Konfucijus ir Sokratas teigė, kad laimė ir savęs ugdymas yra pagrindinis gyvenimo tikslas. Būti laimingam - kiekvieno žmogaus teisė. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas gi iš tiesų daro žmogų laimingą, kaip tą laimę pasiekti ir kokie psichologiniai aspektai tam turi įtakos.
Kas yra laimė?
Atsakyti sau į klausimą, kas jus džiugino, ką labiausiai mėgote veikti, kai buvote dešimties? Vienas tyrimas metu dalyviams buvo užduotas toks klausimas. Asmeniui augant keičiasi ir dalykai, kurie daro jį laimingą. Vis mažiau kas nustebina, pralinksmina ar suteikia laimės. Iš tiesų nemanau, kad žmogui augant keičiasi dalykai ar pomėgiai, kurie daro jį laimingą.
Psichologiniu požiūriu laimė - tai vidinė būsena, harmonijos, džiaugsmo, šilumos ir pilnatvės jausmas. Žmogus negali visą laiką jaustis laimingas, nes mūsų gyvenimas pilnas netikėtumų. Jeigu nebūtų skausmo, nusivylimo, kažin ar laimės jausmas būtų toks „saldus“.
Laimės komponentai
Tikra laimė yra daugiau nei teigiamos emocijos. Tai - mąstymo būdas, tam tikra lūkesčių, idealų ir susitaikymo su tuo, ko negali pakeisti, bei daugelio kitų veiksnių aritmetika.
Pozityviosios psichologijos krypties atstovų nuomone, laimingo žmogaus gyvenimas turi pasiekti tris kokybes - būti malonus, įtraukiantis ir prasmingas.
Dauguma turbūt sutiksite, kad malonaus gyvenimo pagrindas - patiriamos malonios emocijos (linksmybės, kelionės, pramogos) ir darnūs santykiai (su šeima, draugais, kolegomis).
Žmogus turi pasirinkimą būti laimingas, t. y. turi galią išskirti geriausius dalykus, įvykus kokiai nors situacijai. Mintis apie gerus dalykus reikėtų paskatinti, o tai, kas neigiama, sau pripažinkite, bet nesigraužkite, negatyvias mintis stenkitės pakeisti neutraliomis arba pozityviomis. Tai - praktikos ir laiko klausimas: mes galime išmokti galvoti ir vertinti situacijas teigiamai.
Socialiniai tinklai ir laimė
Psichologai pastebėjo, kad socialiniais tinklais paveikiami mūsų smegenų centrai, atsakingi už naujų potyrių ir apdovanojimų siekimą. Šiai pagundai sunku atsispirti. Virtualus pasaulis traukia galimybe pabėgti nuo nemalonių jausmų, įtampos, nesėkmių. Ten gali būti toks, koks nori. Ir tai nėra vien neigiama. Visiems kartais reikia pasijusti svarbiems ir palaikomiems. Svarbu sąmoningai suprasti, ką ir kodėl darai.
Jei visi su savimi nešiotumėmės laimės liniuotę ir matuotume visus įvykius (20 cm - laimė, 10 cm - galėtų būti geriau, 5 cm - tokia čia ir laimė), retai patirtume teigiamų emocijų.
Kas daro žmones laimingus?
Harvardo universiteto tyrimas, atliktas dar prieš 80 metų, parodė, kad žmogui džiaugsmą teikia sveikų santykių konstravimas, susitikimai su žmonėmis, linksmybės su draugais, gyvas bendravimas ir tikros meilės pajautimas. Nauji tyrimai naudojant laimės skales vienareikšmiai parodo, kad labiausiai džiaugsmą žmogui suteikia ilgalaikiai, sveiki ir artimi santykiai su kitais. Žmonės nori jaustis, kad priklauso kokiai nors grupei, kad juos priima, gerbia ir palaiko.
Galime pastebėti, kad bendra žmonių laimė priklauso nuo identiteto ar tam tikro konkretaus žmogaus. Nelygu, koks žmogus esate, kokie jūsų interesai, temperamentas, nuostatos, aplinkybės. Labai lengva pakliūti į minčių spąstus ir galvoti, kad yra vienintelis geras arba teisingas būdas jaustis laimingam.
Galbūt jūs būtumėte laimingesnis, jeigu dažniau sportuotumėte, mažiau praleistumėte laiko naršydamas po internetą, pabaigtumėte mokslus, daugiau keliautumėte ar jeigu namai būtų mažiau apšnerkšti.
