Įsigyjant brangų turtą, pavyzdžiui, būstą, dažnai tenka pasinaudoti paskola. Kreditorius, siekdamas užsitikrinti, kad paskola bus grąžinta, gali pareikalauti turto įkeitimo. Šiame straipsnyje aptarsime hipotekos ir kredito būstui ypatumus, jų skirtumus, privalumus ir trūkumus, bei svarbius aspektus, kuriuos būtina žinoti prieš priimant sprendimą.
Kas yra hipoteka?
Pagal Lietuvos Respublikos Hipotekos įstatymą, hipoteka yra turto įkeitimas (paprastai - nekilnojamojo) užtikrinant finansinio įsipareigojimo įvykdymą. Oficialiai, hipoteka - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas tinkamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.
Įkeistas turtas nėra perduodamas kreditoriui - savininkas vis dar gali juo naudotis. Dažniausiai hipoteka yra naudojama kuriant teisinį santykį su pasirinktu banku, kuris tokia priemone užsitikrina, kad skola bus grąžinta.
Be to, svarbu paminėti, kad egzistuoja ir maksimalioji hipoteka. Pastarosios dėka bankas išvengia nuostolių dėl netesybų. Tad, jeigu nevykdote hipotekos įsipareigojimų - galite susidurti su papildomomis išlaidomis. Pavyzdžiui, bankas greičiausiai priskaičiuos pinigus, kuriuos išleido notarui, o sąskaitas apmokėsite Jūs.
Turto įkeitimo sandoris atliekamas kartu su notaro pagalba. Hipoteka turi būti oficialiai registruojama, o vėliau ir išregistruojama. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, pastaroji tinka tik didelėms paskoloms. Be to, dažniausiai įvyksta nekilnojamojo turto hipoteka.
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, esminis hipotekos tikslas yra apsaugoti įsipareigojimo vykdymą. Pastaroji gali būti sutartinė arba priverstinė. Pirmasis variantas tinka apibūdinti susitarimams su banku arba tarp dviejų fizinių asmenų. Tuo tarpu, priverstinė hipoteka atsiranda dėl įstatymų ar teismo sprendimo. Kaip pavyzdį galima pateikti alimentų mokėjimą.
Dažniausiai turtas būna įkeičiamas dėl paimtos būsto paskolos, kurios suma yra gana didelė, o laikotarpis yra ilgas - hipotekinė paskola paprastai yra grąžinama per 15 metų. Svarbu paminėti, kad toks įkeitimas gali vykti ir privalomąja tvarka. Pavyzdžiui, teismo metu siekiant užtikrinti, kad bus išlaikomas vaikas ar mokami alimentai, gali būti priskirta priverstinė hipoteka.
Hipotekos sutartis užtikrina, kad skolininkui nevykdant sutarties, kreditorius turės teisines priemones susigrąžinti pinigus. „Paprastai kalbant, hipotekos sutartis - tai besiskolinančiojo pasižadėjimas, tarsi „garantija“ kreditoriui, vykdyti visas kredito sutartyje sulygtas sąlygas.
Hipotekos sutartis sudaroma tik nekilnojamojo turto įkeitimo atveju ir yra registruojama viešame registre. Jis anksčiau vadinosi Hipotekos registru, o dabar - Sutarčių ir teisių suvaržymų registru, kurį valdo Registrų centras. Registrų centro savitarnoje yra galimybė rasti informaciją apie sudarytas ir įregistruotas hipotekos ar įkeitimo sutartis.
Iš esmės tai yra teisės aktais įtvirtinta skolinimosi užtikrinimo sistema, kuri supaprastina konfliktų tarp skolininko ir kreditoriaus sprendimą, nes dėl skolos grąžinimo nereikia kreiptis į teismą - pakanka notaro išduodamo vykdomojo įrašo, kuris turi vykdomojo dokumento galią. Be to, ši sistema saugo ir besiskolinančius žmones“, - aiškina I.Pukelienė.
Pirmiausia, kaip numatyta LR Civiliniame kodekse, kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita, o pastarasis turi teisę reikalauti padengti nuostolius, jei juos skolininkas patiria kreditoriui pradėjus neteisėtą išieškojimą ar neteisėtą priverstinį pardavimą.
Taip pat hipoteka netrukdo, jei tai leidžia kredito sutartis, anksčiau termino grąžinti kreditą - įvykdžius kredito sutarties įsipareigojimus ir ją užbaigus, pasibaigs ir hipoteka.
