Seimas antradienį patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą.
Parlamentas 72 balsais „už“, šešiems parlamentarams buvus „prieš“ ir dviem susilaikius priėmė naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.
Seimas, 74 parlamentarams balsavus už, prieš 6 ir dviem susilaikius, pritarė Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymui (projektas Nr. XIVP-2290(2), kuriuo reglamentuojama kompensavimo už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų, tvarka.
JAV vyriausybė sveikina Seimo sprendimą dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nacių ir sovietų nusavintą turtą.
„Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje.
Priimtas įstatymas kalba ne tik apie praeities nuoskaudas.
Premjero kalba Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale
Įstatymo esmė ir tikslai
Nauja įstatymo redakcija numato, kad simbolinės kompensacijos bus skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.
Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.
Naujajame teisės akte numatoma, kad kompensacija būtų skiriama už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą išlikusį žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, bei iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių.
Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5-10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui.
Už vienam Lietuvos žydui priklausiusius visus neteisėtai nusavintus nekilnojamojo turto objektus fondas bendrai skirtų vieną kompensacijos sumą, kuri nepriklausytų nuo jam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės. Konkreti skiriama suma būtų nustatoma fondo sprendimu, įvertinus bendrą visų gautų pagrįstų prašymų apimtį ir skiriamą kompensacijos sumą.
Fondo paskirta kompensacijos suma ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d.
Įstatymas įsigalioja 2023 m.
Jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras atkreipė dėmesį, kad šiuo teisės aktu šiek tiek keičiamas modelis - dabar į kompensacijas galės pretenduoti ir fiziniai asmenys, bet iš esmės pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pat, koks ir buvo pirminiame įstatyme.
Kompensacijų mokėjimo tvarka
Kaip ir dabartinės, naujos kompensacijos bus skirtos Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams.
Prašymų būtų laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024-2030 metus.
Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus fondui turėtų pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Kompensacijoms numatyta skirti papildomi 37 mln. eurų, o jas ketinama pradėti mokėti jau nuo 2024 m.
Įstatymas apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.
Kompensacijos galės būti išmokamos Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo Lietuvoje tikslams, nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems Lietuvos žydams remti, taip pat fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą tenkinti.
Kompensacijomis bus dengiamos ir fondo administravimo išlaidos, kurių metinė suma negali viršyti 10 procentų metinės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų valstybės biudžete.
Norėdami gauti kompensacijas Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai turės iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius dokumentus.
Nurodoma, kad fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertintų gautų prašymų pagrįstumą ir visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams nustatytų vienodą skiriamos kompensacijos dydį.
Finansavimo šaltiniai ir paskirstymas
Mokėtinos kompensacijos dydis už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą - per 37 mln. 71 tūkst. eurų; už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių, - 37 mln.
Kompensacijos bus skirtos:
- nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems Lietuvos žydams remti. Šiam tikslui skiriama 868 tūkst. eurų;
- fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą išmokėjimo (toliau - prašymas) tenkinti. Šiam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 mln., tačiau ne didesnė kaip 10 mln. eurų.
Nuomonės ir abejonės
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva jau yra kompensavusi praradimus už žydų religinių bendruomenių turtą, tačiau už privačių asmenų nacionalizuotą turtą nėra atlyginta.
„Yra dvi skirtingo turto rūšys, dėl vieno sprendimas buvo rastas, dėl kito sprendimo buvo ieškoma, gal nuoširdžiai, gal nelabai nuoširdžiai, manau, kad Vyriausybei pavyko jį sutarti ir pasiūlyti, ir šiandien mes įstatymą svarstome“, - sakė premjerė.
„Man tas neadekvatumas, kai skiriamos niekingai mažos lėšos žmonių parastam turtui kompensuoti, kelia labai daug klausimų, ar mes vėlgi neturėsime to grįžimo atgal ir po kurios meto vėl (atsiras) grupės nepatenkintų žmonių, kurie sakys, kad jų turtas nebus kompensuotas“, - sakė A.
„Kiek bus žmonių, kurie negalėjo pasinaudoti restitucijos įstatymais ir kreiptis dėl savo privataus turto su dokumentais, mes pasakyti negalime, galime tik spėlioti.
Didžioji dalis žmonių buvo sunaikinta, neišliko, nėra kam tą kompensaciją mokėti, todėl mokame ją bendruomenei“, - sakė I.
„Svarstant įstatymą komitetuose buvo jausmas, ir labai didelis, kad yra susitarta su viena žydų bendruomene, visiškai ignoruojant kitas, nes laiškų ir protesto buvo ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų“, - sakė A.
