Šiame straipsnyje aptarsime trumpalaikio turto apyvartumą dienomis, jo svarbą įmonės finansinei analizei ir apskaičiavimo metodus. Sužinosite, kaip efektyviai valdyti įmonės atsargas ir turtą, siekiant geresnių finansinių rezultatų.
Įmonės Finansinių Rodiklių Analizė
Prieš pradedant gilintis į finansinius rodiklius, svarbu pabrėžti, kad čia pateikta finansinių rodiklių analizė nėra taikoma finansinėms kompanijoms (pvz., bankams, draudimo kompanijoms). Apie įmonės santykinius vertinimo rodiklius jau kalbėjome ankstesnėse paskaitose, tačiau dabar pabandysime detaliau išnagrinėti, kaip vykdoma finansinių rodiklių analizė.
Įmonės finansinių rodiklių analizė bus naudinga tik tuomet, jeigu analogiški finansiniai rodikliai bus lyginami tarpusavyje. Lyginant tos pačios kompanijos finansinius rodiklius skirtingais laiko periodais, galima nustatyti, ar kompanijos finansų būklė gerėja arba blogėja. Žinodami, kurie santykiniai finansiniai rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galite pradėti gilintis į finansines ataskaitas tam, kad išsiaiškintumėte priežastis.
Finansinių Rodiklių Lyginimas
Svarbu lyginti įmonės finansinius rodiklius su tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančiomis kompanijomis. Kitaip tariant, jeigu įmonės finansiniai rodikliai nuolatos gerėja, tai dar nereiškia, kad ji veikia efektyviau nei jos konkurentai. Kiekviena kompanija turi investuoti į turtą tam, kad galėtų efektyviai gaminti produkciją.
Atsargų apyvartumas investuotojui turi rūpėti todėl, kad atsargos yra „įšaldytas“ turtas ir kuo greičiau produkcija yra parduodama ir gaunami grynieji pinigai, tuo geresnė kompanijos finansinė padėtis. Kuo greičiau cirkuliuoja atsargos, tuo kompanija yra likvidesnė.
Trumpalaikio Turto Apyvartumo Rodikliai
Apsibrėžkime pagrindinius trumpalaikio turto apyvartumo rodiklius, kurie padeda įvertinti įmonės veiklos efektyvumą:
- Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas
- Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas
- Atsargų apyvartumas
- Vienos dienos apyvartumas
- Trumpalaikio turto apyvartumas
- Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis
- Pardavimų ir apyvartinio (darbinio) kapitalo santykio rodiklis
- Kapitalo apytakos ciklo (dienomis) rodiklis
Šie rodikliai leidžia detaliau įvertinti įmonės finansinę būklę ir nustatyti sritis, kuriose galima pagerinti veiklos efektyvumą.
Atsargų Apyvartumas Dienomis
Atsargų apyvartumas dienomis rodo, kaip efektyviai įmonė valdo bei išnaudoja turimas trumpalaikio turto atsargas. Šis rodiklis atspindi, kiek dienų vidutiniškai įmonėje išbūna turimos atsargos iki jų realizavimo.
Gautas dienų skaičius nereiškia, kad visos atsargos būtent tiek laiko ir išbūna iki jų realizavimo. Įmonėje paprastai yra daug skirtingų atsargų, tarp kurių vienų apyvartumas būna didesnis, kitų - mažesnis. Bet visais atvejais, kuo šis rodiklis mažesnis, tuo atsargos yra geriau valdomos (žinoma, tik lyginant panašius verslus, nes skirtinguose sektoriuose yra visiškai skirtingas atsargų poreikis ir galimybės jas kaupti). Kita vertus, ne visuomet mažesnės atsargos bus geresnis sprendimas.
Internetinis seminaras. Kokią atsargų valdymo strategiją pasirinkti išėjimo iš krizės metu?
Apskaičiavimo Formulė
Atsargų apyvartumas dienomis apskaičiuojamas pagal formulę:
Atsargų apyvartumas dienomis = (Atsargos / Savikaina) * 365 dienos
Praktikoje gali pasitaikyti, kuomet šis rodiklis skaičiuojamas naudojant ne metinę įmonės savikainą, bet metines pajamas, kas nėra labai teisinga.
Pavyzdžiui, jei kompanija per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt, o atsargos sudaro 250 000 Lt, tuomet atsargų apyvartumas dienomis būtų:
(250 000 / 1 825 000) * 365 = 50 dienų
Jeigu naudosime anksčiau pateikto pavyzdžio duomenis, tuomet atsargų apyvartumo koeficientas būtų 365/50=7.3. Kuo didesnis atsargų apyvartos koeficientas, tuo trumpiau laikomos atsargos kompanijos sandėliuose.
Atsargų apyvartumas svarbus lyginant panašią produkciją pardavinėjančias kompanijas.