Nelaimingi žmonės dažniausiai yra savanaudžiai, egoistai ir atsiskyrėliai, nemėgstantys ar vengiantys bendrauti, paskendę negatyviose mintyse, priešiški. Laimingi žmonės linkę bendrauti, lengvai prisitaiko, yra kūrybiški, paprasčiau išgyvena gyvenimo pateikiamus iššūkius ir, svarbiausia, - myli bei atleidžia.
Bendraukite su žmonėmis, turinčiais tokių pačių pomėgių, vertybių ir pažiūrų.
Lyčių skirtumai
Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad vaikinų ir vyrų laimei įtakos turi alga, karjeros perspektyvos, figūra, išvaizda, teigiamas aplinkinių įvertinimas, geros finansinės galimybės, saugumas darbe.
Remiantis 2003 metų atlikto tyrimo rezultatais (dalyvavo 38 000 vyrų ir moterų iš 44 pasaulio šalių), moterys buvo labiau patenkintos savo gyvenimu nei vyrai. Moterys iš Pakistano, Japonijos ir Argentinos jautėsi labiau laimingos.
Ar galima laimę nusipirkti?
Tyrimai rodo, kad žmonės po sunkių išgyvenimų, katastrofų, netekčių ar po labai gerų įvykių, pvz., laimėję loterijoje, olimpiadoje, gavę gerą pažymį ar didesnę algą, praėjus kuriam laikui jaučiasi tiek pat laimingi, kiek ir prieš nutinkant tam įvykiui. Tai reiškia, kad išorinės aplinkybės neturi tiek daug įtakos mūsų pradinei laimei.
Pinigai, turtas, materialinė gerovė suteikia lengvesnį pagrindą patirti daugiau primityvaus pasitenkinimo, malonumo. Bet čia svarbu atskirti du dalykus - pagrindinius poreikius ir turtą. Pagrindiniai poreikiai: šiltas stogas virš galvos, maistas, apranga, būtiniausi pirkiniai sau ar savo artimiesiems, turi būti patenkinti. Apie kokią laimę žmogus gali galvoti, kai vos suduria galą su galu? Tačiau vėliau, patenkinus pagrindinius poreikius, pinigai mažai siejasi su laimingumu. Taip, jie padeda lengviau pasiekti pozityvių emocijų: mėgautis pramogų pasauliu, keliauti į egzotiškus kraštus, džiaugtis prabangiu automobiliu, didesniu butu ir t. t. Tačiau yra labai daug turtingų žmonių, kurie nėra laimingi.
Pozityviosios psichologijos atstovai tvirtina, jog neužtenka vien pozityvių emocijų, kad būtum laimingas. Būtini ir darnūs santykiai (jų už pinigus jau taip lengvai nenupirksi) bei įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas.
Laimės hormonai
Iš viso yra žinoma apie 20 įvairių laimės hormonų, iš kurių pats stipriausias - beta endorfino poveikis, net 5-6 kartus pranokstantis narkotikų veikimą ir neturintis jokio šalutinio poveikio. Išsiskyrus laimės hormonams smegenyse, suaktyvėja alfa bangos. Nustatyta, kad laimės hormonai ir alfa bangos sudaro porą.
Kaip tapti laimingesniu?
Pavyzdžiui, pabudę ryte susiplanuokite dieną ir pagalvokite apie tai, kokie poelgiai, darbai, veiksmai padarytų jus laimingą. Vakare apmąstykite dieną ir savo poelgius. Paskatinkite, pasidžiaukite poelgiais, kurie jus pradžiugino ir prisidėjo prie ilgalaikio laimės jausmo, pakritikuokite tuos poelgius, kurie nuliūdino ar atitolino nuo ilgalaikio laimės jausmo.
Sakydama, kad turite pasirinkimą, turiu omenyje, jog neprivalote prisiimti aplinkinių nuotaikos. Jeigu jaučiatės laimingi ir šiandien jums puikiai sekasi, nesigadinkite nuotaikos dėl to, kad šeimos nariams, draugams ar aplinkiniams nesiseka darbe. Jie gali būti suirzę, nelaimingi, pikti, bet tai nereiškia, kad privalote jaustis taip pat. Visi turime teisę būti laimingi, ir tai nėra savanaudiškas elgesys. Galite juos suprasti, užjausti ar paguosti, bet neprivalote perimti tų žmonių nuotaikos.
