Krosnelės gyvenamuosiuose namuose įrengimo reikalavimai

Židinys namuose paprastai atlieka ne tik šilumos šaltinio, bet ir reprezentacinio interjero akcento vaidmenį. Jis ne tik pritraukia dėmesį ištaigingumu, bet ir formuoja erdvės struktūrą, užbaigia arba sudalija patalpų tūrius. Tokia židinio paskirtis, kadaise buvusi svarbi Lietuvos rūmams ir dvarams, lieka aktuali ir šiandien.

Tačiau šiuolaikiniame interjere vertinamas funkcionalumas ir ekonomiškumas, tad stambiems, gausiai dekoruotiems židiniams juose neretai pritrūksta vietos. Architektai ir dizaineriai noriai griebiasi modernesnių sprendimų, paremtų originaliomis komponuotėmis, paprastomis formomis, faktūrų kontrastais. Vietoje tradicinių uždarų korpusų neretai naudojami lengvi fasadiniai skydai, kapsulės su prizminiais arba panoraminiais stiklais, vizualiai palengvinančios židinio siluetą.

Platesnis įstiklinimas, suartinantis židinį su akvariumu, turi ir praktinį niuansą - jis leidžia našiau išnaudoti tiesioginį šiluminį ugnies spinduliavimą. Anot architektės Rasos Jonikaitės, ypač mėgstančios cilindrinius arba pusapvalius židinius, tokio tipo įrenginiai neužgožia kambario erdvės, šiluma tolygiai sklinda aplinkui, o liepsna, matoma iš visų pusių, primena archainį ugniakurą.

Jei visgi tokia konstrukcija atrodo per stambi arba trukdo judėti, galima naudoti erdvėje pakabinamą kapsulę, tokią kaip Lietuvos architektų pamėgtą prancūzišką Ergofocus (diz. Dominique Imbert). Paradoksalu, kad židinio ugniakuras kaip kompozicinis interjero elementas dažnai konkuruoja su kitu dėmesį traukiančiu akcentu - televizoriaus ekranu. Ypač dažnai tai nutinka pastaraisiais metais, kai plokščių TV ekranų ir židinio durelių formatai gerokai supanašėjo.

Kai kurie gamintojai siūlo nesiblaškyti ir sujungti juos į vientisą kompaktišką bloką, formuojant savotišką namų altorių - tarkime, tokį, kaip minėtos firmos MCZ modelis Scenario. Sustiprinta šilumos izoliacija patikimai apsaugo televizorių nuo greta esančio židinio šilumos poveikio. Židinys gali atlikti ir ne tik reprezentacinę funkciją, bet ir skatinti, organizuoti žmonių bendravimą.

Židinio ugnies sušildytas oras gali šildyti ne tik erdvę aplink, bet ir kitas patalpas, jei į jas nuvedamas šiltas oras. Šildymas oru nuo kietuoju kuru kūrenamų krosnelių, židinių ir židinio kapsulių turi du nemenkus privalumus - yra pigus ir nepriklausomas. Tačiau yra ir antra medalio pusė - oriniam šildymui įrengti reikalinga po namus išvedžioti ortakius, tą paprasčiau padaryti kol nėra apdailos, kol namas statomas. Sename pastate estetiškai paslėpti ortakius sudėtingiau.

Antra, ortakiuose kaupiasi dulkės, kurios su išpučiamu šiltu oru patenka į patalpas, jas išvalyti gana sudėtinga. Jei orui nukreipti naudojamas ventiliatorius, jam reikalinga elektros energija ir jis veikia ne visiškai tyliai. Tačiau orinis šildymas itin naudingas kaip papildomas židinio šilumos panaudojimas, ypač kai židinys kuriamas ankstyvais rudens mėnesiais.

Pagrindinis orinio šildymo sistemos principas - šilto oro padavimas į patalpas. Ortakius galima montuoti nuo atviro tipo židinių (turi turėti dureles) ir nuo židinių - kapsulių. Nuo židinio kapsulės nuvestais ortakiais sklindantis karštas oras per angas patenka į patalpas ir jas šildo. Ortakius nutiesti galima ir į antrą namo aukštą ar mansardą.