Apskritai, hipoteka neatima ar nepakeičia teisės įkeičiamo turto savininkui tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises - šį turtą savininkas gali perleisti kito asmens nuosavybėn, pakartotinai įkeisti, išnuomoti ar dovanoti.
Pardavimo atveju, dažniausiai, skola kreditoriui yra padengiama iš gautų lėšų, tačiau savininkas, suderinęs su kreditoriumi, taip pat turi teisę ne grąžinti skolą, o kartu su hipoteka, ją perkelti kitam asmeniui (naujajam skolininkui), kuris sutinka ir perima skolininko įsipareigojimus kreditoriui pagal kredito sutartį.
Dar vienas patogus niuansas - hipotekos objektu gali būti ir nekilnojamojo turto dalis, pvz., automobilio stovėjimo vieta ar dalis žemės sklypo, jei turto vertės pakanka įsipareigojimams užtikrinti. Tokiu atveju turto savininkui nereikia įkeisti viso turto.
Hipotekos registravimas ir išregistravimas
Hipoteka yra registruojama pas notarą. Pirmiausia yra patvirtinamos nuosavybės teisės, peržiūrimas nekilnojamojo turto registras, patikrinamos draudimo sąlygos. Įkeičiami daiktai turi būti tokios kokybės, kad negrąžinus sumos turtą būtų galima parduoti varžytinėse (CK 4.171 str.).
Įdomu ir naudinga yra tai, kad tam pačiam turtui hipoteka gali būti sudaroma kelis kartus įkeičiant jį skirtingiems kreditoriams. Atsitikus taip, kad skola negrąžinta, o turtas turi būti parduotas, visi kreditorių reikalavimai eilės tvarka įstatymų nustatyta tvarka.
Pasibaigus hipotekai, ji turi būti išregistruota iš hipotekos registro. Jei ji neišregistruota, o visa suma jau sumokėta, vis tiek yra laikoma, kad hipoteka egzistuoja. Taip pat nesvarbu, kad nekilnojamojo turto registras nerodo esančios hipotekos, nes Lietuvoje yra svarbesnis hipotekos registras.
Hipotekos privalumai ir trūkumai
Hipoteka pasižymi didele privalumų gausa, tačiau taip pat turi keletą trūkumų. Be jokios abejonės, esminiu teigiamu aspektu būtų galima įvardinti tai, jog savininkas nepraranda teisės naudotis savo turtu. Be jokios abejonės, esminiu teigiamu aspektu būtų galima įvardinti tai, jog savininkas nepraranda teisės naudotis savo turtu.
Hipotekos pagrindinis sukuriamas privalumas - galimybė naudotis įkeistu turtu, kol yra apmokamos, pavyzdžiui, nekilnojamajam turtui įsigyti paimtos būsto paskolos. Pasak Civilinio kodekso 4.171 straipsnį, nuosavybės savininkui yra atlyginamos ir draudimo išlaidos. Taip pat, susitarus su kreditoriumi, galima įkeistą daiktą perleisti kitam asmeniui - tuomet hipoteka tampa to asmens atsakomybė.
Jeigu turto, atitinkančio įkeičiamą sumą, asmuo neturi, galima pasinaudoti svetimo daikto hipoteka (CK 4.181), kurios metu vienas asmuo moka skolos sumą, o kitas yra atsakingas už įkeistą turtą. Tokios sąlygos nesukuria papildomų išlaidų bei įgalina pasinaudoti hipotekos teisėmis net neturint nuosavo turto.
Kita vertus, čia iškart susiduriama su vienu trūkumu. Nors savo turtu galite naudotis ir toliau, hipoteka apriboja kai kurias Jūsų teises. Tad, turite gerokai mažiau laisvės bei kontrolės. Be to, nebegalite paprastai disponuoti turtu.
Kita vertus, kaip vieną iš privalumų reikėtų paminėti tai, jog įkeistą daiktą visuomet galite perleisti. Tai reiškia, kad kartu su juo perduodate ir hipoteką. Visgi, svarbu paminėti, jog grąžinant paskolą dažnai susiduriama su palūkanomis. Tad, galiausiai, mokama suma gali gerokai pranokti įkeisto turto vertę.
Kaip ir kiti įsiskolinimo tipai, hipoteka turi savų trūkumų - kadangi grąžinant paskolą mokamos ir palūkanos, grąžintina suma gali tapti dvigubai didesne nei įkeisto turto vertė. Turint hipoteką, nuosavybės savininkui taip pat yra apribojamos tam tikros teisės. Taip pat hipotekos lakštas (kuriame registruojamas įkeitimas) būna sudaromas tik vienu egzemplioriumi, kurį gauna tik kreditorius, o asmuo, kurio turtas įkeistas hipoteka, turi mažiau kontrolės ir negali taip laisvai disponuoti savo turtu.
