Bankrotas yra natūralus rinkos ekonomikos elementas pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse. Bankroto procedūros nesunaikina turto, jis tik iš naujo paskirstomas. Tie, kurie nesugebėjo, nemokėjo verstis, užleidžia vietą tiems, kurie galbūt turi daugiau patirties ir sėkmės.
Deja, Lietuvoje situacija kitokia. Net trys Įmonių bankroto įstatymo keitimai ir daugybė redagavimų per dešimt nepriklausomybės metų, rodo kad šalies ekonomika yra nestabili. Šalies verslininkai įsitikinę, kad atidėliojant bankroto bylas išvengiama socialinių problemų paaštrėjimo. Ypač tada, kai ties bankroto slenksčiu atsiduria stambios įmonės, kuriose dirba nemažai žmonių.
„Dažnai bankrotas vadinamas socialine nelaime, siejamas su visišku finansiniu žlugimu, darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimais. Tačiau bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą, o priešingai, gali suteikti galimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
Bankrutavusios įmonės statusą įmonė įgyja įsigaliojus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėlto vykdyti įmonės likvidavimo procedūras ar įmonės kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to vykdyti įmonės likvidavimo procedūras.
Naujajame Įmonių bankroto įstatyme supaprastinta įmonių išregistravimo tvarka. „Pagal ankstesnį įstatymą likviduoti paruošta įmonė (jau išpardavusi turtą) turėdavo laukti Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ patikrinimo. Šių institucijų atstovai neskubėdavo tikrinti likviduotų dėl bankroto įmonių. Kodėl reikėdavo tikrinti bankrutavusią, turto nebeturinčią, veiklos neplėtojančią įmonę, dabar jau niekas negali pasisakyti.
Be to revizoriai rasdavo, kad prieš 4 - 5 metus buvo nesumokėta kokio nors mokesčio 100 lt. Prie tos sumos tuoj pat būdavo priskaičiuojami 4 -5 metų delspinigiai. Ir vėl susidarydavo nemaža skola. Kadangi atsirasdavo didelė skola, įmonės išregistravimas vėl „pakibdavo ore“. Naujasis Įmonių bankroto įstatymas supaprastino šią tvarką.
Pa¬gal Įmo¬nių ban¬kro¬to įsta¬ty¬mo 37 straips¬nį nu¬sta¬ty¬ta, kad jei¬gu per 6 mė¬ne¬sius nuo įmo¬nės ban¬kro¬to by¬los iš¬kė¬li¬mo įmo¬nei ne¬bu¬vo tai¬ko¬mos ki¬tos pro¬ce¬dū¬ros (tai¬kos su¬tar¬ties su¬da¬ry¬mas, sa¬na¬vi¬mas) ir jei¬gu teis¬mas ne¬pra¬tę¬sė šia¬me straips¬ny¬je nu¬ma¬ty¬to 6 mė¬ne¬sių ter¬mi¬no, tai teis¬mas pri¬pa¬žįs¬ta įmo¬nę ban¬kru¬ta¬vu¬sia ir pri¬ima spren¬di¬mą įmo¬nę lik¬vi¬duo¬ti.
Iš esmės bankrutavusia pripažintina ta įmonė, kuri, tęsdama savo veiklą, nebėra pajėgi visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais (tiksliau, patenkinti kreditorių teisėtus reikalavimus), t. - jos ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra netikslingas, kadangi jis nemažina įmonės kreditorių patirtų nuostolių, t. y.
Teismas gali pripažinti įmonę bankrutavusia, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos bankru¬tuojanti įmonė nesuderino savo ir kreditorių interesų, t. y. Minėtais atvejais (Įmonei atsiskaičius su kreditoriais ar sudarius tai¬kos sutartį) pagal ĮĮstatymo 27 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktus nutraukia¬ma bankroto byla.
Jei per 3 mėnesius nuo kreditorių reikalavimų patvirtinimo bankroto byla nebuvo nutraukta (įmonei nepavyko suderinti jos ir kreditorių interesų), tačiau yra galimybė Įmonei ir kreditoriams susitarti (sudaryti taikos sutartį), Įstatymas numato teisę kreditorių susirinkimui prašyti teismo pratęsti terminą. Įstatyme 3 mėnesių terminas nustatytas, siekiant užtikrinti, kad ban¬kroto procesas nebūtų vilkinamas, tuo ginant, visų pirma, kreditorių intere¬sus (norint, kad įmonė nebūtų pripažinta bankrutavusia, jai reikia kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais ar pasiekti susitarimą tarp jos ir kreditorių).
Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto (Įstatymo 30 straipsnio l dalis), taip pat patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintą reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai būtinus pavedimus ir nurodymus (Įstatymo 30 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, gali teismo antstoliui nurodyti išieškoti turtą iš bankrutavusios įmonės skolininko, nustatyti pranešimų apie likvi¬davimą tvarką, turto pardavimo, darbuotojų atleidimo terminus ir pan.
Teis¬mo nurodymais siekiama, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma greičiau, kad likviduojant bankrutavusią įmonę nebūtų pažeisti darbuotojų, kreditorių, trečiųjų asmenų interesai. Naujajame įstatyme pakeistas kreditorių pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikimo pagrindas. Dabar pareiškimą dėl bylos iškėlimo galima paduoti tuomet, kai įmonė kreditoriui yra skolinga bent tris mėnesius.
Prieš tai kreditorius turi įspėti įmonę apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir duoti laiko įmonei grąžinti skolą. Teismas, gavęs tokį pareiškimą, patikrins įmonės būklę ir jei skolos egzistavimas bus pavirtintas dokumentais, visos įmonės skolos viršys pusę jos balanse apskaityto turto, iškels įmonei bankroto bylą. Pareiškimas pateikiamas vietovės, kurioje yra nemokios įmonės buveinė, apygardos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo gali priimti teismas, kreditorių susirinkimas arba juridinio asmens dalyvių susirinkimas. Sprendimą likviduoti juridinį asmenį juridinių asmenų dalyviai turi priimti kvalifikuota balsų dauguma. Ji turi būti nemažesnė kaip 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų, t.y. 2/3 balsų turi pritarti sprendimui likviduoti juridinį asmenį. Juridinių asmenų steigimo dokumentai gali numatyti ir didesnę kvalifikuotų balsų daugumą, reikalingą tokiam sprendimui priimti. Apie sprendimą likviduoti turi būti pranešama ir juridinių asmenų registrui.
Likvidavimas yra toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta. Tai lemia specialų likviduojamo juridinio asmens statusą ir likvidatoriaus uždavinį - veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Daugumoje nemokių įmonių ūkinė veikla būdavo sustojusi, tačiau darbuotojai neatleisti ir jiems tekdavo skaičiuoti atlyginimus, kurių realiai nepavykdavo išmokėti.
Panaši situacija kartais išlikdavo ir pripažinus įmonę bankrutuojančia, ar net bankrutavusia, nes įmonės administratoriai dėl vienokių ar kitokių priežasčių šios problemos nespręsdavo. Naujajame įstatyme nustatyta, kad administratorius per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo raštu įspėti visus įmonės darbuotojus apie atleidimą.
Vėliau šie darbuotojai turi būti atleisti, o su kreditorių susirinkimo nustatytu darbuotojų, kurie reikalingi bankroto procese (sargai, valytojai, buhalteriai ir pan.), skaičiumi įmonės administratorius turės teisę sudaryti naujas darbo sutartis. Žinoma, jeigu įmonė yra perspektyvi ir investuotojas pasiryžęs bankrutavusią įmonę įsigyti, naujos sutartys gali būti sudarytos ir su visais įmonės darbuotojais.
Bankrotas skaudžiausiai paliečia įmonių dirbančiuosius. Anksčiau dažnai buvo bandoma sudaryti iliuziją, kad atidėliojant bankroto procesą, stengiamasi gelbėti būtent dirbančiuosius. Kaip parodė praktika, tai klaidinga ir netgi žalinga įmonių savininkų ir valdymo organų pozicija. Anksčiau daugelyje įmonių likusio turto neužtekdavo net atsiskaityti su įmonių dirbančiaisiais. Prasiskolinusių įmonių turtą pagal atskirų kreditorių ieškinius areštuodavo ir pardavinėdavo teismo antstoliai. Darbuotojai, ištisus mėnesius negaudami atlyginimo, taip pat laukdavo “stebuklo”.
Garantinis fondas yra pinigų fondas, kurio lėšos skiriamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi.
Fondo administracija nagrinėja ir tikrina įmonių pateiktas paraiškas, jose nurodytų darbuotojų reikalavimų pagrįstumą. Ne vėliau kaip per mėnesį prašymai teikiami svarstyti Garantinio fondo tarybai. Jos nutarimas dėl lėšų skyrimo taip pat priimamas ne vėliau kaip per mėnesį. Taigi nuo paraiškos pateikimo iki lėšų skyrimo ir išmokėjimo paprastai praeina ne daugiau kaip 2 mėnesiai. Be abejo, kai kuriais atvejais šis laikotarpis gali užtrukti.
Dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui per 2 savaites nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos pateikia bankrutuojančios įmonės administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos pirmininkas. Dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui per 1 mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos privalo pateikti bankrutuojančios įmonės administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos pirmininkas Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.
Įstatymo 31 straipsnio 6 punktas nustato prievolę administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės dalyviams (savininkams, akcininkams, da¬lininkams, nariams) turtą, kuris liko atsiskaičius su visais įmonės kredito¬riais. viršija 1/2 balanse apskaityto įmonės turto balansinės vertės (Įsta¬tymo 2 straipsnio 8 dalis), situacija, kai pardavus įmonės turtą, lėšų, reika¬lingų atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, užtenka ir turto dar lieka, galima.
Likusi turtą turi pasidalyti įmonės dalyviai. Čia iškyla Įstatyme neaptartas klausimas, kaip (kokiomis proporcijomis) bankrutavusios įmonės dalyviams padalijamas likęs bankrutavusios įmonės turtas. Praktikoje, sprendžiant šį klausimą, reiktų taikyti atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintus lik¬viduojamo juridinio asmens turto padalinimo juridinio asmens dalyviams principus (daugeliu atvejų turtas tturėtu būti dalinamas pagal dalyvių įnašų į įmonę dalį). Neparduotas ir niekam nereikalingas turtas kreditorių sprendimu nurašomas.
Bankroto bylos nagrinėjimo teisme tvarka nustatyta Įmonių bankroto įstatymo trečiajame skirsnyje.Įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. 4)pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą.
Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus. 7)pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti įmonės lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
Įmonės bankroto procesas gali vykti teismo tvarka ir ne teismo tvarka. Ne teismo tvarka bankroto procesas galimas, jei nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, bei nėra išieškoma iš įmonės pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įmonės turimų įsipareigojimų.
Bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatyme. Bankroto procesas ne teismo tvarka vykdomas kreditorių susirinkimui pritarus. Būtina ne mažiau kaip 4/5 visų kreditorių finansinių reikalavimų pritarimo.
Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas bankroto bylos nagrinėjimui tose įmonėse, kuriose turto nėra arba (nustato teismas arba administratorius) kai jo neužtenka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai bankroto iniciatyva byla iš reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio arba darbuotojui padarytos žalos atlyginimo. Turi būti taikoma tik likvidavimo procedūra, t.y.
Nesant turto ir kreditorius, teikiantis ieškinį dėl bankroto bylos ir įmokėjęs 10 000 litų į teismo depozitorinę sąskaitą, gali reikalauti tokią sumą priteisti ir išieškoti iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šie, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) atsako kreditoriui solidariai.
2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, atleidžia iš pareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. 3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismine ar neginčo tvarka.
1. 1) teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. 2. 3. Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas asmuo ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, sutikimą.
Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartyje nurodoma įįmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai, įmonės įsipareigojimai, kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai bei įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.
Juridinio asmens nemokumo instituto reforma
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-313/2023 sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo aktyvumą ir juridinio asmens turto realizavimą bankroto procese bei nemokumo administratoriaus funkcijas, aiškinimo ir taikymo.
Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Srava“.
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas dėl 1 975 101,58 Eur sumos, kuria, be kitų kreditorių, buvo patvirtintas UAB „Serpantinas“ 138,22 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
BUAB „Srava“ 2021 m. kovo 8 d. pirmajame kreditorių susirinkime išrinktas 7 narių kreditorių komitetas ir patvirtinta sudėtis, patvirtintas nemokumo administratoriaus parengtas kreditorių komiteto darbo reglamentas, kurio 1.5 punkte nustatyta, kad kreditorių komitetas turi visas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau - JANĮ) kreditorių susirinkimui suteiktas teises, išskyrus kreditorių komiteto pirmininko ir kreditorių komiteto rinkimo, dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi BUAB „Srava“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto ir patvirtinti jos kreditoriai bei jų finansiniai reikalavimai.
BUAB „Srava“ kreditorių komitetas 2021 m. gegužės 20 d. priimtu sprendimu 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino tokią bendrovės turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką: „2.2 įmonės turtas (duomenys neskelbtini) ir BUAB „Srava“ turimos teisės ir pareigos parduodamos vienu nedalomu kompleksu, pardavimą vykdant aukciono būdu.
