Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasidalijo žinia, kad 2024-aisiais šalyje kilo mažiausiai gaisrų per 21-erius metus. Lietuvos mastu 2024-aisiais kilo 7 tūkst. 668 gaisrai, palyginti su 2023 m., kai buvo užgesinti 7 tūkst. 905 gaisrai, - 3 proc. mažiau. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 21-erius metus.
2019-2023 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus kyla 9 tūkst. gaisrų, kuriuose žūsta 86 gyventojai, pernai gaisrų kilo 14,8 proc.
Pernai gaisruose žuvo 84 žmonės, iš jų 2 vaikai, o 176 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2023 m., kai gaisruose žuvo 100 žmonių, pernai žuvo 16, arba 16 proc., mažiau. 2024 m. Miestuose kilusiuose gaisruose žuvo 32 gyventojai, miesteliuose ir kaimo vietovėse - 52 gyventojai.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,9 karto daugiau negu moterų. Daugiausia gyventojų pernai žuvo antradienį (16) ir pirmadienį (15). Nuo 11-tos iki 22-os mėnesio dienos, t. y. mėnesio viduryje, gaisruose žuvo 37 žmonės (44 proc. žuvusiųjų). Tragiškiausias paros laikas - nuo 19 val. iki 6 val. ryto, tuo metu gaisruose žuvo 56 žmonės (67 proc.).
Gaisrai Kretingos Rajone 2024 Metais
Per 2024-uosius metus Kretingos rajone kilo 112 gaisrų:
- Sausį - 12
- Vasarį - 6
- Kovą - 14
- Balandį - 15
- Gegužę - 13
- Birželį - 4
- Liepą - 2
- Rugpjūtį - 7
- Rugsėjį - 9
Daugiausiai gaisrų užfiksuota šeštadieniais (22) ir sekmadieniais (21). Pirmadieniais ir penktadieniais po 13, antradieniais 15, trečiadieniais 19, ketvirtadieniais 9.
Ypač ugnis buvo įsisukusi į Kretingos miestą - kilo 35 gaisrai.
Gaisrai kilo:
- 51-ame gyvenamosios paskirties pastate
- 10-yje pagalbinio ūkio paskirties pastatų
- 12-oje transporto priemonių
- 7-iuose atliekų konteineriuose ir šiukšliadėžėse
- 7-iose atvirose teritorijose
- 3-juose gamybos ir pramonės paskirties pastatuose
- 3-juose apleistuose pastatuose
- 8-iose vietose degė žolė
- Po du gaisrus užfiksuota maitinimo ir sandėliavimo pastatuose
- Po vieną - kultūros ir mokslo paskirties pastatuose
Dažniausia gaisrų priežastis - savaiminis medžiagų užsidegimas (37 gaisrai).
Gyvenamosios paskirties pastatuose pernai kilo 2 tūkst. 109 gaisrai, t. y. 27,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 73 žmonės, iš jų 50 - individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1 tūkst. 497 gaisrai, iš jų 756 gaisrai, arba 50,5 proc. - dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Palyginti su 2023 m., kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2 tūkst. 677 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai, juose žuvo keturi gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai ( 281 gaisras), pirtys (128) ir garažai (49).
936 gaisrai kilo transporto priemonėse, ugnis sugadino 514 lengvųjų automobilių. 1 tūkst. 784 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose, nenušienautose pievose. Miestuose užgesinti 3 tūkst. 764, o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 3 tūkst. 904 gaisrai.
Ugnis sunaikino 168 pastatus, 204 transporto priemones, 293 gyvūnus, 2 tūkst. 536 kv. m gyvenamojo ploto, o 4 tūkst. 933 kv.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 16 tūkst. 303 gelbėjimo darbus. Palyginti su 2023 m., kai buvo atlikti 14 tūkst.
Ugniagesiai gelbėtojai pernai 7 tūkst. 257 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 3 tūkst. 541 darbas - techninė pagalba: nuo sniego, vėjo ar lietaus nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir pan., 1 tūkst. 480 darbų - durų atidarymas, 1 tūkst. 294 darbai - pagalba įmonėms ir organizacijoms. 2023 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko 2 tūkst. 5 tūkst. 140 kartų buvo talkinta kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 3 tūkst. 150 darbų - pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 2023 m. pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 2 tūkst. 971 kartą.
1 tūkst. 404 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Ištraukta 120 skenduolių, tarp jų 5 vaikai, o 31 gyventojas, tarp jų 3 vaikai buvo išgelbėti. Daugiausiai skenduolių šiemet ištraukta Vilniaus (32) ir Kauno (25) apskrityse. Dažniausiai ugniagesiams gelbėtojams skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 6 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis - 55-eri metai. 2019-2023 m.
Pernai ugniagesiai 653 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 784 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 88 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. 2024 m. daugiausia gelbėjimo darbų atlikta Kauno (3 tūkst. 518 darbų), Vilniaus (2 tūkst. 514), Klaipėdos (2 tūkst. 372), Šiaulių (1 tūkst. 819) ir Panevėžio (1 tūkst.
Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
10 paprastų priešgaisrinės saugos patarimų jūsų namams
tags: #kretingaleje #liepsnojo #garazas