Ar Privaloma Samdyti Statybos Vadovą Namui Iki 80 Kv. M?

Statybos procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti statinių saugumą, kokybę ir atitiktį teisės aktams. Vienas iš svarbiausių klausimų, kylantis statytojams, yra ar statybos vadovas yra privalomas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada statybos vadovas yra būtinas, kokie reikalavimai jam keliami, ir kokios yra pasekmės, jei šio reikalavimo nesilaikoma.

Statybos Vadovo Privalomumas Pagal Statybos Įstatymą

Vadovaujantis Statybos įstatymu (18 straipsnio 7 dalies 1 punktu), rangovas privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą.

Statybos įstatyme (35 straipsnio 1 dalyje) nurodoma, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.

Apibendrinant teigtina, kad šiuo metu statyba ūkio būdu galima tik fizinio asmens, statančio naują, rekonstruojančio, remontuojančio ar griaunančio vieną vieno buto iki 300 m² statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype. Vykdant statybą ūkio būdu neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovą bei techninės priežiūros vadovą.

Visų kitų neypatingos ir ypatingos kategorijos statinių statybą privaloma vykdyti rangos būdu. Pagal Statybos įstatymą statyba gali būti vykdoma trimis būdais:

• Sudarant rangos sutartį;
• Ūkio būdu;
• Mišriu būdu (dalį darbų atliekant rangos, o dalį - ūkio būdu).

Statytojas - juridinis asmuo, statybą organizuoti gali tik rangos būdu. Jis privalo paskirti statybos techninį prižiūrėtoją. Kai statytojas yra juridinis asmuo, neturintis teisės būti rangovu, jis turi sudaryti sutartį su vienu ar keliais rangovais statybos darbams atlikti. Statytojo pasamdytas statybos rangovas privalo paskirti statinio statybos vadovą.

Statybą ūkio ar mišriu būdu turi teisę pasirinkti tik statytojas - fizinis asmuo. Šiuo atveju statytojas (ir juridinis, ir fizinis asmuo) turi samdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją.

Statytojas - fizinis asmuo, mišriu būdu statantis vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m², turi pasamdyti atestuotą statinio statybos vadovą (jei pats statytojas neturi teisės juo būti), o kiekvienas rangovas turi paskirti pagal rangos sutartį atliekamų statybos darbų vadovą. Statant mišriuoju būdu statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, tad pasamdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją yra statytojo pareiga.

Jei statytojas - fizinis asmuo, vykdo statybą ūkio būdu, jis turi statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti statinio statybos vadovą.

Svarbu nepamiršti pareigos paskirti statybos techninį prižiūrėtoją, jeigu eigoje pasikeičia statinio statybos būdas, pavyzdžiui, iš ūkio būdo į mišrų būdą (kai tam tikriems darbams sudaroma rangos sutartis).

Statybos inspekcija, atsižvelgdama į dažnai užduodamus panašaus pobūdžio klausimus, informuoja, kokiems statiniams SLD nereikalingas. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

O nesudėtingiesiems statiniams statyti SLD privalomas tam tikrose teritorijose ir priklauso nuo statinių parametrų, pagal kuriuos pastarieji priskiriami I ar II nesudėtingųjų statinių grupei.

Primenama, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamam gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatui statyti SLD privalomas visada, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje jis statomas.

Siekiant padėti statybos proceso dalyviams bei gyventojams greitai ir paprastai išsiaiškinti, ar planuojamų naujų statinių statybai SLD privalomas, Statybos inspekcija kviečia naudotis šiuo lengvai prieinamu ir paprastu įrankiu, kurį galima rasti ČIA. Užpildę atitinkamus klausimyno laukelius, vos per kelias sekundes išsiaiškinsite, ar jūsų statiniui reikia gauti SLD.

Statybos Techninė Priežiūra

Statybos įstatymo 35 straipsnyje nurodoma, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.

Jeigu statinio projekto tipas nepatenka tarp nurodytųjų, statinio statybos techninė priežiūra nėra būtina. Taigi, paskirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją nebūtina, jeigu naujas statinys statomas pagal supaprastintą statybos projektą, pavyzdžiui, statant naują gyvenamąjį namą, priskiriamą nesudėtingiems statiniams (gyvenamieji pastatai iki 50 kv. m.), pagalbinio ūkio pastatą (iki 80 kv. m.) ir kt.