Židiniais prekiaujančių įmonių atstovai teigia, kad oru galima apšildyti iki 150- 200 kv. m ploto namą, kai vidutinis patalpų aukštis yra apie 2,5 m, nepriklausomai nuo patalpų skaičiaus. Kai kurie židinių specialistai mano, kad net tuo atveju, kai židinys yra ne pagrindinis šilumos šaltinis, o tik dekoratyvinis akcentas, verta išvedžioti ortakius, kurie būtų alternatyva ar papildomas energijos šaltinis. Palyginti su židiniu be ortakių, investicijos didėja maždaug 1 tūkst.

Statybos reglamente STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas", nurodoma, kad „kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 kv.

Orinis šildymas sukelia dulkes. Kad dėl dulkių ir karšto oro nepajuostų vietos aplink oro išėjimo groteles, sienas reiktų padengti karščiui atspariais dažais arba tinku, kurių spalva nekinta aukštoje temperatūroje.

Renkantis židinio kapsulę nuolatiniam kūrenimui (patalpų apšildymui), visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į gamintojo deklaruojamą vienos malkų įkrovos (nurodoma kilogramais) maksimalų degimo laiką - turėtų būti 10 ir daugiau valandų. Daugelis šiuolaikinių kapsulių gamintojų nurodo, kad, priklausomai nuo įkrovos dydžio, įkrovos degimo laikas yra nuo 8 iki 14 val. Degimo intensyvumas reguliuojamas paduodamo į degimo kamerą oro kiekiu.

Ne mažiau svarbus parametras yra kapsulės svoris bei ketaus sienelių storis. Ketaus kapsulės yra patikimesnės ir labiau tinka pastoviam šildymui. Kuo storesnės sienelės, tuo didesnį kūrenimo ciklų skaičių atlaikys prietaisas ir tuo didesnė tikimybė, kad jo korpusas neįtrūks, susidarius pakuroje aukštesnei temperatūrai.

Visuotinai įsivyravusi nuostata, kad 1 kW kapsulės galingumo užtenka apšildyti 10 kv. m patalpos, kurios aukštis apie 2,5 m. Tačiau šildymo sistemų projektuotojai sako, kad nėra absoliučios taisyklės, kaip nustatyti teisingą ir būtiną galingumą. Vidutiniškai reikalinga 40 kcal/h šilumos energijos vienam kubiniam metrui gerai izoliuoto kambario oro (kai lauko temperatūra yra 0 laipsnių C). 1 kW atitinka 860 kcal/h, taigi perskaičiavus vertė bus apie 50 W/kub. m.

Jeigu, pavyzdžiui, norėsite apšildyti gerai izoliuotas 150 kub. m (10×6×2,5 m) gyvenamąsias patalpas, jums reikėtų 150 kub. m×50 W/kub. m = 7500 W arba 7,5 kW. Ventiliatorius sklaidantis karštą orą parenkamas pagal dvigubą patalpų tūrį. Pavyzdžiui, jeigu patalpų tūris yra 350 kub. m, 350×2 =700, tai yra reikalingas ventiliatoriaus našumas bus 700 kub. Paprastai vienai orinio šildymo sistemai montuojamas vienas ventiliatorius. Rečiau, kai reikalingas priverstinis karšto oro padavimas ne daugiau kaip į dvi atskiras patalpas, gali būti montuojami du nedidelio našumo (apie 100 kub.

Neverta taupyti ir pirkti pigių ventiliatorių ir ortakių. Visų pirma jie turi būti sertifikuoti. Reiktų atkreipti dėmesį, kokiam laikui ventiliatoriaus gamintojas suteikia garantiją. Jeigu tik metams, abejotina, ar tai bus geros kokybės prietaisas. Be to, ne visai kokybiški prietaisai dirbdami ūžia, todėl dažnai manoma, kad orinis šildymas yra triukšmingas.

Rekomenduojama kūrenti sausas (geriausia 15-20 proc. drėgnumo) lapuočių malkas, džiovintas ne mažiau kaip dvejus metus, dengtoje ir gerai vėdinamoje vietoje, arba pjuvenų briketus. Testavimo rezultatai parodė, kad kūrenant 25 proc.

Dūmų kiekis taip pat priklauso nuo medžio rūšies. Jeigu kūrensite drėgnomis, sakingomis (pušis, eglė) malkomis, kapsulės stiklas užsiterš kur kas greičiau, negu kūrenant sausomis lapuočių malkomis. 1 kub. m didesnio tankio medienos degdama išskiria didesnį šilumos kiekį nei 1 kub. Galima kūrenti ir pjuvenų briketais - pailginsite vienos įkrovos degimo (intensyvaus rusenimo) laiką. Yra ir medienos granulėmis kūrenamų židinių kapsulių. Negalima kūrenti klijuotos medienos, plastmasės, gumos bei kitokių atliekų, smalingų pliauskų, mineralinio kuro (anglies ir pan.).

