Socialinis būstas Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Gyvenamosios Patalpos Nuomos Sutarties Šalys
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra:
- Nuomotojas: fizinis arba juridinis asmuo.
- Nuomininkas: fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, arba juridinis asmuo, jei gyvenamoji patalpa bus naudojama apgyvendinti fizinį asmenį.
Svarbu pabrėžti, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
Gyvenamosios Patalpos Nuomos Sutarties Ypatumai
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ypatumai lemia savarankiškus tokios nuomos rūšies sutarties pasibaigimo pagrindus. Gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą (nustatomas nuomos terminas), tiek ir neterminuotą (nenustatomas nuomos terminas) nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis (sudaroma siekiant gauti pelno, specialus nuomos mokesčio apskaičiavimas) sąlygomis, tiek ir nekomercinėmis sąlygomis.
Sutarties pasibaigimo tvarka taip pat priklauso nuo to, kokia sutartis (terminuota, neterminuota, komercinėmis, nekomercinėmis sąlygomis) sudaryta.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus civilinio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Tokiu būdu nustatant privalomą teisminę sutarties nutraukimo tvarką apsaugomi sutarties šalies, kuriai sutarties nutraukimo padariniai yra reikšmingi ir itin nepalankūs, teisės ir teisėti interesai.
Terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis baigiasi suėjus jos terminui. Nuomininkas turi teisę nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį net ir nesant nuomininko padaryto sutarties pažeidimo, tačiau privalo nuomotoją įspėti raštu prieš mėnesį. Iki įspėjimo termino pabaigos nuomininkas gali atšaukti įspėjimą, jei nuomotojas su kitu nuomininku nėra sudaręs tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.
Nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę, iš anksto pranešęs nuomininkui apie tikrinimo datą ir laiką. Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Šį atvejį reikia skirti nuo laikino išvykimo iš gyvenamųjų patalpų. Tuo atveju, jei nuomojama valstybei ar savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa, laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 straipsnio 1 dalis), o jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta (CK 6.591 straipsnio 5 dalis).
Vienašališkas Sutarties Nutraukimas Nuomotojo Reikalavimu
Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. CK 6.611 straipsnis nustato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei:
- Nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.
- Nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį.
- Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu.
Ši teisės norma gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota ar neterminuota, taip pat nuo to, ar gyvenamoji patalpa nuomojama komercinėmis sąlygomis ar nekomercinėmis sąlygomis.
Pažymėtina, kad nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį nuomotojas turi teisę esant specifiniams pagrindmas, pvz. nustačius, kad nuomininkui (ar jo šeimos nariams) valstybės parama būstui išsinuomoti nebeteiktina dėl pagerėjusios materialinės padėties.
Socialinio būsto nuomininkui įstatymas suteikia sutarties nenutraukimo garantiją (draudimą nutraukti su juo sutartį) tuo atveju, kai nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jei sutartyje nenustatyta ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas. Tačiau draudimas nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį netaikomas kitiems CK 6.611 straipsnyje išvardytiems sutarties nutraukimo atvejams, kurie nesusiję su nuomininko turtine padėtimi, t. y. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Tokiu būdu gali būti nutraukta tik komercinėmis sąlygomis sudaryta nuomos sutartis.
Jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, kurio gyvenamąją patalpą jis nuomoja, tai negali būti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tokiu atveju juridinis asmuo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali pakeisti kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir darbuotojų susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka.
Vienašališko Sutarties Nutraukimo Tvarka
Analizuojant vienašališkus sutarties nutraukimo pagrindus, reikia turėti omenyje, kad kiekviena teisėtai sudaryta sutartis, jos šalims turi įstatymo galią ir ši sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje nurodoma tiesiogiai, bet ir visa tai, ką lemia pačios sutarties esmė ar įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nurodęs, kad sutarties šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimo institutą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę).
Remiantis LR civilinio kodekso nuostatomis, sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.
LAT yra nurodęs, kad sprendžiant, ar vienašališkas sutarties nutraukimas yra teisėtas, be pačių sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, taip pat svarbu nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, kai egzistuoja šie sutarties nutraukimo pagrindai.
Šioje dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų.