Statybos techninis prižiūrėtojas turi būti paskirtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos darbų pradžios. Prieš statybos darbų pradžią, būtinas atitinkamas viešas pranešimas, per Infostatyba interneto tinklalapį www.planuojustatau.lt. Pildant šį pranešimą, pateikiama informacija ir apie statybos techninį prižiūrėtoją.

Atsakomybė Už Statybos Reikalavimų Nesilaikymą

Statybos įstatymo 57 straipsnyje numatyta bauda juridiniam asmeniui už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą siekia nuo 600 iki 10 000 Eur, o juridiniam asmeniui pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl statinio statybos techninės priežiūros skiriama bauda nuo 600 iki 14 000 Eur (baudos dydžiai taikomi, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 05 01). Fiziniam asmeniui baudos mažesnės, bet pagal Administracinių nusižengimų kodekso 357 ir 361 straipsnius vis tiek gali siekti kelis šimtus eurų.

Kitos neigiamos pasekmės nepaskyrus statybos techninio prižiūrėtojo - problemos statybos užbaigimo procedūrose. Statybos užbaigimą įforminant statybos užbaigimo aktu ar deklaracija apie statybos užbaigimą, aktas neišduodamas, o deklaracija netvirtinama (kai yra reikalingas jos tvirtinimas), jei statytojas nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.

Prie užbaigimo procedūrose tikrinimui teikiamų priedų teikiami ir tokie dokumentai, kaip statybos techninio prižiūrėtojo draudimo polisas, tad jo nepateikus (nes techninio prižiūrėtojo nėra), tai gali būti kliūtis statinio užbaigimo procedūroms įvykdyti.

Galiausiai, statybos techninės priežiūros neorganizavimas gali sukelti problemų ginče su statybos rangovu, jeigu būtų nustatyti darbų trukumai, kiltų žala ir panašiai. Šios pareigos nevykdymas visiškai nepašalina rangovo atsakomybės, bet sprendžiant tokį ginčą teisme, atsakomybė būtų paskirstyta abiem - tiek rangovui, tiek ir pačiam užsakovui.

Statybos Leidimas ir Griovimo Aprašas

Gyventojai, norintys pasistatyti nedidelį gyvenamąjį namą ar ūkinės paskirties statinį, neretai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) klausdami, ar planuojamam statyti pastatui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Jei namas ir ūkinis yra nesudėtingos kategorijos, tada leidimai griauti nėra reikalingi. Mieste nugriauti įregistruotą pastatą reiktų griovimo aprašą pasidaryti. Jei statysit gyvenamą namą, kartu galima ir griovimą aprašyti, nes gyvenamajam namui reikia leidimo statybai.

Leidimas nugriauti statinį reikalingas, jei statinys yra ypatingosios kategorijos. Visais kitais atvejais reikalingas statinio griovimo aprašas. Bet kokiu atveju reikalingas arba vadovas arba techninis prižiūrėtojas, jei pastatas neypatingas - griovimui projekto nereikia, tik sutvarkyt registrų centro dokumentus.

Statybos Darbų Žurnalo Privalomumas

Lietuva žengia dideliu žingsniu į statybų sektoriaus skaitmeninimo ir modernizavimo erą. Perėjimas prie elektroninių sistemų yra svarbus ne tik valstybės finansuojamose statybose. Nuo 2023 m. gegužės 1 d., elektroninis statybos darbų žurnalas tapo būtinas ir privačioms statyboms. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. visiems Lietuvos statytojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto tapo privaloma naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą. Šis pokytis atnešė didesnį skaidrumą ir efektyvumą statybos procesuose, taip pat suteikė galimybę patogiau ir greičiau stebėti bei vertinti darbų eigą.

Kada Privaloma Pildyti Statybos Darbų Žurnalą?

Statybos darbų žurnalą privaloma pildyti šiais atvejais:

• Statyba finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
• Statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
• Statinio statybą prižiūri statinio statybos techninis prižiūrėtojas.
• Statomi didesni kaip 300 m² bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai ar pagalbinio ūkio paskirties pastatai, statomi ne ūkio būdu.
• Statinys statomas kitų statinių apsaugos zonose arba teritorijose, kuriose taikomi norminiai atstumai iki kitų statinių.
• Statinio statybai reikalingas žemės sklypo bendraturčių ar besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas.

Kada Statybos Darbų Žurnalo Pildyti Nebūtina?