Dėl šios priežasties, pirmiausiai reikėtų gerai apsvarstyti savo finansinę padėtį ar net pasitarti su teisininkais.
Svarbu atidžiai išnagrinėti tiek kredito, tiek hipotekos sutarčių sąlygas
Labai svarbu atidžiai išnagrinėti tiek kredito, tiek hipotekos sutarčių sąlygas, pažymi „Citus“ teisininkė: kas bus hipotekos sutarties šalys, ar teisingai, kaip sutarta, nurodytas hipotekos objektas, kredito suma, grąžinimo terminai, papildomi privalomi mokėjimai bei kitos sąlygos.
Ne mažiau dėmesio reikia skirti pačios hipotekos sudarymo sąlygoms: kokius veiksmus su įkeistu turtu galės atlikti jo savininkas, kaip ir kada galės išregistruoti hipoteką ir kas nutiks, jei realizuosis blogiausias scenarijus: kokiais atvejais ir kokia tvarka kreditorius gali pradėti išieškojimą.
Numatytos kredito sumos išieškojimo aplinkybės bei pagrindai dažniausiai apibrėžiami tiek kredito, tiek hipotekos sutartyje, todėl išanalizuoti būtina ir ją.
Ką daryti ir ko vengti susidūrus su sunkumais?
„Atrodo paprastas ir akivaizdus faktas: jei norime įsigyti brangų pirkinį ir turime jam pasiskolinti pinigų, įsipareigojame tuos pinigus grąžinti ir laikytis kitų sutarties sąlygų. Kai yra poreikis ar didelis noras, tvirtai tuos įsipareigojimus prisiimame ir viskas atrodo aišku. Tačiau kartais, kai pasikeičia aplinkybės, situacija tampa nepalanki ir susiduriame su iššūkiais laikytis sutarties, viskas ima atrodyti kitaip. Gali atrodyti, kad susiklosčiusios aplinkybės yra išskirtinės, labai svarbios ir pateisinamos, tačiau sutartyse ir teisėje nėra vietos emocijoms, yra susitarimai, teisės ir pareigos. Todėl geriau nepasiklysti tose emocijose, nesukurti nereikalingo streso, o spręsti situaciją kol ji netapo problema“, - pataria teisės specialistė.
Ji akcentuoja, kad turto pirkėjas, ir turto hipotekos ar kitokio įkeitimo atveju, yra jo šeimininkas ir su tuo, kaip minėta, susijusios ne tik teisės, bet ir pareigos. Pavyzdžiui: prižiūrėti turtą, mokėti mokesčius, tvarkyti, remontuoti butą ar kaupti daugiabučio namo fonde lėšas su kaimynais, jei būstas yra daugiabučiame name.
Teisininkė pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai būstą su kreditu pirkę ir jį hipoteka įkeitę žmonės mano, kad būsto savininku tampa kreditorius, kuris yra atsakingas už esminius sprendimus susijusius su turtu, ir skolininkui pavyks kai kurių įsipareigojimų išvengti.
„Tačiau taip nėra: turto savininkas, o ne kreditorius yra atsakingas už visas paminėtas bei kitas priklausančias pareigas ir nuo jų pasislėpti bandyti nėra prasmės. Kaip ir nuo kredito ar hipotekos sutarčių: pranešimų ignoravimas, adreso pakeitimas ar išvykimas į užsienį problemos neišspręs, tik ją pagilins - privers kreditorių imtis kraštutinių išieškojimo veiksmų. Ne kartą esu girdėjusi iš kolegų, dirbančių kreditų, skolų valdymo, sandorių srityse, kad tokiose situacijose atsidūrę žmonės pasielgia neapdairiai. Labai svarbu elgtis protingai ir situaciją kuo greičiau spręsti, nes sprendimo būdų tikrai yra, o delsimas ar neapgalvoti veiksmai gali virsti rimta problema“, - įspėja ekspertė.
Susidūrus su sunkumais vykdyti kredito sutarties įsipareigojimus - laiku mokėti paskolos įmokas - galimi skirtingi sprendimaI. Pradėti vertėtų nuo bandymo sutarti su kreditoriumi dėl laikino įmokų mokėjimo nukėlimo, kredito grąžinimo termino pratęsimo - tokiu būdu sumažėtų mėnesinės įmokos.