Pirkėjų Skolų Apyvartumas Dienomis
Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis parodo, kiek vidutiniškai laiko klientai delsia apmokėti sąskaitas.
Pavyzdžiui, jei kompanijos pajamos yra 720 000 Lt per metus, o gautinos sumos laikotarpio pabaigoje yra 100 000 Lt, tuomet pirkėjų apyvartumas dienomis būtų:
100 000 / (720 000/360)=50
Vadinasi, klientai vidutiniškai 50 dienų vėluoja apmokėti sąskaitas. Kuo šis finansinis rodiklis mažesnis - t.y. kuo greičiau klientai apmoka jiems pateiktas sąskaitas, tuo kompanijoje yra daugiau grynųjų pinigų ir kompanija veikia efektyviau. Jeigu pirkėjų skolų apyvartumas yra labai didelis - tai galėtų būti pavojaus signalas, kad klientai patys turi finansinių sunkumų ir yra nemokūs.
Kita vertus, svarbu paminėti, kad skirtinguose pramonės sektoriuose veikiančių kompanijų pirkėjų skolų apyvartumas gali ženkliai skirtis. Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje klientai už prekes sumoka iš karto, tuo tarpu sąskaitas už elektrą apmokame tik kitą mėnesį.
Skolų Tiekėjams Apyvartumas Dienomis
Skolų tiekėjams apyvartumas dienomis parodo, per kiek laiko įmonė atsiskaito su savo tiekėjais.
Pavyzdžiui, jei mokėtinos sumos laikotarpio pabaigoje yra 32000 Lt, o kompanija per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt, tuomet per dieną parduotų prekių savikaina= 1825000/365 = 4000 Lt per dieną. Vadinasi, mokėtinų sumų apyvartumas dienomis bus 32000/4000=8.
Kitaip tariant, kompanija apmoka tiekėjams jai išstatytas sąskaitas per 8 dienas. Viena vertus, kuo didesnis kompanijos mokėtinų sumų apyvartumas dienomis, tuo kompanijoje lieka daugiau pinigų.
Turto Apyvartumas
Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai pajamų sukūrimui panaudojamas įmonės turtas. Šis rodiklis lygina įmonės pajamas ir jos turtą, ir kuo jis yra aukštesnis, tuo įmonė efektyviau išnaudoja savo turtą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad šis rodiklis nėra 'ilgalaikio turto apyvartumas‘ ir apima visą turtą, o ne vien tik ilgalaikį. Taigi, iš dalies jis atspindi, kaip efektyviai įmonė panaudoja savo kapitalą. Geriausiai 'turto apyvartumo rodiklis‘ gali būti pritaikytas verslams, kuriems reikalingos ypatingai didelės investicijos, ir kur paprastai būna nusistovėję aukštos (daug maž panašios) pelningumo maržos. Tuo tarpu verslams, kuriems turto bazė nėra esminis dalykas, ir vertė remiasi daugiausia į „know-how“ ir darbuotojus, tokio rodiklio pritaikymas bus visiškai beprasmis.
Ilgalaikio Turto Apyvartumas
Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kaip efektyviai kompanija panaudoja ilgalaikį turtą (gamyklos, įrenginiai, transportas) uždirbti pajamoms.
Pavyzdžiui, tarkime, balanse nurodyta ilgalaikio materialaus turto vertė yra 1 mln. Lt., o kompanija per metus uždirba 5 mln. Lt. Tokiu atveju kiekvienas litas, investuotas į ilgalaikį materialųjį turtą, kompanijai uždirba 5 Lt. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo kompanija efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą.
Šis finansinis rodiklis panašus į ilgalaikio materialaus turto apyvartą.
Likvidumo Rodikliai
Įmonės mokumas arba likvidumas parodo, kaip kompanijai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Kitaip tariant, įmonės mokumo rodikliai parodo, ar kompanijai pakaks pinigų grąžinti paskolas ir palūkanas. Naudodami likvidumo rodiklius, galite įvertinti, ar kompanijai negresia bankrotas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtinguose pramonės sektoriuose likvidumo rodikliai gali ženkliai skirtis, todėl negalima vertinti viename pramonės sektoriuje veikiančios kompanijos likvidumo rodiklių su kitame sektoriuje veikiančios kompanijos rodikliais.
Laikoma, kad trumpalaikį turtą (atsargas, gautinas sumas, pinigus) į grynuosius pinigus galima paversti metų bėgyje. Trumpalaikius įsipareigojimus (mokėtinas sumas bei trumpalaikes paskolas) reikia grąžint metų bėgy. Jeigu trumpalaikio padengimo koeficientas priartėja prie 1, vadinasi kompanija turi rimtų finansinių problemų ir verta gerai pagalvoti, ar verta investuoti į tokią kompaniją, nesvarbu kaip patraukliai atrodytų kompanijos akcijų kaina.