Statybos darbų žurnalo neprivaloma pildyti šiais atvejais:

• Statomi ne didesni kaip 300 m² bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai ar pagalbinio ūkio paskirties pastatai, statomi asmeninėms reikmėms ir ūkio būdu.
• Statinys statomas jūsų nuosavybės žemėje, nesusijęs su kitų statinių apsaugos zonomis ar teritorijomis su apribojimais. Pavyzdžiui, nedidelė pavėsinė jūsų sklype.
• Statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir nėra privaloma statinio statybos techninė priežiūra.

Atsižvelgiant į šiuos reglamentus, elektroninis statybos darbų žurnalas yra svarbus žingsnis link pažangesnių, skaidresnių ir efektyvesnių statybų valdymo procesų, suteikiantis galimybę lengviau sekti ir stebėti statybos darbus bei užtikrinti jų kokybę ir saugumą.

Statybų Draudimas

2017 metų sausio 1 dieną įsigaliojusiame Statybos įstatyme atsirado prievolė vykdant visus statybos darbus apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu. Jei iki tol tokia prievolė galiojo tik rangovams, nuo 2017 metų vykdydamas statybos darbus draustis privalo ir kiekvienas privatus statytojas.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad verta draustis ilgesniam laikotarpiui, nes paprastai draudimo kaina per daug nesikeičia. Renkantis trijų mėnesių, vienerių ar dvejų metų draudimą, dažniausiai verta rinktis dvejų metų laikotarpį. Per tokį laiką dažniausiai baigiami visi statybų darbai, o įteisinant namą galima laisvai naudoti statybų pradžioje įsigytą draudimo polisą.

Nepamirškite, kad atiduodant namą vertinti bus reikalingas ir statybų polisas bei jo apmokėjimą patvirtinantis dokumentus (kvitas)“, - komentavo namų registravimo paslaugomis užsiimančius specialistus vienijančio portalo pridavimai.lt vadovas Mantas Milašauskas.

Verta nepamiršti, kad statybose atsiradus nenumatytų nuostolių, polisas gali labai pasitarnauti. Visas draudimo sąlygas sužinosite perskaitę konkrečios draudimo bendrovės dokumentus.

Trumpa atmintinė kiekvienam statytojui apie statybų draudimo privalomumą:

• Jeigu statybos leidimą gavote iki 2016 12 30 - statybos draudimas nėra privalomas, tačiau galite draustis savanoriškai.
• Statybos leidimas gautas po 2017 01 01 - statybos draudimas privalomas.
• Jeigu pamiršote įsigyti draudimą, bet namas jau pastatytas / statomas - draudimo polisą įsigyti galima ir vėliau.

M.Milašausko teigimu, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos darbų pradžios Valstybinei teritorijų ir planavimo inspekcijai privaloma pateikti prašymą apie statybos darbų pradžią ir pasamdytus statinio statybos dalyvius. Išimtis taikoma tik nesudėtingiems statiniams, t. y. iki 80 kv. m.

Pranešimas pateikiamas sistemoje „Infostatyba“. Čia reikia nurodyti pagrindinę informaciją apie statomą namą: adresą, statybos leidimo duomenis, projektą ir pan. Specialistas primena, kad svarbu nurodyti pasamdytus statybų proceso dalyvius: rangovus, vadovus, techninius prižiūrėtojus, pridėti pasirašytas sutartis su jais.

Pranešimas laikomas tinkamu, jei po inspektoriaus patikrinimo sistemoje pažymima būsena - „Priimtas“. Pranešimą galite pateikti patys, tačiau patirties neturinčiam žmogui dirbti su sistema nėra labai paprasta ir patogu, todėl patariama kreiptis į specialistus. Nepateikus pranešimo apie statybų pradžią galima gauti baudą, kuri siekia nuo 100 iki 300 eurų.

Statytojas turi teisę rinktis statybos organizavimo būdą:

• rangos (samdomas oficialus rangovas);
• ūkio (darbus atlieka pats arba samdo atskiras statybų brigadas);
• mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį - ūkio būdu).

„Praktikoje statant individualius namus retai tenka susidurti su oficialiais rangovais, - pasakojo specialistas. - Tai, ko gero, lemia tam tikras oficialias rangovų atsakomybes - garantiniai rangovo raštai, kuriuos laiduoja draudimo bendrovė, atestuoti vadovai, darbų civilinės atsakomybės draudimas ir pan. Visa tai kainuoja. O išlaidauti nesinori niekam.“

Taigi, individualių namų statybose dažniausiai statybos organizuojamos ūkio būdu, o tai reiškia paties statytojo atsakomybę už statybos darbų kokybę, garantijas ir pan. Kiek kokybės ir garantijų jam pavyksta išsireikalauti pačiam, tiek ir turi.