Židinio išvaizdą galite rinktis pagal asmeninį skonį: vieniems patinka plytiniai, kitiems modernūs ar pakabinami židiniai. Židinio išvaizdą reikėtų derinti prie interjero, apdailai galima rinktis marmurą ar kitus akmenis.Židiniai, priklausomai nuo jų savybių, gali būti pritaikomi ir montuojami įvairiuose gyvenamuosiuose plotuose. Taip pat parduodame ir bute naudoti tinkamus židinius be kamino, tai vadinamieji biožidiniai, kurie užtikrina kambario jaukumą.

Židinio tipai ir jų pritaikymas

Jei jau apsisprendėte dėl židinio išvaizdos, reikia pasirinkti jo tipą. Tai padaryti padės specialistai, kurie įvertinti patalpą ir židiniui numatytą vietą bei parinks tinkamiausią sprendimą. Pagal tai reikės išsirinkti ugniakurą, vadinamąją kapsulę. Jos gali būti įvairaus dydžio ir formos, turėti atveriamas arba pakeliamas dureles. Galiausiai reikės paruošti židinio apdailos projektą, o čia jau viskas priklauso nuo fantazijos ir turimo biudžeto - gali būti naudojamas akmuo, stiklas, metalas, medis ir kitos apdailos medžiagos.

Uždaro tipo židiniai

Vienas populiariausių sprendimų - uždaro tipo židiniai, kurie yra montuojami sienoje. Jiems naudojama uždara kaminas, o dėl konstrukcijos ypatybių iš esmės tokius židinius galima įrengti tik namo statybų metu.

Atviri židiniai

Atviri židiniai neturi durelių, todėl nėra tokie efektyvūs. Jie pasižymi dideliu ugniakuru, kuris į viršų siaurėja, bet į išorę išskiria palyginti nedaug šilumos, nes susiduriama su dideliais jos nuostoliais. Tokių židinių išvaizda puikiai dera prie klasikinio, senovinio ar provanso stiliaus interjero. Būtina žinoti, kad dėl atviros pakuros židiniui reikalinga gana didelė erdvė, tačiau vienas didžiausių privalumų yra plačios jo montavimo galimybės - tokie židiniai gali būti įrengiami ne tik sienoje, bet ir šalia jos.

Pusiau uždaro tipo židiniai

Pusiau uždaro tipo židiniams naudojamos vadinamosios kapsulės. Jos labai palengvina židinio montavimą, todėl tokie židiniai gali būti įrengiami jau pabaigus namo statybas ar remonto metu (jei yra kaminas). Juos galima įmontuoti į sieną arba montuoti šalia jos.

Biožidiniai

Biožidinių įrengimas daug paprastesnis, priklausomai nuo modelio jie gali būti kabinami ant sienos ar pastatomi.

Šildymo galia ir jos pasirinkimas

1 kW šildymo galios židiniai apytiksliai apšildo 10 kvadratinių metrų plotą (renkantis galingumą, privalu atsižvelgti į namo varžą, kitus ypatumus). Norint apšildyti didesnį plotą siūloma rinktis 7-9 kW šildymo galios židinius (tai gali būti „Spartherm“, „Kratki“, „Hajduk“, „Invicta“, „Romotop“, „Seguin“ gamintojų židiniai).

Židinių tipai pagal paskirtį

• Pagrindiniam patalpos šildymui tinka ketiniai židiniai, kurie gali būti kūrenami nuolatos, neperkaista (gamintojai - „Jotul“, „Invicta“, „Kratki“, „Nordica“, „Seguin“).
• Akumuliaciniai židiniai pasižymi tuo, kad su nedidele malkų išeiga ilgą laiką akumuliuojama šiluma, jie yra ekologiški, ekonomiški (gamintojai - „Romotop“, „Nordpeis“).
• Židinys su vandens kontūru (židinys su šilumokaičiu) jungiamas prie centrinio šildymo sistemos, jame šilumos nešėjas yra vanduo. Toks židinys naudojamas kaip savarankiška šildymo priemonė, o jei patalpos yra didesnės nei 150 kv. m, jis gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė kitai šildymo sistemai (gamintojai - „Kratki“, „Hajduk“, „Romotop‘).