Terminuotos Nuomos Sutarties Nutraukimas
Priešingai nei neterminuotos sutartys, kurias galima nutraukti nenurodžius nutraukimo pagrindo ir įspėjus bent prieš tris mėnesius (jeigu nuomojamas nekilnojamas daiktas), terminuotą sutartį nuomininkas gali nutraukti tik CK 6.498 str.
Nuomininkas, pageidaujantis nutraukti terminuotą nuomos sutartį, turėtų įvertinti ir sutartyje numatytas galimybes. Kartais šalys susitaria dėl nuostatų, leidžiančių sutartį nutraukti ir nesant kitos šalies kaltės ar numatančių kitokius sutarties nutraukimo pagrindus, nei numatyti CK.
Sutarties Pažeidimai ir Kompromisinės Sąlygos
Pabrėžtina, kad nuomininkui nederėtų neprotingai plačiai interpretuoti įstatyme ar sutartyje numatytų pagrindų sutarčiai anksčiau termino nutraukti. Pasitaiko atvejų, kai konkrečius nuomotojo veiksmus bandoma „pakišti” po sutarties pažeidimu ir reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą. Tokiam ginčui pasiekus teismą, nuomininkas turėtų įrodyti ne tik pažeidimo, numatyto įstatyme ar sutartyje, faktą, bet ir tai, jog pažeidimo būta esminio.
Jeigu nėra CK ir/ar sutartyje numatytų pagrindų nuomos sutarčiai nutraukti, nuomininkui belieka kreiptis į nuomotoją su pasiūlymu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir derėtis dėl kompromisinių sutarties nutraukimo sąlygų.
Nuomininkui nepavykus susitarti su nuomotoju dėl nuomos sutarties nutraukimo anksčiau termino, svarstytina galimybė kreiptis į jį dėl sutarties pakeitimo. Tokią teisę numato CK 6.204 str., reglamentuojantis sutarčių vykdymą tais atvejais, kai vienai šaliai įvykdyti sutartį tampa sudėtingiau negu kitai šaliai.
Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas.
Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo.
Nuomininkas Nemoka Nuomos Mokesčio: Ką Daryti?
Kiekvienas nuomotojas tikisi rasti patikimą nuomininką. Tačiau iškilus problemoms - žalai ar įsiskolinimams - svarbu kuo greičiau rasti jų sprendimą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis susidarius situacijai, kai nuomininkas nemoka už komunalines paslaugas, bei kokios yra nuomotojo teisės ir pareigos.
Nuomininkas Nemoka Nuomos Mokesčio, Tačiau Nesudaryta Nuomos Sutartis: Ką Daryti?
Prieš pusmetį išnuomojote savo gyvenamąjį būstą draugės bendradarbiui. Jūs pažįstami, esate buvę bendrame gimtadienyje, tad laikinai dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų susitarėte žodžiu, o „formalumus juk sutvarkysime vėliau“. Jau tris mėnesius „pažįstamas“ nekelia ragelio, neatidaro durų ir nemoka Jums nuomos. Ką daryti - gal sukrauti jo daiktus už durų ir aiškintis vėliau?
„Žodinės nuomos sutartys yra teisėtos pagal Civilinį kodeksą, jame numatyta, jog nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Vis tik kilus nesutarimams ir neturint rašytinės sutarties, nuomotojui kyla daug praktinių problemų. Žodinė sutartis yra laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi bute dienos. Tačiau be rašytinės sutarties nuomotojui tenka remtis tik Civilinio kodekso nuostatomis, o ne lankstesniais šalių susitarimais, kurie gali būti numatyti nuomos sutartyje“, - pasakoja advokatas.
Pasak jo, susidūrus su nuomininko mokumo problemomis (nepaisant to, ar šalys yra sudariusios ar nesudariusios rašytinę nuomos sutartį), pirmasis patarimas nuomotojui - raštu kreiptis į nuomininką fiksuojant nuomininko padarytus pažeidimus, raštu teikti raginimus nuomininkui padengti susidariusį įsiskolinimą. Tokia dokumentacija gali tapti ne tik svarbiu įrodymu sprendžiant ginčą, jei jis persikeltų į teismą, tačiau dažnu atveju net ir išsprendžia pačią problemą, kadangi nuomininkas įvertina galimas neigiamas finansines pasekmės, kurios tik augtų, jei ginčas persikeltų į teismą.