Svarbu tai, kad nebūtina važiuoti į mišką, jei nėra galimybės, tuos pačius pojūčius galima patirti ir miesto parke. Tačiau net vaikščiojimas šalia namų, aplink savo kvartalą yra daug geriau nei nieko. Buvimas gryname ore stiprina imunitetą, didina vitamino D kiekį organizme, nuramina mintis ir padeda įveikti stresą, leidžia pailsėti ir sukaupti naujų jėgų. Puiku, jei turite galimybę vaikščioti miške, parke ar kur nors gamtoje. Tyrimais ne kartą nustatytas gydomasis miško terapijos poveikis. Ši Japonijoje atrasta ir plėtojama terapija, vadinama miško maudynėmis, sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Tačiau nepaprastai svarbu, kada nueinate miegoti. Lėtinis miego trūkumas gali sukelti nerimą, dirglumą, depresiją. Todėl įprotis kontroliuoti savo miego režimą, laiku gultis ir keltis labai prisidėtų prie geros nuotaikos, didesnės energijos ir laimės pojūčio. Suaugusiam žmogui visiškai užtenka 7-8 valandų miego, kad prabudęs jis jaustųsi gerai išsimiegojęs ir laimingas. Prisiminkite, kaip elgiasi kūdikis, kai per anksti pabunda ir jam trūksta miego. Jis suirzęs, viskuo nepatenkintas, verkšlenantis, o jei išsimiega pakankamai - pabunda puikios nuotaikos. Neišsimiegoję suaugusieji jaučiasi panašiai - viskas erzina, nėra nuotaikos, juo labiau nesijaučiame laimingi. Tik ne visuomet suprantame, kad to priežastis - miego trūkumas, kuris didina streso hormono lygį, net jei nėra jokio streso šaltinio.
Tyrimai rodo, kad žmonės, praleidžiantys daug laiko virtualioje erdvėje, patiria daugiau nerimo, nepasitiki savimi, jiems būdingesni depresijos požymiai ir kt. Ko gero, nepastebėjote, kaip greitai susiformavo įprotis leisti laiką socialiniuose tinkluose. Ir, nesvarbu, kad pykstate dėl ten sklandančių apkalbų, patyčių, neįdomaus ar nereikalingo turinio - vos radus laisvą minutę, rankos automatiškai siekia išmaniojo telefono. Ir tai ne tik interneto amžiaus paauglių, bet ir suaugusiųjų bėda. Naršydami ir „skrolindami“ patiriame tik trumpą malonumą, bet su laime tai visiškai nesusiję.
Dauguma atsakytų, kad neverta to įtraukti į dienos planus, nes ir taip aišku, kad kažką nuveiksiu dėl savęs, jei liks laiko. Jei pastebite, kad per darbus dažnai nerandate laiko sau, pažvelkite į savo užrašus ar mintyse sudėliotus planus. Kokias veiklas esate numatę? Darbas, darbas, darbas ir kitos užduotys. O ar šioje darbų gausoje esate numatę laiką sau - savo pomėgiams, dalykams, kuriuos mėgstate, ar tiesiog pasimėgavimui vienumoje? Tačiau to laiko dažnai nelieka, jei jo nesuplanuojate iš anksto. Tiesa, net ir suplanavus gali kilti pagunda atsisakyti laiko sau, jei per dieną nespėjate susitvarkyti su užduočių gausa.
Jiems ypač svarbu savo namuose ir kitose vietose, kur jie leidžia laiką su mylimais žmonėmis, kurti jaukumą - savąjį „hygge“. Šis žodis danų kalba reiškia „jaukiai leisti laiką“. Svarbu ir tai, kad tai reikėtų daryti ne retkarčiais, o reguliariai. Jaukus buvimas kartu raibuliuojant žvakių ar lempučių girliandų šviesai, gurkšnojant kakavą ir gulint ant sėdmaišių, aptariant, kaip praėjo diena, arba sėdėjimas sode užsiklojus ir gėrėjimasis žvaigždėmis - tai danų „hygge“. Svarbu į viską žvelgti paprastai ir prioritetą skirti šiam jaukiam buvimui. Ko gero, tai ir yra danų laimės pojūčio paslaptis. Nes tyrimai atskleidžia, kad ši tauta - viena laimingiausių pasaulyje. Šio įpročio galima pasimokyti iš danų.
