Lietuvoje gaji nuomonė, kad vedybų sutartis - tai sutuoktinių nepasitikėjimo vienas kitu ženklas. Esą, kokia gali būti meilė, jei vyras ir žmona vienas kitu nepasitiki. Tačiau apie vedybines sutartis sklando įvairiausių mitų. Kaip ir buvo minėta anksčiau, vedybų sutartis gali būti traktuojama panašiai, kaip ir būsto draudimas, kuriuo užtikrinamas tam tikras saugumas ir ramybė.
Vedybų sutartimi laikomas vyro ir moters susitarimas, kuriuo nustatomos dviejų žmonių turtinės teisės ir pareigos bei abipusiai įsipareigojimai santuokos, skyrybų metu ir gyvenant atskirai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.101 str. vedybų sutartį apibrėžia, kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų, taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Šis straipsnis sudarytas remiantis teisininkės Ivetos Jarašiūnaitės duotu interviu vienoje populiarioje internetinėje tinklalaidėje bei kitais šaltiniais, nurodytais straipsnio pabaigoje. Anot jos, vedybinė sutartis gali būti laikoma dokumentu, tiek pat svarbiu, kaip būsto draudimas, saugantis nuo nelaimingų atsitikimų ir gaisrų.
Kas sudaro vedybų sutartis?
Notarų teigimu, vedybų sutarčių sudarymą dažniausia renkasi jaunos, šiuolaikiškos poros, didesnes pajamas gaunantys ir vertingo turto turintys asmenys bei kuriantieji šeimą jau ne pirmą kartą.
Vedybų Sutarties Privalumai
Vedybų sutarties privalumai - joje galima numatyti abipuses teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, šeimos reikmių tenkinimu bei kitus turtinius klausimus. Dar vienas vedybų sutarties privalumas - joje galima numatyti, kad iki santuokos ir susituokus įgytas turtas lieka kiekvieno asmeninė nuosavybė. Taip išvengiama turto dalijimosi skyrybų atveju, nes bendro turto neatsiranda.
Vedybų sutartys dažnai sudaromos, kada ekonomika auga, žmonės turi turto arba mano, kad jo turės. Ekonomikos smukimo ar krizės laikotarpiu vedybų sutartys sudaromos siekiant apsaugoti savo ar sutuoktinių turtą nuo galimų praradimų.
Turto Režimai Vedybų Sutartyje
Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali numatyti, kad iki santuokos ar gyvenant santuokoje įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kad kiekvieno sutuoktinio iki santuokos įgytas ir jų asmenine nuosavybe esantis turtas įregistravus santuoką tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe, o po santuokos įgytas turtas yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai gali nustatyti, kad viena nurodytų teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui ar tik jo daliai arba tik konkretiems daiktams, t. p. numatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir patiriant išlaidas, turto padalijimo būdą bei tvarką, jei išsituokiama, ir kita.
Pagal pirmąjį variantą sutuoktiniai gali pasirinkti visiško turto atskirumo rėžimą, kuris reiškia, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir jis šį turtą galės valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Visiško turto atskirumo rėžimas taip pat reiškia, kad asmenine nuosavybe išlieka ir visas iki santuokos sudarymo sutuoktinio įgytas turtas. Trečiasis variantas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį rėžimą, kuris reiškia, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis. Šio turto rėžimo privalumas yra tas, kad jis leidžia atsižvelgti į kiekvieno sutuoktinio indėlį įsigyjant bendrą turtą.
Vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį rėžimą, derinant aukščiau aptartų turto rėžimų privalumus. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka.
Galimi Turto Režimai Vedybų Sutartyje:
| Turto Režimas | Aprašymas |
|---|---|
| Visiškas turto atskirumas | Turtas, įgytas iki ir po santuokos, lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. |
| Bendroji jungtinė nuosavybė | Turtas, įgytas iki santuokos, tampa bendra nuosavybe po santuokos įregistravimo. |
| Bendroji dalinė nuosavybė | Turtas, įgytas santuokos metu, priklauso sutuoktiniams iš anksto nustatytomis dalimis. |
| Mišrus turto režimas | Derinami skirtingi turto režimai, atsižvelgiant į individualius poreikius. |
Kada Sudaroma Vedybų Sutartis?
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims, sudaryti vedybų sutartį. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartys yra dvejopos - ikivedybinė ir povedybinė.
Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo. Iki santuokos sudaryta vedybų sutartis yra vadinama ikivedybine sutartimi ir ji įsigalioja tik po santuokos sudarymo. Tuo tarpu po vedybų sudaryta sutartis yra vadinama povedybine ir ji įsigalioja nuo jos sudarymo dienos. Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė - nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Vedybų Sutarties Forma ir Registravimas
Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Yra viena civilinės teisės sutarčių rūšių, todėl jai taikomos bendrosios sutarčių sudarymo, nutraukimo, negaliojimo ir kitos taisyklės. Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y.
Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir įregistruota (t. p. ir jos pakeitimai, pabaiga) Vedybų sutarčių registre (įsteigtas 2002), kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.
Svarbūs Aspektai Sudarant Vedybų Sutartį
Labai svarbu suvokti, kad ideali vedybų sutartis laikoma tokia, kuri skyrybų atveju užtikrina, jog abu partneriai išsiskiria esant vienodai „laimėtai“ turtinei padėčiai. Kita vertus, jei sutartis buvo sudaryta taip, kad vienas iš sutuoktinių supranta, kad skyrybų atveju liks turtiškai nuskriaustas, jis tiesiog gali nesutikti skirtis.
Norint sudaryti vedybinę sutartį, ypač jei norite įtraukti asmeniškai jums aktualius punktus, reiktų kreiptis į teisininkus. Jie galės pakonsultuoti bei, remdamiesi savo srities žiniomis ir patirtimi, atkreipti dėmesį į aspektus, apie kuriuos net nepagalvojote. Vedybinę sutartį galima keisti kiek norima kartų ir kada norima. Tam tereikia kartu su sutuoktiniu nueiti pas notarą ir pakoreguoti esančią sutartį.
Taip pat negali būti sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, ribojančių sutuoktinio(ių) teisę į išlaikymą, teisę kreiptis į teismą ar kitų Civilinio kodekso 3.105 str. Kaip ir bet kuri kita sutartis, vedybų sutartis gali būti pakeista ar net nutraukta visų pirma laisva sutarties šalių valia, tai yra bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu.
Jei turite klausimų, ar norėtume sužinoti daugiau informacijos dėl vedybų (ikivedybinės ar povedybinės) sutarties sąlygų ir turinio, ar šių sutarčių projektų parengimo ir norėtumėte profesionalios, išsamios ir didelę patirtį šeimos teisės srityje turinčio teisininko teisinės konsultacijos Jūsų individualiam atvejui, drąsiai klauskite!
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas - jungtinės nuosavybės.