Kai konflikto nepavyksta išspręsti geruoju, nuomotojui iš esmės lieka vienas kelias - kreiptis į teismą, siekiant nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prisiteisti skolą ir iškraustyti nuomininkus: „Deja, bet geranoriškai nepavykus išspręsti konflikto, teisminis procesas yra neišvengiamas. Gyvenamųjų patalpų nuomai įstatymai numato griežtesnius reikalavimus - Civilininiame kodekse numatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Be to, gyvenamųjų patalpų nuomos specifika lemia ir tai, kad vien faktas, jog nuomininkas nesumokėjo nuomos ar komunalinių mokesčių už 1 mėnesį, dar nesudaro pagrindo nuomotojui inicijuoti sutarties nutraukimo. Pagal Civilinį kodeksą, nuomininkas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, jei jis nuolat, tačiau ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas,“ - pažymi „Ellex Valiunas“ advokatas D.
Svarbu Žinoti
Teisininkas pabrėžia, kad net jei nuomininkas yra skolingas už nuomą, jis vis tiek yra įstatymais saugomas nuo savavališko iškeldinimo: „Nuomotojas, kuris savavališkai iškeldina nuomininką, gali būti traukiamas ne tik civilinėn, bet ir administracinėn, o išskirtiniais atvejais - net baudžiamojon atsakomybėn. Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo, patį sprendimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, kuris turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Jei iškeldinamasis nesutinka geruoju išsikelti ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesui pagal vykdomąjį raštą, kviečiami du kviestiniai ir policija. Iškeldinant vaiką, taip pat dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas. Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje.
Kilus teisminiam ginčui, nuomotojas, neturėdamas rašytinės sutarties, turi įrodyti nuomos sutarties sudarymo faktą ir šalių sutartų sąlygų buvimą. Tokios situacijos išvengiama turint rašytinę sutartį, kuri leidžia koncentruotis į patį skolos priteisimą.
„Nuomotojui įrodžius teisme žodinės nuomos sutarties sudarymo faktą bei nuompinigių dydį, pavyktų apginti pažeistas teises ir atgauti skolą. Tam galėtų padėti šalių susirašinėjimas, kuriame fiksuojamas susitarimas dėl nuomos, nuomininko nuomotojui atlikti bankiniai pavedimai. Tačiau teisminio proceso kaina dažnai yra varginanti, laike išsitęsianti ir emociškai sunki procedūra“, pasakoja D.
Sutarties terminas: vengti ilgalaikių ar neterminuotų nuomos sutarčių. Geriau sudaryti vienerių metų nuomos sutartį, kuri gali būti atnaujinama.
Komunikacija ir kompromisas: nuomininkui pradelsus mokėjimus, pirmiausia ieškoti su juo kompromiso ir teikti raginimus padengti įsiskolinimus, vengiant kraštutinių priemonių, tokių kaip komunalinių paslaugų apribojimas ar priverstinis iškraustymas.
Konkrečių Atvejų Pavyzdžiai ir Jų Sprendimai
Kiekvienas nuomotojas tikisi rasti patikimą nuomininką. Tačiau iškilus problemoms - žalai ar įsiskolinimams - svarbu kuo greičiau rasti jų sprendimą, „Rendin“ teisės skyriaus vadovė Lia Sicht pateikia probleminių atvejų pavyzdžių ir paaiškina, kaip ir kaip greitai jos buvo išspręstos.
1 Atvejis: Nuomininkas Už Paskutinį Mėnesį Nemokėjo Nuomos ir Komunalinių Mokesčių
„Nuomotojai dažnai baiminasi, kad išėjęs iš buto nuomininkas nesumokės už paskutinį nuomos mėnesį. Būtent taip atsitiko mūsų pirmame pavyzdyje. Pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas savininkui liko skolingas kiek daugiau nei 900 eurų už nuomą ir komunalinius mokesčius. Nuomotojas susisiekė su mumis, ir mes jam patarėme išsiųsti nuomininkui įspėjimą apie pavėluotą mokėjimą“, - pasakoja Leah Sicht.