Pozityviosios psichologijos principai
Pozityvioji psichologija nagrinėja žmogaus gyvenimą platesniame kontekste. Tai daugiau higieniniai geros savijautos, kasdienės geros nuotaikos veiksniai, o pozityvioji psichologija nagrinėja žmogaus gyvenimą platesniame kontekste. Šią populiarėjančią psichologijos kryptį sukūrė buvęs Amerikos psichologų asociacijos vadovas Martinas Seligmanas, remdamasis pagrindinėmis humanistų Abrahamo Maslow, Carlo Rogerso ir Ericho Frommo idėjomis. Jeigu žmogaus būklę galėtume atvaizduoti skalėje nuo -10 (depresija, neviltis ir t. t.) iki +10 (džiaugsmas, laimė), tuomet vaizdžiai būtų galima sakyti, kad klasikinė psichologija padeda žmogui, tarkime, iš būsenos -7 pereiti į būseną -2 arba geriausiu atveju pasiekti nulį, pavyzdžiui, atsikratyti baimių, liūdesio, depresijos ir grįžti į normalią būseną.
Ką kiekvienas jau rytoj galime padaryti, kad būtume laimingesni?
Įvertinkime savo gyvenimą per pozityviosios psichologijos laimingo gyvenimo sudedamųjų dalių prizmę. Ar gyvenimas jums malonus, jaučiate daug teigiamų emocijų ir palaikote darnius santykius? Ar gyvenimas įtraukiantis - darbas arba veikla įtraukia ir yra pagrįsta individualiomis stiprybėmis? Kaip su prasmingu gyvenimu - ar galima savo veiklą padaryti prasmingesnę, naudingą didesniems tikslams, o ne tik sau?
Praktiniai patarimai
Pateikiame keletą patarimų, kurie gali padėti jums tapti laimingesniems:
- Aktyviai dalyvaukite socialiniame gyvenime.
- Užsiimkite veikla, kuri atitinka jūsų galimybes, vertybes ir gyvenimo būdą.
- Būkite dėkingi gyvenimui už suteiktas progas.
- Žvelkite į pasaulį optimistiškai.
- Darykite gerus darbus.
- Rūpinkitės savo sveikata.
- Turėkite užsibrėžę konkretų tikslą.
Nenumaldomas noras kontroliuoti
Visi žinome, kas tai yra noras kontroliuoti. Norime, kad partneriai laikytųsi mūsų laiko grafiko, kad vaikai, pasisveikintų su "visomis" pasaulio tetomis. kad namuose būtų 21,785 laipsnių temperatūra, o pavasaris ateitų kovo 1d. Kodėl toks nenumaldomas noras laikyti vadžias savo rankose? Tai stipriai susiję su autonomijos, savarankiškumo, laisvo pasirinkimo poreikiu. Nemažai mokslinių tyrimų rodo, kad didesnė kontrolė gerina fizinę ir psichologinę savijautą. Kontroliuoti linkę žmonės daugiau siekia ir daugiau pasiekia savo gyvenime. Bet... Kontrolei yra ribos.
Yra du pagrindiniai noro kontroliuoti tipai. Noras kontroliuoti kitus žmones ir noras kontroliuoti aplinkybes/pasekmes. Pirma, per didelė kontrolė kitų žmonių atžvilgiu jiems sukelia priešingą reakciją (angl. psychological reactance), nes kaip galima įsivaizduoti - jie nenori būti kontroliuojami. Pagalvokite apie save. Kiek kontroliuojami norite būti jūs? Tai tas pats jau minėtas autonomijos ir savarankiškumo poreikis. Tai galioja ir suaugusiems, ir vaikams. Jie kovos. Kaip kovotumėte ir jūs. Taigi ši kova nieku gyvu neveda prie laimės. Pvz. jūs norite, kad šeimos nariai matintųsi pagal jūsų įsitikinimus, pvz. vegetariškai ir atsisakytų tai kas jiems yra skanu. Anksčiau ar vėliau jie ims garsiai arba tyliai prieštarauti. Tikėtina tokioje situacijoje bus ne viena nemaloni akimirka.
Antra, dar viena priežastis sukelianti daug neigiamų pasekmių tiems kurie linke į per didelę kontrolę - tai fenomenas vadinamas "power stress", kuris pasireiškia, kai jiems kažkas nepaklūsta. Tokiu atveju kyla pyktis ir susierzinimas. Taigi tiek kontroliuojamas, tiek tas kuris nori kontroliuoti nelaimingi. Dažnai santykiuose taip ir yra - arba jūs kontroliuojate kitą, arba jūs puoselėjate lygiaverčius meilės santykius.