2.2.1 Pradinė pardavimo kaina: I etapas - turto vertintojo nustatyta rinkos vertė, t. y. 14 000 Eur; II etapas - mažinama 20 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos vertės, t. y. 11 200 Eur; III etapas mažinama 40 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos vertės, t. y. 8 400 Eur; IV etapas - mažinama 60 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos vertės, t. y. 5 600 Eur; V etapas mažinama 80 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos vertės, t. y. 2.2.2 paraiškas turtui įsigyti rinkti 2 savaites (iki nurodytos konkrečios datos).
2.2.3 apie pardavimą skelbti internetinėse svetainėse, spaudoje; 2.2.4 aukciono dalyviai įmoka pradinį įnašą 10 proc. nuo skelbiamos pardavimo kainos pavedimu įmonės sąskaitą, kuris įskaitomas pirkimo kainą. Atsisakius aukciono laimėtojui pirkti turtą, pradinis įnašas negrąžinamas. 2.2.5 aukciono dalyviai įmoka 500 Eur dalyvio mokestį, kuris yra negrąžinamas ir į kainą neįskaitomas.
2.2.6 aukcioną laimi didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas. Su turtu parduodama ir reikalavimo teisė (teisminiai ginčai, susijusiai su objektu). Pirkėjus informuoti apie jų prisiimamą riziką įsigijus turtą. 2.2.7 galutinis atsiskaitymas už įsigytą turtą per 7 dienas.“
2021 m. birželio 2 d. priimta BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarka, kurioje nustatyta: BUAB „Srava“ nuosavybės teise priklausantį pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei su pastatu - sandėliu neatsiejamas teises ir pareigas, įskaitant bei neapsiribojant teise tęsti nuomos teisinius santykius pagal 2003 m. sausio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N41/2003-Nk-19 (su visais papildymais ir pakeitimais) tokia apimtimi, kiek suteikia įstatymai, ir su BUAB „Srava“ turimomis reikalavimo teisėmis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5374-494/2021 pardavinėti kaip vieną kompleksą laisvu pardavimu.
2021 m. birželio 14 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Serpantinas“ ir UAB „Baltic casings“, BUAB „Srava“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Serpantinas“ 138,22 Eur dydžio finansinis reikalavimas buvo perleistas naujajai kreditorei UAB „Baltic casings“.
2021 m. birželio 17 d. atsakovė UAB „Zatiškio investicijos“ sumokėjo 500 Eur BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo dalyvio mokestį ir 1400 Eur pradinę įmoką už parduodamą BUAB „Srava“ nekilnojamąjį turtą bei turtines teises.
2021 m. birželio 21 d. BUAB „Srava“ turto pardavimo protokole nurodyta, kad turto pardavimas vyko aukciono būdu, paraiškas iki 2021 m. birželio 18 d. 17 val. pateikė trys dalyviai, aukcione dalyvavo ir atitiko dalyvio reikalavimus du dalyviai, viena paraiška nebuvo vertinama, nes neatitiko turto pardavimo tvarkos. Aukcioną laimėjo UAB „Zatiškio investicijos“, turtas parduotas už 31 250 Eur. UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 21 d. sumokėjo 29 850 Eur.
2021 m. birželio 22 d. BUAB „Srava“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, turto pardavimo be varžytynių sutartimi pardavė, o UAB „Zatiškio investicijos“ nupirko pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei su pastatu - sandėliu neatsiejamas teises ir pareigas, įskaitant bei neapsiribojant teise tęsti nuomos teisinius santykius pagal 2003 m. sausio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N41/2003-Nk-19 (su visais papildymais ir pakeitimais) tokia apimtimi, kiek suteikia įstatymai, ir su BUAB „Srava“ turimomis reikalavimo teisėmis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5374-494/202, turto kaina 31 250 Eur. 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo sandoris nuo 2021 m. birželio 28 d. buvo išviešintas nekilnojamojo turto kadastro ir registro.
Ieškovė UAB „Baltic casings“ patikslintu ieškiniu prašė panaikinti BUAB „Srava“ nemokumo administratoriaus parengtą BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarką, jos pagrindu atliktą BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo procedūrą ir ją nutraukti; atsakovų BUAB „Srava“ ir UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 22 d. sudarytą turto pardavimo be varžytynių aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją.
Patikslintame ieškinyje UAB „Baltic casings“ argumentavo, kad 2021 m. birželio 2 d. turto pardavimo tvarka, pagal kurią turtą ir turtines teises pardavė nemokumo administratorius, yra nesąžininga, neskaidri, neužtikrinanti kreditorių interesų patenkinimo maksimalia apimtimi, pažeidžianti ieškovės kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą bei JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punktą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
tags: #kreditoriai #nutare #likviduojant #bendrove #nuomos #sutartis