COVID-19 pandemija - kvėpavimo takų ligos COVID-19, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2, pandemija. COVID-19 liga pradėjo plisti 2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane. 2020 m. sausio mėnesį Kinijoje kilo šios ligos epidemija, infekcija ėmė plisti į kitas pasaulio šalis ir tapo pandemija.
COVID-19 ligos sukėlėjas yra iki tol nežinotas koronavirusas SARS-CoV-2. Buvo nustatyta, kad susirgimus sukelia naujas koronavirusas, kurio genomas ne mažiau kaip 70 % sutampa su SARS (liet. SŪRS) virusu SARS-CoV (liet. SŪRS-CoV), todėl jam suteiktas SARS-CoV-2 (liet. SŪRS-CoV-2) pavadinimas.
2019 m. gruodžio 31 d. Kinijos valdžia apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį informavo Pasaulio sveikatos organizaciją. 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl COVID-19 ligos plitimo paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją. Nuo 2020 m. vasario 28 d. PSO savo pranešimuose infekcijos riziką pasauliniame lygmenyje pradėjo vertinti kaip „labai aukštą“ (angliškai WHO risk assessment, global level: very high), iki tol rizika vertinta kaip „aukšta“. 2020 m. kovo 11 d. PSO paskelbė, kad pandemijos centru tapo Europa.
COVID-19 liga ir jos sukėlėjas SARS-CoV-2 iki 2019 m. pabaigoje Kinijoje kilusios epidemijos nebuvo žinomi. Iš pradžių nebuvo įvertinta, kad infekciją gali plisti perduodant ją iš žmogaus žmogui, nes kai ligos sukėlėjas „peršoka“ iš kitų gyvūnų rūšių (zoonozė) tai yra greičiau išimtis, nei taisyklė, be to iš pradžių manyta, kad perdavimo iš žmogaus žmogui atvejų nėra nustatyta.
Siekiant apriboti ligos plitimą daugelis šalių ėmėsi plačių visuomeninio ir asmeninio piliečių gyvenimo apribojimų, riboja ar ribojo asmenų judėjimą tarp šalių ar šalių viduje. Iš viso iki 2022 m. balandžio 15 d. 226 šalyse ir teritorijose buvo patvirtinta per 503 mln. COVID-19 atvejų.
COVID-19 plitimas pasaulyje
Kaip plinta koronavirusas?
Virusu užsikrečia vienas žmogus nuo kito per mikroskopinio dydžio lašelius, kurie į aplinką sklinda žmogui kalbant, čiaudint, kosėjant ar iškvepiant orą. Liga plinta daugiausia esant artimam žmonių tarpusavio kontaktui, tačiau gali būti perduodama ir per užkrėstus paviršius, jei palietus juos po to yra liečiamas veidas.
Ligos inkubacinis periodas paprastai yra 5 dienos, tačiau gali svyruoti nuo 2 iki 14 dienų. Infekcija yra užkrečiama iki simptomų atsiradimo. COVID-19 sukelti simptomai yra nespecifiniai. Virusu užsikrėtę asmenys gali sirgti besimptome forma arba jiems gali pasireikšti karščiavimas, kosulys, silpnumas, dusulys, raumenų skausmai ir kt.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, remiantis 55 924 ligos atvejais, kurie buvo laboratoriškai patvirtinti Kinijoje iki 2020 m. vasario mėn., sunki ligos eiga gali sukelti sunkų plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, septinį šoką ir mirtį.
Tačiau realus mirštamumas iš tiesų yra mažesnis nes daugelis valstybių netikrina be priežasties - taigi lengvi ligos atvejai lieka nepastebėti. Laboratorijoje diagnozė nustatoma iš sergančiojo nosiaryklės sekreto ar kraujo mėginio naudojant rRT-PCR (atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandinė reakcija) metodą. PSO paskelbė kelis SARS-CoV-2 RNR nustatymo protokolus.
COVID-19 simptomai
Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso?
Virusui pradėjus plisti visame pasaulyje PSO visiems gyventojams išplatino informaciją, kaip apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo. Gyventojai raginami kuo dažniau, ypač pasinaudojus tualetu, po čiaudėjimo ir prieš valgį, plauti rankas vandeniu su muilu ne mažiau kaip 20 sekundžių. Nesant galimybių, trinti rankas alkoholine dezinfekcine priemone, turinčia ne mažiau kaip 60% alkoholio. Taip pat vengti liesti veidą nešvariomis rankomis.
Daugelio šalių vyriausybės ragina susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į šalis, kuriose pasireiškė viruso protrūkis. Kinijoje uždrausta parduoti ir naudoti maistui laukinius gyvūnus. Asmenims, kurie pajuto ligos simptomus, rekomenduojama naudoti chirurgines kaukes, kurios sumažina iškvepiamo oro lašelių kiekį ir sklidimo atstumą kalbant, sluoguojant ar čiaudant.