Trečias akmuo į per daug kontoliuoti mėgstančių laimės sodelį - sprendimų priėmimo kokybė. Yra žinoma, kad geriausi sprendimai priimami, kada įvertinama nuomonių, idėjų įvairovė, kada pasitelkiama skirtingais įgūdžiais ir žiniomis. Tai pasiekiama, kuomet aplinkui yra skirtingi, įvairiais gabumais apdovanoti žmonės, kurie SVARBU! nebijo prieštarauti ir išsakyti savo nuomonės. Deja, šalia per daug kontroliuojančių žmonių tokių laisvų, nepriklausomų, drąsių protų nebūna, kontroliuojančių rate dominuoja tik jų nuomonė.
Siekti/norėti kažką pasiekti yra gerai. Bet tai turi būti daroma harmoningai. Kuomet norimas pasiekti tikslas pradeda valdyti jus, kai perspektyva, kad tai ko siekiate gali neįvykti, atrodo kaip pasaulio pabaiga, kuomet tai tampa manija ir aukojama viskas, santykiai, ramybė, sveikata - visos ribos yra peržengtos. Deja, dauguma dalykų negali būti kontroliuojama ir jie nuo mūsų nepriklauso. Gyvenimas yra kaprizingas ir nenuspėjamas. Todėl per daug išorės veiksnius norintys kontroliuoti žmonės išgyveną nemažą susierzinimo lygį, nerimą, nusivylimą, net depresiją. Tokie išorės dalykai kaip oras, politikų sprendimai, krepšinio rezultatai iš viso yra "out of control" ir erzintis, pykti, nerimauti dėl jų yra beprasmiška. Per daug aplinkybes mėgstantys kontroliuoti žmonės liūdi, kai nėra saulės, pyksta kai politikas kalba ne tai ką jie nori girdėti arba krepšininkas ne taip greitai bėga.
Kita savybė, kuria pasižymi aplinkybes ir pasekmes siekiantys kontroliuoti žmonės, dažnai prišaukianti nepageidaujamą įtampą į gyvenimą, tai polinkis priimti rizikingesnius sprendimus ir pasikliauti prietarais. Teigiama, kad tokie žmonės linkę kurtis taip vadinamą kontrolės iliuzijas. Jie linkę statyti didesnius statymus kazino, rinktis aštresnį vairavimo stilų ir pan.
Per didelės kontrolės manijai įveikti yra priešnuodis - asmeninės atsakomybės už savo laimę prisiėmimo strategija. Tai reiškia nekaltinti kitų arba išorės aplinkybių dėl to kaip jūs jaučiatės. Taip kaip šūkis "Nesvarbu koks oras lauke, mano galvoje - saulėta". Pagalvokime. Kai mes norime kontroliuoti aplinką, mūsų laimė priklauso nuo to kiek aplinka pasuks mūsų norima kryptimi (kaip žinia tai mažai tikėtina), ir kai tai neįvyksta (o tai dažniausiai neįvyksta) - mes nelaimingi. Kai mes nukreipiame žvilgsnį į savo reakcijas ir pradedame kontroliuoti jas, laimė mūsų rankose.
Kaip ir rašiau ankstesnėje istorijoje apie emocijas (spausti čia), mūsų emocijos yra tampriai susiję su mūsų mintimis. Svarbu priimti asmeninę atsakomybę už laimę, stebėti, fiksuoti ir keisti savo emocijas. Kaip galima ūgdyti šį gebėjimą? Kontroliuoti emocijas, tai reiškia kontroliuoti savo mintis. Jeigu keičiame minčių kryptį, požiūrį, keičiasi reakcijos, jų stiprumas. Išmintingas J. Milton pasakė, "Protas gali pragarą paversti dangumi ir dangų pragaru". Deja teoriškai tai skamba lengvai, praktiškai tai yra žymiai sunkiau... emocijai atsiradus įvardinkite ją (aš pykstu) - tyrimai rodo, kad įvardinimas mažina emocijos intensyvumą ir leidžia pereiti prie kitų susidorojimo su neigiamais išgyvenimais žingsnių. Jokiu būdu neslopinkite emocijos. Yra įrodyta, kad visos nuslopintos emocijos lieka limbinėje sistemoje ir daro lygiai tokią pačią žalą, kaip ir neužslopintos.