Židinių stiklas ir jo formos

Židinių stiklas, priklausomai nuo poreikio, gali būti su tiesiu, kampiniu, lenktu ar prizminiu stiklu.

Ką BŪTINA žinoti prieš perkant malkinę krosnį?

Židinio įrengimas - rimta užduotis, reikalaujanti atidumo ir kruopštumo. Juk norisi, kad židinys būtų ne tik gražus, bet ir puikiai atliktų savo funkciją. Nesvarbu, ar pasirinksite vidaus, ar lauko židinį, geriausia patikėti jo įrengimą profesionalams. Židinio montavimui pasirinkite patyrusius meistrus, net jei ir planuojate jį naudoti kaip interjero detalę. Židinių apdailai naudojamos brangios medžiagos, o mažai patirties turintys ar neprofesionaliai dirbantys meistrai gali jas sugadinti.

Šiais laikais židinys bute nėra nepasiekiama svajonė, kadangi techniškai tai padaryti tikrai įmanoma. Daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės gali įsirengti židinį, tačiau būtina laikytis tam tikrų reikalavimų ir gauti reikiamus leidimus.

Bendrieji Reikalavimai

Krosnis leidžiama įrengti mažuose vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o židinius - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų. Pagal šiuo metu esančią tvarką, židinį bute gali įsirengti gyventojai, gyvenantys statiniuose ne aukštesniuose nei 5 aukštai - netgi ir pirmame aukšte gyvenantis gyventojas tai gali padaryti. Aukštesniuose negu 5 aukštų namuose židiniai gali būti statomi visų tipų daugiabučių paskutiniuose aukštuose. Taip pat bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte.

Suderinimas su Kaimynais

Norint įsirengti židinį arba krosnį daugiabutyje pirmiausia reikia susitarti su kaimynais. Tačiau namas priklauso ne tik jums, tad pirmiausia reikia bent 50 % namo gyventojų sutikimo. Atsijungiant nuo centralizuoto šildymo ir norint butą šildyti krosnimi arba židiniu tai taip pat reikia derinti su kitais gyventojais. Sunkiausia tai padaryti todėl, kad išvesti dūmtraukį per ventiliacines angas negalima, o leisti tvirtinti prie išorinių pastato sienų dažniausiai nesutinka kaimynai, nes tai keičia išorinį namo vaizdą.

Tik kitiems namo gyventojams raštiškai pritarus jau galima rengti projektą dėl židinio įrengimo bute. Pagal daugiabučių namų savininkų įstatymą, tam turi neprieštarauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų.

Leidimai ir Projektai

Todėl, norint įsirengti bute (tik ten, kur tai galima) židinį, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę. Net jei gavote visus sutikimus, neskubėkite džiaugtis - teks gauti projektavimo sąlygas iš vietinės savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus. Turint bendraturčių sutikimą, iš Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus reikia gauti projektavimo sąlygas. Jei bute statoma židinio kapsulė ir ji apmūrijama, reikia projekto (kad židinys per perdangą neįlūžtų į žemiau gyvenančio kaimyno butą).

Ar židinys pripažįstamas tinkamu naudojimui, sprendžia Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai. Tai įvertinant dalyvauja ir Priešgaisrinės saugos, ir Visuomenės sveikatos centro specialistai.

Savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris teigė, kad tokiu šildymo būdu legaliai nesusiviliojo nė vienas klaipėdietis, nes nepaprastai sunku suderinti projektus.

Techniniai Aspektai

Židiniai turi būti išdėstyti ir suprojektuoti taip, kad nesukeltų gaisro, sprogimo, apsinuodijimo pavojaus ar kitokio neigiamo poveikio. Prie židinio esančios konstrukcijos, įranga ir namų reikmenys turi neįkaisti daugiau kaip iki 80 laipsnių karščio. Šis reikalavimas įgyvendinamas, jeigu atstumas nuo židinio išorės iki degių medžiagų yra ne mažesnis kaip 50 centimetrų. Grindys po židiniu turi būti iš A1 arba A2 degumo klasių statybos produktų arba dengtos tokiais statybos produktais. Tokiomis medžiagomis turi būti išklotos grindys ir aplink židinį - ne mažesniu kaip 50 centimetrų atstumu.

Židinys turi turėti rankinę arba automatinę dūmų sklendę, kuri uždaryta praleidžia oro tėkmę per ne mažesnę kaip 20 kvadratinių centimetrų ploto angą.