Kiti sprendimai - sunkiau realizuojami, tačiau taip pat galimi: galima parduoti įkeistą turtą ir padengti kreditą, parduoti kartu su įsipareigojimais, išnuomoti ir nuomos sutarties pagrindu gautas įmokas skirti kredito įmokų dengimui, refinansuoti turimą kreditą, įkeisti papildomą nuosavybės teise turimą turtą arba sudaryti svetimo turto hipoteką, jei turto vertė atitinka įsipareigojimų dydį, ar ieškoti kitų sprendimų pagal individualią situaciją.
Visus šiuos sprendimus dėl tolimesnių veiksmų savo iniciatyva priima įkeisto turto savininkas, tačiau turi juos suderinti su kreditoriumi ir gauti jo sutikimą.
Paskola antram būstui
Šiandien vis daugiau žmonių siekia įsigyti antrą būstą. Remiantis NORSTAT tyrimo duomenimis, ~61 % Lietuvos gyventojų, turėdami laisvų pinigų, investuotų į nekilnojamąjį turtą. Daugeliui investicija į antra būstą atrodo „apčiuopiama”, suprantama investicija, kuri gali apsaugoti nuo infliacijos ir rinkos svyravimų.
Paskola antram būstui - tai finansinis produktas, skirtas padėti įsigyti papildomą nekilnojamąjį turtą. Dažniausiai šios paskolos yra suteikiamos tiems, kurie jau turi vieną nuosavą būstą, bet nori įsigyti dar vieną - pavyzdžiui, vasarnamį, investicinį butą ar būstą nuomai. Tokios paskolos gali padėti įgyvendinti ilgalaikius planus ir pasiekti finansinę nepriklausomybę, tačiau reikia atidžiai įvertinti savo galimybes ir visus procesus, susijusius su paskolos gavimu.
Svarbu suprasti, kad paskola antram būstui skiriasi nuo pirmojo būsto paskolos. Antrąjį būstą įsigyjantiems žmonėms taikomos griežtesnės sąlygos, didesnės pradinės įmokos ir aukštesnės palūkanų normos. Tai lemia didesnė rizika, kurią prisiima bankai ir finansinės institucijos, suteikdamos tokias paskolas. Todėl būtina gerai pasiruošti ir išsiaiškinti visas detales prieš imant paskolą antram būstui.
Šiai dienai norint įsigyti pirmą būstą, reikia turėti 15% būsto paskolos. Nuo kitų metų Lietuvos bankas ketina keisti būsto paskolų sąlygas: daliai gyventojų reikėtų mažesnio pradinio įnašo, jis planuojama mažės iki 10%. Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, siūloma visiems be išimčių taikyti ne mažesnį kaip 30% pradinio įnašo reikalavimą. Pasak Lietuvos banko atliktų tyrimų, pirmo būsto paskolos yra mažesnės rizikos, pirkėjai labiau linkę laiku mokėti įmokas ir stengtis išlaikyti būstą , todėl jiems jau kai kuriose šalyse taikomas švelnesnis pradinio įnašo reikalavimas.
Prieš imant paskolą antram būstui, būtina kruopščiai įvertinti savo finansinę būklę. Pirmiausia, apskaičiuokite savo mėnesines pajamas ir išlaidas. Tai padės nustatyti, kiek galite skirti paskolos įmokoms be didelių finansinių sunkumų. Atsižvelkite į visas nuolatines išlaidas, tokias kaip maisto produktai, komunalinės paslaugos, transportas ir kiti būtini mokesčiai.
Antra, įvertinkite savo turimus įsipareigojimus. Jei jau turite paskolas arba kreditines korteles, apskaičiuokite, kiek mokate kas mėnesį ir kokia yra jūsų bendra skola. Tai padės nustatyti, ar galite prisiimti papildomą finansinę naštą. Atminkite, kad bankai atidžiai vertina jūsų kredito istoriją ir bendrą įsiskolinimą prieš suteikdami paskolą.
Paskola antram būstui turi savo privalumų ir trūkumų. Vienas iš pagrindinių privalumų yra papildomos pajamos, kurias galima gauti iš nuomos. Jei planuojate antrąjį būstą nuomoti, tai gali tapti stabilia ir ilgalaike pajamų šaltiniu, kuris padės padengti paskolos įmokas bei suteiks papildomų lėšų.
Kitas svarbus privalumas yra investicijų diversifikacija. Turėdami kelis nekilnojamojo turto objektus, sumažinate riziką, kad vienas iš jų nuvertės arba bus prarastas dėl ekonomikos svyravimų. Be to, nekilnojamasis turtas dažnai laikomas stabilia ir ilgalaike investicija, kuri gali padidinti jūsų kapitalą.