„Padėjome nuomotojui parengti teisiškai teisingą pranešimą, kuriame reikalaujama įvykdyti savo įsipareigojimus ir suteikti nuomininkui 2 savaites skolai grąžinti. Be to, pranešime buvo nurodyti tolesni nuomotojo veiksmai nesumokėjus skolos. Artėjant terminui savininkas pranešė, kad nuomininkas skolą sumokėjo ir situacija išsisprendė per 2 savaites. Šis atvejis taip pat rodo, kad problemai išspręsti pakanka bendravimo ir trečiosios šalies įtraukimo. Žmogus yra linkęs grąžinti skolas, jei jam paaiškinami konkretūs terminai, taip pat konkretūs veiksmai neatsiskaitymo atveju“, - sako advokatas.
2 Atvejis: Nuomininkas Išsikraustė Neįspėjęs ir Paliko Skolas
„Antrasis atvejis buvo šiek tiek sudėtingesnis. Nuomininkas netikėtai pranešė nuomotojui, kad išsikraustė iš buto, o raktus paliko pašto dėžutėje. Tačiau įspėjimo apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo terminas yra 3 mėnesiai. Norint nutraukti sutartį su trumpesniu įspėjimo terminu, būtinas abiejų šalių sutikimas. Šiuo atveju savininkas sutikimo nedavė, nes pirmiausia norėjo susirasti naują nuomininką“, - aiškina Leah Sicht.
„Patarėme nuomotojui inicijuoti sutarties nutraukimą ir nedelsiant pradėti naujo nuomininko paieškas, kad šalys galėtų kuo greičiau nutraukti esamą sutartį. Kadangi nuomininkas taip pat nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių už mėnesį, paprašėme nuomotojo atsiųsti jam atitinkamai priminimą. Deja, nuomotojui nepavyko greitai surasti naujo nuomininko, todėl sutartis buvo nutraukta po 3 mėnesių. Tai yra, nuomininkas visus 3 mėnesius buvo atsakingas nuomotojui ir turėjo mokėti už nuomą ir komunalines paslaugas. Nuomotojas kas mėnesį buvusiam nuomininkui siųsdavo sąskaitas, tačiau jis jų neapmokėjo“, - aiškina advokatas.
„Pasibaigus nuomos laikotarpiui, nuomotojas išsiuntė nuomininkui galutinę pretenzijos sumą su dviejų savaičių mokėjimo terminu. Nuomos ir komunalinių mokesčių įsiskolinimas už 3 mėnesius siekė 1930 eurų. Kadangi nuomininkas iki nurodyto termino neįvykdė, perėmėme bylos nagrinėjimą ir grąžinome nuomotojui skolą. Nuo pretenzijos pateikimo iki kompensacijos išmokėjimo praėjo mažiau nei 24 valandos. 3 mėnesius užsitęsusi istorija savininkui baigėsi laimingai, tačiau Rendino teisės skyrius ir šiandien tęsia darbą su šia byla. Kadangi nuomininkas laiku negrąžino skolos ir į mūsų laiškus neatsakė, teko kreiptis į teismą. Pagal standartinę nuomos sutartį nuomotojas greičiausiai pats patirtų finansinių nuostolių. Norint pareikšti ieškinį skolininkui nuomininkui, reikia didelių finansinių investicijų. O pats procesas yra labai ilgas ir varginantis. Teismas gali išieškoti įsiskolinimą iš nuomininko, tačiau tai negarantuoja, kad asmuo ją sumokės ir antstolis galės šią sumą sulaikyti iš skolininko sąskaitų“, - sako Sichtas.
3 Atvejis: Buto Suniokojimas
„Trečiuoju atveju nuomos sutartis buvo nutraukta nustatyta tvarka, už paskutinį mėnesį nuomininkui liko mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius. Tačiau šiuo atveju skola vaidina labai nedidelį vaidmenį. Čia svarbu tai, kad nuomotojas bute aptiko visišką gedimą“, - sako Sichtas.
„Vietoj švaraus ir patogaus buto šeimininkas pamatė tikrą kiaulidę. Reikėjo užsisakyti profesionalų valymą; sulaužyti baldai, vietomis pažeista vidaus apdaila. Svetainės parketas nukentėjo nuo vandens, todėl teko keisti visas grindis. Be viso to, gyventojai balkone paliko ir buitines šiukšles bei didelį maišą nešvarių sauskelnių“, - aiškina Rendin teisės skyriaus vadovas.