Jei židinys įrengiamas žemesniuose aukštuose, kaminas išvedamas per lauko sieną. Atstumas nuo sienos iki židinio turi būti ne didesnis kaip pusantro metro (jei didesnis, yra techninių niuansų). Per lauką vedamas kaminas turi būti apšiltintas, kad nekauptų kondensatas ir kamino nereikėtų dažnai valyti. Kai dūmtraukis paskutiniame aukšte ant stogo išvedamas per perdangą, negalima kirsti plokščių sujungimų.

Jei židinys nesveria 700 kilogramų, nereikės mūryti netgi betoninio pado, nes daugiabučiuose grindys ir taip būna betoninės. Prieš perkant židinį svarbu žinoti kambario dydį, aiškino židinių meistras, pataręs prieš įsirengiant židinį pasikonsultuoti su specialistais. Reikėtų griežtai laikytis statybos ir priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų sienoms ir grindims, prie kurių remsis židinys (jos turi būti įrengtos iš nedegių medžiagų), židinio atstumams nuo degių objektų (bent pusmetris) ir net kambario plotui, kuris turi siekti bent 20 m2.

Židiniai su degimo produktų šalinimo kanalais priskiriami atskiroms statinio inžinerinėms sistemoms. Tai yra nepriklausomos nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusijusios su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. Atskirų statinio inžinerinių sistemų įrengimas priskiriamas statinio kapitaliniam remontui. O jam atlikti, kaip ir naujam statiniui statyti, rekonstruoti, remontuoti, privaloma gauti leidimą, išskyrus nesudėtingus statinius ar statinių paprastus remontus.

Taip pat reikia apgalvoti ir apie židinio įrengimo paruošimą - paruošti sieną, galbūt išmušti skylę ir panašiai. Žinoma, norint įrengti bet kokį židinį namuose reikia kreiptis į specialistus, kad jie paruoštų eskizus ir visą projektą.

Židinio Tipai ir Kainos

Pirmiausia pasirinkti, ar norėsite įrengti bio židinį, kūrenamą dujomis, ar kieto kuro židinį, kūrenamą malkomis. Bio židiniai yra populiariausi, nes juos įrengti yra lengviausia ir pigiausia, be to, juos galima įrengti mažos kvadratūros butuose. Jei rinksitės kietu kuru kūrenamus židinius, vertėtų atkreipti dėmesį į buto išplanavimą ir plotą - jie gali tiesiog pernelyg įšildyti namus, tad būtų jaučiamas diskomfortas. Tokie židiniai dažniausiai įrengiami kotedžuose.

Pats bio židinys nėra labai brangus palyginus su židiniu kūrenamu kietuoju kuru. Didžiausia bio židinio kaina yra maždaug 2300 litų be įmontavimo kainos. Kietuoju kuru kūrenamų židinių kainos labai įvairios - jos priklauso nuo kapsulės dydžio - gali kainuoti nuo 5000 litų iki 14 000 litų su įrengimu.

Bio židiniai paprastai yra kaip buto dekoracija, jie didelės namų šilumos nesudarys, tad juos laikyti uždegus galima tikrai ilgai dėl jaukumo. O kieto kuro židiniai yra labiau efektyvūs šilumos taupymo atžvilgiu - pakūrenus 3 valandas, šiluma namuose gali išsilaikyti iki 12 valandų. Bio židinio priežiūra nėra didelė - nors ir yra atviras, jis nedūmina ir neteršia aplinkos. Tiesiog reikia papildyti dujas kartas nuo karto.

Bio židinys yra kaip dekoracija, o kieto kuro židinys gali būti ir kaip pagrindinis šildymo šaltinis ir kaip papildomas šilumos šaltinis.

Kuro pasirinkimas

Didelių problemų apsirūpinant kuru židiniui taip pat nėra. Juos galima kūrenti pjuvenų briketais ar malkų ryšulėliais, kurie parduodami didžiuosiuose prekybos centruose ar degalinėse. Tačiau mokantys taupyti paprastai malkų suranda žymiai pigiau. Kūrenant porą kartų per dieną kambaryje laikosi apie 20 laipsnių temperatūra.