Jeigu bendras padengimo koeficientas mažesnis už „1“, reiškia, kompanija metų bėgyje gali bankrutuoti, nebent rastų būdų gauti daugiau grynųjų. Jeigu bendras padengimo koeficientas rodiklis yra didesnis už 1, vadinasi, kompanija be vargo gali įvykdyti savo įsipareigojimus metų bėgyje.
Skubaus padengimo koeficientas parodo, ar kompanija galėtų atsiskaityti su kreditoriais kelių mėnesių laikotarpiu. Skubaus padengimo koeficientas neskaičiuoja atsargų vertės, kadangi atsargų realizavimas gali užtrukti ganėtinai ilgai. Ypač pavojinga, kai kompanijos bendrojo padengimo koeficientas būna pastovus, tačiau skubus padengimo koeficientas prastėja. Tai reiškia, kad kompanijoje daugėja atsargų, vadinasi, įmonė nesugeba parduoti savo produkcijos.
Pelningumo Rodikliai
Įmonės pelningumo rodikliai parodo kompanijos galimybes uždirbti pelną. Kompanijos pelningumas priklauso nuo dviejų veiksnių - pajamų ir sąnaudų. Norint apskaičiuoti bendrąją, veiklos ir grynąją maržą reikės kompanijos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktų duomenų.
Pelningumo Rodikliai:
- Bendroji marža
- Veiklos marža
- Grynoji marža
Bendroji marža parodo pagrindinį produkcijos pelningumą, neatsižvelgiant į sąnaudas ir papildomas išlaidas. Veiklos marža daug geriau atspindi, kaip kompanijai sekasi verslas. Grynoji marža įvertina absoliučiai visas sąnaudas.
Investicijų Grąža
Investicijų grąža investuotojui turėtų būti bene svarbiausias rodiklis, parodantis, kaip efektyviai kompanija naudoja savo turtą pelnui uždirbti. Investicijų grąža parodo, kaip efektyviai naudojamas turtas uždirbti pajamoms. Turto grąža investuotojų tarpe paprastai vadinama trumpiniu ROA (angl. Return on Assets). Turto grąža yra vienas pagrindinių kompanijos efektyvumo vertinimo rodiklių.
ROA parodo, kokią grąžą sugeneruoja kiekvienas į kompaniją investuotas litas - t.y. kaip efektyviai kompanija panaudoja savo turtą pelnui uždirbti. Jeigu turto grąža yra žymiai aukštesnė nei rinkos vidurkis, dar nereiškia, kad kompanija turi konkurencinį pranašumą. Pasidomėkite tokios kompanijos investicijomis. Jeigu kompanija neskiria lėšų gamykloms ir įrangai atnaujinti, vadinasi, įmonė mėgaujasi solidžia turto grąža, negalvodama apie ateitį. Ilgainiui tokia politika niekur nenuves, nes kompanija ateityje turės įrangos atnaujinimui skirti daug didesnius pinigus.
Nuosavybės Grąža
Nuosavybės grąža parodo, kiek uždirba kiekvienas į verslą investuotas nuosavo kapitalo litas. Nuosavybės grąža dar kartais vadinama anglišku trumpiniu ROE (Return on Equity). Nuosavybės grąža kaip ir turto grąža paprastai būna išreikšta procentais.
Kaip matote, apskaičiuojant nuosavybės grąža (ROE) grynasis pelnas yra dalinamas tik iš akcininkų nuosavybės, tuo tarpu apskaičiuojant turto grąžą ROA pelnas dalinamas iš viso turto (akcininkų nuosavybės + įsipareigojimai). Taigi kuo daugiau kompanija yra pasiskolinusi, tuo nuosavybės grąža bus didesnė už turto grąžą.
Sunku pasakyti, ar didesnė nuosavybės grąža yra gerai ar blogai. Viskas priklauso nuo to, kaip sumaniai kompanijos vadovai panaudoja skolintas lėšas. Kompanijos, neturinčios skolų, yra mažiau rizikingos, tačiau mažiau uždirba kompanijos savininkams. Ir atvirkščiai, kompanijos turinčios didelius įsipareigojimus, naudodamos finansinį svertą uždirba daug daugiau, tačiau jų likvidumo rodikliai yra prastesni.
Išvados
Šioje paskaitoje sužinojote, kaip vykdoma įmonės veiklos finansinė analizė ir finansinių rodiklių analizė. Išmokote apskaičiuoti pelningumo, likvidumo, efektyvumo, finansinio sverto santykinius finansinius rodiklius, analizuoti, kaip jie keičiasi, ir juos lyginti su kitomis analogiškomis kompanijos. Žinome, kad privardinome daug skirtingų santykinių finansinių rodiklių ir jų gausoje galima pasimesti. Vieniems investuotojams vieni rodikliai pasirodys priimtinesni, kitiems - kiti.
tags: #trumpalaikio #turto #apyvartumas #dienomis