Tačiau yra ir keletas trūkumų. Pirmiausia, tai didesnė finansinė našta. Turint dvi paskolas, reikia mokėti didesnes įmokas, todėl būtina gerai įvertinti savo finansines galimybes, kai nebus nuomininkų. Yra rekomenduojama pasiskaičiuoti nuomos pelningumą (rent yield). Jei grąža siekia mažiau nei 4-5 % per metus, tokia investicija gali būti mažiau patraukli, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Yra kelios skirtingos paskolų rūšys, kurias galite pasirinkti įsigyjant antrąjį būstą. Viena iš populiariausių yra hipotekos paskola, kuri suteikia galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą už užstatą. Ši paskola dažniausiai turi ilgesnį grąžinimo laikotarpį ir žemesnes palūkanų normas, tačiau reikalauja didesnės pradinės įmokos ir turi griežtesnius reikalavimus.
Kita galimybė yra vartojimo paskola, kuri gali būti naudojama ne tik būsto įsigijimui, bet ir kitoms reikmėms. Vartojimo paskolos privalumas yra tai, kad nereikalauja užstato, tačiau jos palūkanų normos dažniausiai yra aukštesnės, o grąžinimo laikotarpis - trumpesnis. Tai gali būti tinkamas pasirinkimas tiems, kurie nori greitai gauti reikiamą sumą, bet turi gerą kredito istoriją ir gali mokėti didesnes mėnesines įmokas.
Trečia paskolos rūšis yra refinansavimo paskola. Jei jau turite paskolą pirmam būstui, galite apsvarstyti galimybę refinansuoti ją ir gauti papildomų lėšų antram būstui. Tai gali padėti sumažinti bendras palūkanų normas ir sutaupyti pinigų ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau būtina gerai įvertinti visas sąlygas ir pasikonsultuoti su finansiniu patarėju.
Pasirinkti tinkamą banką ar finansinę instituciją paskolai antram būstui yra itin svarbu. Pirmiausia, atlikite išsamų tyrimą ir palyginkite skirtingų bankų siūlomas sąlygas. Taip pat įvertinkite finansinių institucijų klientų aptarnavimo kokybę ir kokios yra jų patirtys su paskolomis. Geri atsiliepimai gali padėti jums pasirinkti patikimą ir profesionalų partnerį, kuris padės jums įgyvendinti jūsų tikslus.
Imant paskolą antram būstui, reikės pateikti keletą svarbių dokumentų. Pirmiausia, turėsite pateikti asmens tapatybės dokumentus, tokius kaip pasas arba asmens tapatybės kortelė. Tai padės patvirtinti jūsų tapatybę ir užtikrinti, kad paskola suteikiama teisėtam asmeniui. Antra, bankas ar kredito unija reikalaus pateikti jūsų pajamų įrodymus.
Alternatyvūs finansavimo būdai
Jeigu dėl įvairių priežasčių nenorite ar negalite pasinaudoti hipotekos paskola, verta apsvarstyti kelis kitus finansavimo būdus.
- Lizingas
Lizingas yra populiari alternatyva hipotekai, leidžianti naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau jį visiškai įsigyti tik po tam tikro laikotarpio. - Asmeninio kapitalo investavimas
Jeigu turite pakankamai santaupų arba galimybę pasiskolinti iš šeimos ar draugų, galite finansuoti nekilnojamojo turto pirkimą be paskolų institucijų tarpininkavimo. - Kreditas ar vartojimo paskola
Kai kuriais atvejais galima pasinaudoti kreditu arba vartojimo paskola, kurios suteikia finansavimą be būtinybės įkeisti nekilnojamąjį turtą. - Investavimas į nekilnojamąjį turtą per fondus
Vietoj individualaus turto pirkimo galite investuoti į nekilnojamojo turto fondus (REITs).
Patarimai planuojantiems imti hipoteką
Jei planuojate imti hipoteką, svarbu pasirinkti patikimą partnerį. Konkurencingas palūkanas. Greitas sprendimų priėmimas. Individualus konsultavimas.
Hipoteka yra svarbus finansinis instrumentas, kuris padeda įgyvendinti svajones apie nuosavą būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Žinodami, kas yra hipoteka, kokios yra jos rūšys ir kaip apskaičiuojama hipotekos kaina, galėsite priimti pagrįstus sprendimus.
Jei turite papildomų klausimų arba norite gauti asmeninę konsultaciją, kreipkitės į Altero.lt specialistus.