Alternatyvos Tradiciniams Židiniams

Jei nenorite vargti su dūmtraukiu, galite imtis gal ne tokių senove ir tradicijomis dvelkiančių, tačiau bent jau primenančių tradicinį židinį alternatyvų:

• Elektriniai židiniai. Šie yra bene geriausiai pritaikyti šiam konkrečiam atvejui, kadangi tokiems židiniams leidimo nereikia. Taip pat gana nesunkiai įmontuojami, neskleidžia jokių degimo produktų, nors priklausomai nuo tipo irgi gali kainuoti nepigiai. Pats didžiausias trūkumas - toks židinys nedega, o tik imituoja liepsną. Gamintojai taip supranta ir stengiasi siekti kuo geresnių rezultatų ir kai kada iš tiesų nustebina. Židinyje yra netgi dirbtinių malkų kaip dekoracijų. Tokie židiniai netgi šildo, tačiau kur kas mažiau nei tradicinis židinys.
• Dujiniai židiniai arba biožidiniai. Dujiniai židiniai gali veikti naudodami gamtines dujas tiek suskystintąsias tiesiog iš baliono. Tiesa, tokiam sprendimui reikalingas dujininkų sutikimas. Biožidiniai kūrenami naudojant specialų biokurą, jie gali būti ir mobilūs, tiesa, kai kurie sprendimai nors ir yra gana modernūs, neprimena tradicinio židinio. Nėra kvapo nei atliekų.
• Išmanus plačiaekranis televizorius ir gera garso sistema. Net jei ir nesate aktyvus interneto naršytojas, turbūt sunkiai jus nustebinsime teiginiu, kad internete galima rasti įvairiausio turinio. Skamba neįtikėtinai, tačiau kai kurie vartotojai filmuoja ir peržiūros sistemas kelia degančių židinių vaizdus - jie ne tik yra kelių valandų ilgio, tačiau neretai ir HD kokybės. Galbūt tokia perspektyva skamba juokingai, tačiau tokie vaizdo įrašai turi milijonus peržiūrų ir šimtus dėkingų vartotojų komentarų.

Apibendrinimas

Žiūrint vien iš praktinės pusės, židinys šiais laikais panašus į nuosavą baseiną - tikrai galėtumėte išsiversti be to, jo įrengimas brangus ir atima daug laiko, be to, prisideda priežiūros rūpesčiai. Kita vertus, jeigu visa tai netrukdo, turėsite vietą, kuri taps vienu namų traukos centru. Židinys bute nėra nepasiekiama svajonė, kadangi techniškai tai padaryti tikrai įmanoma. Visų pirma reikėtų įvertinti savo buto galimybes turėti židinį.

Židiniu galima ne tik grožėtis, tačiau ir apšildyti patalpas. Populiariausios yra ketinės ir plieninės krosnelės. Šiuo metu sparčiai populiarėja „Romotop“ ir „Nordica“ gamintojų krosnelės su keramikos apdaila. Nepriklausomai nuo pagaminimo medžiagos, krosnelės gali būti kūrenamos malkomis arba granulėmis, su virykle arba kaitlente ir su vandens kontūru (šilumokaičiu). Granulinės krosnelės gali palaikyti nustatytą temperatūrą ilgesnį laiką - parą ar ilgiau (priklausomai nuo granulių talpos dydžio).

Krosnelės su virykle - tai taip pat įprastinės krosnelės tik su galimybe gaminti maistą. Įprastinio katilo funkciją puikiai atlieka krosnelės su šilumokaičiu. Namų šeimininkai gali mėgautis degančios ugnies vaizdu ir jaukia šiluma. Renkantis svarbiausia, kad krosnelė-židinys atitiktų jūsų poreikius. Jei ketinate šildyti kelis kambarius, jums prireiks krosnelės su ortakiais, o jei aktualus ir vandens pašildymas - su vandens kontūru ir su šilumokaičiu.

Sode ar sodyboje aktualus ir maisto ruošimas, todėl rinkitės krosnelę su kaitlente - tai puiki galimybė ruošti maistą nešvaistant šilumos į aplinką.

Turintieji krosneles jas labai giria. Jų pajungimas į kaminą nesudėtingas, o nauji modeliai pasižymi puikia estetika ir efektyvumu. Krosnelės, palyginti su židiniais, yra pigios, o atsiliepimai apie jas itin geri. Tai kompaktiškas sprendimas, kuris puikiai tiks net ir mažesnėms patalpoms. Krosnelės montavimas yra paprastesnis nei malkinio židinio, tačiau reikalauja specialių žinių. Pajungimas į sienelę, atstumas nuo sienos ir kiti aspektai yra svarbūs saugumui ir gaisro prevencijai. Dėl to geriausia krosnelės pajungimą patikėti profesionalams.

tags: #krosneles #gyvenamuosiuose #namuose