevičiumi, ekonomistu Juozu Leimonu ir tautotyrininku Antanu Mažiuliu. Pasienyje Brazdžionių šeimai teko išsiskirti.
Aldona Brazdžionienė su trimis mažais vaikais prekiniais vagonais buvo išvežti į Vakarus ir apgyvendinti pereinamajame lageryje (durchgangslager), o Bernardas buvo paimtas apkasų kasti. Tačiau po trijų dienų, liepos 22-ąją, Virbalyje B. Nusipirkęs bilietą į Gracą, po dešimties dienų, liepos 31-ąją, išvyko traukiniu iš Eitkūnų.
Trumpam apsigyveno Grace. Ten kelioms savaitėms gavo atostogų korteles ir ieškojosi darbo. Nusprendęs apsigyventi Furthofe, Brazdžionis vyko pas žmoną ir vaikus į Gotenshafeną, pakeliui užstrigdamas Breslau mieste. Dokumentai patvirtina, jog rugpjūčio 7 d. rytą iš Breslau (Vokietijoje) B.
Karas vis dar tęsėsi, aplink krito bombos. Visą širdgėlą tuomet išliedavo dienoraštyje. Išlikusi stipriai laiko paženklinta nedidelio formato knygelė, kurioje dauguma įrašų, rašytų pieštuku, yra išblukę, tekste nemažai tik vienam Brazdžioniui suprantamų trumpinių, raštas ne visuomet įskaitomas.
Pirmasis įrašas dienoraštyje - 1944 metų rugpjūčio 15-ąją: „7.20 atvykstam į Furthofą“. Tikėtina, jog tuomet atvyko su šeima, nors dienoraštyje apie šeimos narius pirmą kartą užsimena tik rugsėjo mėn. Rugpjūčio 18 dieną pradėjo dirbti Furthofo fabrike.
Spalio 18-ąją, trečiadienį, gavo pranešimą, kad Arbeitsamtas [darbo birža] perkelia į Zalcburgą. Paskutinę spalio savaitę visa šeima išvyko į Zalcburgą, kur pajuto sotesnį ir švaresnį gyvenimą. Tačiau neilgam, nes šiame mieste labai neramu, jis buvo nuolat bombarduojamas, todėl Brazdžioniai nusprendė apsigyventi Austrijoje, aukštai Alpėse, Gatschacho kalnų kaimelyje, vasarvietėje prie Weissensee ežero netoli Italijos sienos.
Iš ten 1945 m. pavasarį šeima atvyko į Vokietiją, apsigyveno Wangene. Pasibaigus karui ir pradėjus kurtis DP stovykloms, Brazdžionių šeima apsigyveno Ravensburge, kur 1946-1949 m.
Apibendrinant galima sudaryti lentelę su pagrindinėmis Bernardo Brazdžionio gyvenamosiomis vietomis tremties metu:
| Laikotarpis | Vieta | Pastabos |
|---|---|---|
| 1944 m. | Furthofas, Austrija | Darbas fabrike |
| 1944 m. | Zalcburgas, Austrija | Dėl bombardavimų išvyko |
| 1944-1945 m. | Gatschachas, Austrija | Alpės, netoli Italijos sienos |
| 1945 m. | Wangenas, Vokietija | |
| 1946-1949 m. | Ravensburgas, Vokietija | DP stovykla |
Šios vietos liudija apie sunkų ir neramų laikotarpį poeto gyvenime, kuris atsispindėjo jo kūryboje.
Sugrįžimas į Lietuvą
Po daugelio metų poetas Bernardas Brazdžionis sugrįžo į tėvų žemę. Stebėjo ją godžiai, įdėmiai. Keliavo po kraštą, skaitė eilėraščius, susitiko su jaunimu ir su savo tėviškėnais, tapo Poezijos pavasario laureatu, susijaudinęs vartė storoką savo kūrybos rinktinę Poezijos pilnatis, dalino autografus.
Tai buvo Poeto dienos, tai buvo mūsų poezijos Prisikėlimo metas. Tuojau pat dvyliktųjų klasių moksleiviams pakito mokymo programa - kelios valandos skirtos Brazdžionio kūrybai.
Bernardas Brazdžionis mirė 2002 m. liepos 11 d. Jo kūryba ir gyvenimas įkvėpė daugelį kartų. Jo poezija ir šiandien yra aktuali, o atminimas gyvas Lietuvos kultūroje.
BERNARDAS BRAZDŽIONIS. (B.Brazdžionio 105-ųjų gimimo metinių paminėjimas).
tags: #brazdionio #gyvenamosios #vietos