Konstitucinė teisė į nuosavybę Lietuvoje

Lietuvos valstybę kuria Tauta. Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d. Konstitucija skelbta: Lietuvos Aidas, 1992, Nr. Valstybės Žinios, 1992, Nr.

Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose.

Ypač svarbu, kaip ir kokiu būdu gali būti nusavinamas privačios nuosavybės teise esantis objektas. Nagrinėjant šį klausimą ypač svarbi Konstitucinio Teismo nuomonė, išsakyta jau minėtame 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime, kad „nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas“.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją”.

„[N]ei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybes įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo“.

Konstitucijos 24 straipsnio antrojoje dalyje įvardytos sąlygos, kurioms esant be asmens sutikimo galima įeiti į jo būstą. Tokį leidimą gali duoti teismas arba įstatymas gali numatyti tokią galimybę, tačiau tik tais atvejais, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Jeigu įstatymas nustatytų kitokius pagrindus, jie galėtų būti traktuojami kaip prieštaraujantys Konstitucijai.

Chartijų serija: Nuosavybės teisės ir Konstitucija

Kiti Konstitucijos aspektai

Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Sulaikytasis turi teisę į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Piliečiai turi teisę kreiptis į teismą. Piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Valstybė teikia paslaugas žmogui susirgus.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Seimo kontrolieriai tiria (teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejus. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas.

Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidentas turi įgaliojimus. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

Savivaldybių institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

Valstybės biudžetas

Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia.

Gynyba

Gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Už krašto apsaugą atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.

Savivaldybės gali sustabdyti ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją.

Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka. Susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu.

tags: #konstitucine #teise #i #nuosavybe