„Nuomotojui susisiekus su mumis, paprašėme užfiksuoti visą žalą ir nustatyti ieškinio dydį. Norėdami tai padaryti, nuomotojas paėmė keletą kainų pasiūlymų dėl buto remonto ir valymo, taip pat parduotuvėse rado pakaitalų sugedusiems daiktams. Surinkus reikiamus įrodymus paaiškėjo, kad bendra žalos suma - 2350 eurų. Dėl nuolatinio šalių bendravimo ir nuomininko noro bendradarbiauti, pastarasis iš karto sumokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių įsiskolinimą. Rendinas nuomotojui atlygino likusią žalos sumą. Su nuomininku sudarėme šešių mėnesių mokėjimo grafiką. Mums prireikė lygiai 15 dienų nuo sutarties nutraukimo, kad išsiaiškintume situaciją ir atlygintume nuomotojui padarytą žalą“, - sako Leah Sicht.
„Kiekviena nuomos santykių problema yra unikali ir reikalauja aktyvaus įsikišimo bei aplinkybių išsiaiškinimo. Siekdami išsiaiškinti aplinkybes, mūsų teisės skyrius praleidžia didžiąją laiko dalį. Pačios partijos gali pagreitinti šį procesą“, - sako M. Sichtas.
„Iškilus nesklandumams ar sugadinus reikia kuo skubiau apie tai pranešti ir pateikti kuo išsamesnę informaciją bei reikiamus dokumentus, nuotraukas, susirašinėjimą su nuomininku. Tai sukuria pakankamą įrodymų bazę ir leidžia kuo greičiau rasti teisinį situacijos sprendimą. Pirmas mūsų žingsnis - neleisti žalai dar labiau išaugti ir padėti šalims kuo greičiau nutraukti nuomos sutartį. Iš karto po to, kai nuomininkas palieka butą, galime pradėti vertinti žalos dydį ir kompensaciją“, - aiškina Sicht.
Sichtas taip pat priduria, kad nuomininkui netikėtai supratus, kad nebegali mokėti už buto nuomą, jis turi nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui. „Tada šalys turėtų stengtis kuo greičiau susirasti naują nuomininką ir nutraukti esamą sutartį, kol dar neatsirastų ar nepadidėtų skolos. Atsiradus įsiskolinimams ar finansiniams nuostoliams, nuomotojas gali kreiptis į Rendin dėl kompensacijos, jei pasibaigus sutarčiai nuomininkas negali savarankiškai patenkinti reikalavimų.
Vaikų ir tėvų dialogas. Kaip išvengti konfliktų?
Nuomos Sutarties Svarba ir Būtini Punktai
Buto nuomos sutartis yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas. Ji turi būti sudaryta raštu - tai yra privaloma sąlyga pagal įstatymus. Nors internete galima rasti daugybę sutarties šablonų, aklai pasikliauti jais nevertėtų. Kiekvienas nuomos atvejis yra unikalus, todėl sutartį reikėtų pritaikyti pagal konkrečią situaciją.
Štai svarbiausi punktai, kurie privalo būti aptarti sutartyje:
- Sutarties šalys: Turi būti tiksliai nurodyti nuomotojo ir nuomininko asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas). Jei butą nuomoja įmonė - jos rekvizitai. Svarbu patikrinti, ar butą nuomojantis asmuo tikrai yra jo savininkas arba turi teisėtą įgaliojimą tai daryti. Tai galima patikrinti Registrų centro išraše.
- Nuomos objektas: Detalus buto aprašymas - tikslus adresas, plotas, kambarių skaičius. Būtina kuo detaliau aprašyti buto būklę pasirašant sutartį. Geriausia praktika - sudaryti priėmimo-perdavimo aktą.
- Nuomos terminas: Nurodoma konkreti sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos data. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Tai svarbus aspektas, nes nuo jo priklauso sutarties nutraukimo sąlygos.
- Nuomos kaina ir mokėjimo tvarka: Aiški nuomos mokesčio suma, valiuta, mokėjimo data (pvz., iki kiekvieno mėnesio 10 dienos) ir būdas (grynaisiais ar pavedimu). Taip pat svarbu aptarti komunalinių ir kitų mokesčių (interneto, televizijos) mokėjimo tvarką - kas ir kaip už juos moka.
tags: #kreipimasis #del #iskeldinimo