„Premjerė pasakė, kad ji girdi tuos balsus visuomenės, kurie nepatenkinti dalinimu, ir aš manyčiau, kad rinkimai žydų bendruomenės viduje neturėtų būti įtakoti pinigų dalinimo, gaunamo iš mūsų.
Aš pasakyčiau, kad yra problemų, bet siūlyčiau balsuoti už, nes tai yra teisingumo atstatymo pradžia“, - kalbėjo E.
„Kai kurių Vyriausybės ir Seimo narių teiginiai, kad „mes nesikišam į bendruomenių ginčus“, „tegul patys aiškinasi“, yra ne kas kita, kaip pažeminimas, kaip kaulo numetimas alkaniems.
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky BNS yra sakiusi, kad įstatymas dėl naujų 37 mln.
Kauno žydų religinė bendruomenė stebisi, kodėl kompensacijos bus mokamos jau antrą kartą per 11 metų, jei dar 2011 metų įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta, kad kompensacijos suma yra galutinė ir ateityje jokių pretenzijų nebus reiškiama.
Bendruomenei klausimų kelia ir tai, kodėl tokia skubos tvarka užsimota priimti moralinės skolos įstatymo projektą.
Svarstoma, galbūt to priežastimi galėtų būti nuo 2022 m. gruodžio 14 d. besikeičianti Amerikos žydų komiteto vadovybė, todėl bijoma, kad jai pasikeitus gali išsiskirti požiūris ir nuomonės.
Tačiau Lietuvos moralinė skola iš valstybės biudžeto bus ir vėl išmokama privačiam fondui, kurį valdo keli asmenys: Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir save Lietuvoje rabinu tituluojantis Amerikos pilietis Andrew Baker.
Įdomu ir tai, kad fondas šių asmenų valdomas be jokių kadencijos terminų.
Kauno žydų religinė bendruomenė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad F. Kukliansky aktyviai dalyvauja Europos žydų kongreso veikloje, o jo ilgametis vadovas nuo pat 2007 metų yra rusų oligarchas Večiaslavas (Moše) Kantor, kuris Rusijoje valdo koncerną „AKRON“, kurį Vladimiras Putinas naudoja karo mašinos prieš Ukrainą palaikymui.
Večiaslavas (Moše) Kantor taip pat yra artimas V. Putino bičiulis.
Pastebima, kad naujos redakcijos įstatymo projekte naujai įtvirtinamos ir kompensacijos lėšų panaudojimo galimybės - jas esą galima investuoti.
Tačiau ir tai - jeigu tik susidarys norinčiųjų sąrašas ir, jeigu bus pateikti reikiami ir Fondo reikalavimus atitinkantys dokumentai.
„Nes įstatyme nėra numatyti jokie kriterijai, kuriais turi vadovautis Fondas nustatant tinkamus paveldėtojus ar savininkus bei turto kilmę ir dokumentus“, - pabrėžia Kauno religinė žydų bendruomenė.
Kaip teigė Vyriausybės vicekancleris Rolandas Kriščiūnas, tuo atveju, jeigu vienam turtui atsirastų septyni paveldėtojai, tai jie tarpusavyje ir dalintųsi simboliškai išmokėtą sumą.
Sudvejoti naujuoju įstatymo projektu leidžia ir tai, kad šią akimirką, pasak Kauno religinės žydų bendruomenės, nėra net preliminaraus pareiškėjų bei turto sąrašo, tačiau nepaisant to, jau yra žinoma, kad kompensacija bus ne mažesnė kaip 5 mln. ir ne didesnė kaip 10 mln. eurų.
O štai, kur nueis likusi 27 mln. eurų skolos dalis - taip ir neaišku.
Visgi, svarstoma, kad jei paveldėtojams taip ir liks neišmokėta „moralinė skola“, tai šis likutis bus panaudotas investicijoms arba tarpusavio dalyboms.
„Manome, kad yra sukurtas antikonstitucinis, diskriminacinis, korupcinis modelis, siekiant naudos Fondo steigėjams ir valdybos nariams finansuoti, todėl būtinas vėl teikiamo ir esamo įstatymo antikorupcinis vertinimas ir išsamus jau išmokėtų lėšų bei perduoto valstybės turto auditas ir tyrimas pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, siekiant nustatyti teisinio reguliavimo trūkumus, galinčius sudaryti sąlygas korupcijai pasireikšti“, - pareiškė bendruomenė.
Istorinis kontekstas
Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.
Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais.
Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941-1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Jau išmokėtos kompensacijos
Žydams jau baigiamos išmokėti kasmet skiriamos kompensacijos už nusavintą religinių bendruomenių turtą - 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį ir procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.
tags: #kompensacijos #uz #nacionalizuota #turta