Naudojant kaukę ją būtina priglausti prie burnos ir nosies, kad neliktų plyšių tarp veido ir kaukės. Kaukės nerekomenduojama čiupinėti, kol ji yra ant veido, o pačiupinėjus būtina nusiplauti rankas. Kaukei sudrėkus ji turi būti pakeičiama nauja. Kaukė nuimama imant už raištelių pakaušyje ir nečiupinėjant pačios kaukės priekio. Kaukės taip pat rekomenduojamos asmenims, besirūpinantiems sergančiu. Kinija rekomendavo ir sveikiems žmonėms viešose vietose dėvėti kaukes.
Asmenims, grįžusiems iš šalių, kuriose užfiksuotas viruso protrūkis, arba turėjusiems kontaktą su sergančiais COVID-19, nurodoma izoliuotis namuose keturiolikai dienų nuo paskutinio įtariamo kontakto.
Gydymas ir vaistai
Šiuo metu nėra patvirtintų antivirusinių vaistų koronavirusui SARS-CoV-2 gydyti. Potencialių vaistų tyrimai šiai ligai gydyti pradėti 2020 m. sausio mėn. Šiuo metu atliekami kelių antivirusinių vaistų klinikiniai tyrimai. Kinijos nacionalinė medicinos produktų asociacija koronaviruso gydymui patvirtino priešvirusinį vaistą favilavirą (favipiravirą).
Remiantis Kinijoje atliktais tyrimais, chlorochino fosfatas yra saugus ir efektyvus vaistas gydant koronaviruso sukeltą plaučių uždegimą. Kiti potencialūs priešvirusiniai vaistai yra ribavirinas, remdesiviras, galidesiviras ir ritonaviras. Atlikti tyrimai rodo, kad remdesiviras ir chlorochinas inhibuoja SARS-CoV-2 virusą in vitro.
Sunkiais ligos atvejais kvėpavimas sutrinka tiek, jog reikalingi kvėpuoti padedantys prietaisai, įprastai naudojami esant sunkiam plaučių uždegimui.
Koronaviruso išgyvenamumas ant paviršių ir dezinfekcija
Kiek laiko koronavirusas gyvena paviršiuose? Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad COVID-19 ant kietų paviršių, tokių kaip plastikas ir nerūdijantis plienas, gali išlikti gyvybingas iki 72 valandų, o ant kartono - iki 24 valandų. Tačiau mažiau tikėtina, kad naujasis koronavirusas ilgai gyvens ant kitų paviršių: tyrime virusas ant varinių paviršių išliko gyvybingas maždaug keturias valandas.
Kaip dažnai turėtumėte dezinfekuoti savo namų paviršius? Jei kas nors serga jūsų namuose, svarbu dezinfekuoti paviršius, kurie dažnai liečiami. Nėra griežtos ir greitos taisyklės, kaip dažnai dezinfekuoti namų paviršius, ar kada tinkama nustoti dezinfekuoti. Rekomenduojama vadovautis sveiku protu, kad sutelktumėte dėmesį į vietas, kurias liečia labai daug žmonių. Nuolat valant ir reguliariai dezinfekuodami namų paviršius būsite labiau apsaugoti.
Labiausiai tikėtina, kad užkrėstų gleivių lašelius anksčiau ar vėliau ims skleisti ir paviršiai. Tarp jų ir maišytuvai, durų rankenos, tualeto sėdynės, telefonai, kiti mobilieji įrenginiai ir TV nuotolinio valdymo pultai.
Paviršių dezinfekavimas
Koronavirusas Lietuvoje
Sausio 20 d. šalyje nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis 35 metų moteriai iš Kinijos.
Kaip dėvėti medicininę kaukę
Taip pat SAM atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus koronaviruso tyrimą, kai gaunamas teigiamas atsakymas, užsikrėtęs žmogus privalo nedelsiant susisiekti su savo šeimos gydytoju nuotoliniu būdu. Tokiu atveju šeimos gydytojas į ligai diagnozuoti skirtą formą E025 e. sveikatoje esančioje formoje E025 įrašo diagnozę, nurodydamas kodą Z86.18, o tai reiškia „Buvusios asmeniui kitos infekcinės ir parazitinės ligos“.
Pažymėtina, kad pacientas laikomas pasveikusiu tik gydytojo sprendimu, bet ne anksčiau nei jam gali būti nutraukiama izoliacija. Pacientui pasveikus nuo koronaviruso infekcijos, gydytojas e. sveikatoje esančioje formoje E025 įrašo diagnozę, nurodydamas kodą Z86.18, o tai reiškia „Buvusios asmeniui kitos infekcinės ir parazitinės ligos“.