Visais atvejais (išskyrus pirmos grupės nesudėtingųjų statinių statybą), statinio statybos darbams privalo vadovauti kompetentingas statinio statybos vadovas. Visgi, kas gali tapti statybos vadovu?

Jeigu statybos vykdomos po 2018 m. sausio 1 d, statybos vadovas (kaip ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas) gali būti tik atestuotas statybos inžinierius. Reikia paminėti, kad nėra svarbu kada gautas statybos leidimas. Jeigu statoma nuo 2018 - privaloma turėti atestatą.

Jeigu namas statytas iki 2018 m., viskas kiek paprasčiau. Tuo metu buvo galima statyboms vadovauti ir turint inžinerinį išsilavinimą, pavyzdžiui, statant vienbutį gyvenamąjį namą užteko turėti statybos inžinerijos bakalauro diplomą. Tikslus reikalavimas nebuvo suformuotas, todėl namą įteisinant į šį klausimą žiūrima šiek tiek atlaidžiau.

Pašnekovas visgi primena, kad vadovas su atestatu niekam niekada nesukels jokių klausimų. Jei savo statybomis nepavyksta rasti atestuoto vadovo, kreipkitės į namų pridavimais užsiimančius specialistus.

Techninės priežiūros vadovas dažniausiai painiojamas su statybos vadovu. Tiesa, kad šis irgi privalo būti atestuotas. Tačiau jeigu statybos vadovas yra privalomas beveik visais namų statybos atvejais, statybos techninis prižiūrėtojas privalomas rečiau.

Statybos vadovą ir statybos techninį vadovą privaloma samdyti (jie privalo būti skirtingi asmenys), jei statomas dvibutis gyvenamasis namas, statomi blokuoti gyvenamieji namai, statomas namas, kurio bendras plotas daugiau kaip 300 kv. m.

„Privatiems statytojams dažniausiai privalu turėti pasamdytą statybos techninį prižiūrėtoją, - savo patirtimi dalijosi M. Milašauskas. - Verta paminėti, kad techninis prižiūrėtojas privalo būti apsidraudęs savo veiklą konkrečiam namui - adresui. Jeigu, pavyzdžiui, projektuotojas gali apsidrausti savo veiklą ir projektuoti tiek namų, kiek tik išgali, techninis prižiūrėtojas privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu kiekvienas statybas.

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas yra vienas iš asmenų, kuris atsako už statybos darbų kokybę. Statinio statybos techninio priežiūra privaloma, kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu. Atliekant statybas ūkio būdu, statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma. Statinio statybos techninei priežiūrai vadovauja atestuotas statinio statybos techninės priežiūros vadovas.

Statybos techninis prižiūrėtojas, kuris yra architektas arba statybos inžinierius, užtikrina, kad statybų eiga būtų vykdoma sklandžiai; jis taip pat renka ir sistemina duomenis, o užbaigiant statybas pateikia visus statinio registravimui ir įteisinimui reikalingus dokumentus. kontroliuoja produktų ir įrenginių, skirtų statyboms, kokybę, o taip pat ir pačių statybos darbų kokybę bei mastą. tikrina ir priima paslėptus statybos darbus ir konstrukcijas bei dalyvauja, kai yra išbandomi inžinieriniai tinklai, konstrukcijos ir t. Jei statybos techninis prižiūrėtojas nustato, kad statinys ar jo statybos darbai kelia pavojų žmonėms ar aplinkai, jis turi teisę sustabdyti statybą. Statybos techninė priežiūra nėra privaloma tada, kai yra statomi ne didesni kaip 300 kv. m bendrojo ploto nesublokuoti vieno buto gyvenamieji namai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai ar nesudėtingieji statiniai, kurių statyba yra vykdoma ūkio būdu. Reikalingas statinio statybos techninis prižiūrėtojas?

Statybos Vadovo ir Techninio Prižiūrėtojo Privalomumo Apibendrinimas

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, statybos vadovo privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos, statybos būdo (rangos, ūkio ar mišrus) ir kitų veiksnių. Svarbu atidžiai išanalizuoti konkrečią situaciją ir vadovautis galiojančiais teisės aktais, kad būtų užtikrintas statybos proceso teisėtumas ir saugumas.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo privalomumą:

tags: #ar #privaloma #samdyti #technini #priziuretoja #namui