Situacijos perintepretavimas - pažiūrėkite į viską iš kitos pusės (stoviu kamštyje, vėluoju... Pirmoji - pesimizmas. Kaip aš galiu būti laimingas jeigu mane atleido iš darbo arba paliko mylimais? Ir čia pradėti reiktų ne nuo tokių sunkių situacijų. Paklauskite ar aš galiu būti laimingas, kai užstrigau mašinų kamštyje? Ar galiu vis dar būti laimingas, kai lauke lyja ir apsiniaukę? Ar galiu būti laimingas kai vaikai išdykaudami sudaužo indą? Kai blogai nusiteikęs kolega pasako grubų žodį? Pradžiai reikėtų pasirinkti lengvesnes situacijas ir iššūkius. Panašiai kaip su svoriais sporto salėje.
Dar viena kliūtis tai - pačios priėmimo atsakomybės už savo mintis idėjo nesupratimas. Galite galvoti, kad jeigu visada būsite nukreipę žvilgsnį į save, visi galės daryti ką nori, o jūs vis būsite ramus ir laimingas. Baimė, kad jumis pasinaudos ir jums kenks, "užlips ant galvos", "kiš pagalius į ratus"... Kaip tokiu atveju, kai pvz. jūsų užsakytas šventinis pyragas dėl įmonės darbuotojo (-os) kaltės nepasiekia jūsų namų laiku ir teks per šventę apseiti be saldumynų. Vaikai verkia, vyras nelaimingas, svečiai žiūri alkani didelėm nesupratusiom akim... Jūs žinoma pykstate ant vargšo darbuotojo (-os), skandalas, šventė sugadinta! Jeigu pasitelkus savikontrolę, jūs pagalvosite, kad turbūt darbuotojas (-a) naujokas (-ė), o gal užsakymo metu kas nors asmeniško išblaškė dėmesį ir įvyko klaida, emocijos bus suvaldytos. Jūs tiesiog pasirenkate nereaguoti į situaciją audringai, piktuoju, o ramiai pareikalaujate klaidą ištaisyti. Nes juk nepataisomų dalykų nėra, žmogus toks kūrybingas :-)
Beje kaip teigia D.Rock knygoje "Your Brain at Work" kuomet jūs kontroliuojate savo emocijas, jūsų mąstymo resursai ir gebėjimas priimti sprendimus yra žymiai efektyvesni. Kai jūs pasileidžiate paskui savo emocijas jūsų smegenys nebegali aiškiai mąstyti, jūsų sprendimų kokybė labai kenčia.
Grįžkime prie per didelio poreikio kontroliuoti. Kaip savikontrolė susijusi su tuo? Tuomet kai jus gebate prisiimti atsakomybę už savo laimę ir įvaldote minčių bei emocijų kontrolę, jūsų poreikis kontroliuoti išorės veiksnius (žmones, situacija) sumažėja. Išorės aplinkybių ir vidaus minčių kontrolė tai vienas kitą kompensuojantys mechanizmai. Vienam didėjant kitas mažėja. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai mes stresuojame arba nerimaujame, poreikis kontroliuoti išorės aplinkybes išauga (pvz. noras tvarkytis, išoriniai garsai ir pan.). Taigi kuomet jūs gebate kontroliuoti savo mintis ir perimate atsakomybę už jūsų laimę, jums nebereikia kontroliuoti aplinkos ir jūsų laimė nuo jos nebepriklauso. Ir tai nereiškia, kad jūs nustosite kontroliuoti ką valgo jūsų vaikai arba kaip vyksta darbai jūsų padalinyje. Tiesiog viską darysite su lengvesne širdimi ir ramesniu protu.
Ir dar du praktiški patarimai kaip padėti sau ugdyti savikontrolę. Gyvenkite sveikiau. Čia aš apie mitybą, judėjimą ir miegą. Priimkite gyvenimo nenuspėjamumo idėja. Nenorėkite, kad viskas būtų žinoma iš anksto. No spoiler alerts! Sveikas nenuspėjamumas didina laimę, balansas tarp nuobodulio ir nerimavimo leidžia išlaikyti smagumo, jaudulio, virpulio jausmą.
Jungtinės Tautos kasmet paskelbia laimingiausias pasaulio šalis. Pirmą kartą Pasaulio laimės ataskaitoje Norvegija atėmė nugalėtojos titulą iš savo kaimynės Danijos, o Lietuva taip ir neperžengė penkiasdešimtuko ribos. Ar iš tiesų nemokame būti laimingi?
| Šalis | Vieta Pasaulio laimės ataskaitoje |
|---|---|
| Norvegija | 1 |
| Danija | 2 |
| Lietuva | >50 |