Aukštadvario regioninis parkas - tai unikalus gamtos ir kultūros derinys, įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį. Parkas užima 15350 ha ploto teritoriją, kurios didesnė dalis apaugusi miškais. Čia tyvuliuoja 72 ežerai, didžiausias jų - Vilkokšnis. Aukštadvario regioninis parkas yra Dzūkų aukštumoje - miškingų ežerynų, ledyninių ir moreninių darinių, Verknės bei Strėvos aukštupių regione.
Aukštadvario kraštovaizdis ir biologinė įvairovė
Ypač įvairus ir vaizdingas Aukštadvario kalvyno kraštovaizdis su ežeringais Verknės ir Strėvos aukštupiais išsiskiria giliomis įgriuvomis (velniaduobėmis), aukštomis kalvomis, ežerais, upių ištakomis ir itin gausia biologine įvairove. Čia galima išvysti ir pietų Europos stepinių pievų, ir Vakarų Sibiro taigos buveinių. Parke esanti Velniaduobė žinoma net už Lietuvos ribų. Tik šio regioninio parko vandens telkiniuose auga paprastasis rėžiukas (Nasturtium officinale).
Aukštadvario istorija
Aukštadvaris turtingas istorija, gamtos ir kultūros vertybėmis. Miestelis - urbanistikos paminklas. 1518 m. Aukštadvaryje buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Iš 1528 m. kariuomenės prievolių sąrašo matyti, kad Aukštadvario tada būta didelio pavieto centro, kariuomenės reikalams turėjusio statyti 117 žirgų; 1554 m. Aukštadvaris buvo kariuomenės rekrutavimo centras. Žygimanto Senojo laikais Aukštadvaris tapo prieglauda iš Rusijos atvykusiems pabėgėliams - sentikiams, kuriuos Lietuva mielai priglausdavo. Ir patį Aukštadvario dvarą Žygimantas Senasis atidavė iš Maskvos pabėgusiam Jonui Liackiui. Miesteliui išsiplėtus, 1569 m.
Dominikonų vienuolynas
1637 m. Jonas Liackis Aukštadvaryje pastatė mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Po 1831 m. sukilimo dominikonų vienuolyną rusų valdžia uždarė. 1836 m. vietoje uždaryto vienuolyno buvo įsteigta pravoslavų cerkvė ir iš Strėvininkų atkeltas šventikas, kuris, prancūzams 1812 m. sudeginus Vievio cerkvę, iš čia tvarkė Vievio parapijos dvasinius reikalus. Apie 1842 m., pastačius Vievyje naują mūrinę cerkvę, Aukštadvaryje gyvenęs šventikas išsikėlė ir čia paliko tik mažutę pravoslavų parapija. 1863 m. sukilimui pralaimėjus, Aukštadvario rusinimas buvo tęsiamas. 1866 m. katalikų bažnyčia paversta cerkve, buvusiame vienuolyne įruoštos kareivinės, kunigas A. 1918 m. vienuolyno rūmai buvo grąžinti katalikams. Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis 1923 m. juos perdavė Moterų Kultūros Draugijai, kuri ten įsteigė mergaičių žemės ūkio mokyklą. Dabar jame yra įsikūrusi aukštesnioji būsimųjų socialinių darbuotojų mokykla ir senelių namai.
Aukštadvario dvaras
Pietvakarinėje miestelio pusėje, apsupti parko stovi dvaro rūmai, kurie priklausė dvarininkams Malevskiams.
Upėtakių tvenkiniai
Jau prieš pirmąjį pasaulinį karą Aukštadvaris garsėjo gerai sutvarkytu žuvininkystės ūkiu. 1906 m. inž. Bronius Maliauskas Aukštadvario dvare įkūrė upėtakių auginimo ūkį ir kasmet eksportuodavo apie 4000 kg žuvies. Ūkis susidėjo iš 15-os šaltinio vandens tvenkinių ir tuo metu laikytas pačiu geriausiu visoje Rusijoje. Pagaudyti čia šių karališkųjų žuvų galima ir dabar.
Velnio duobė
4 km nuo Aukštadvario, šiaurės vakarų kryptimi, Beižonių link, slypi ledyninės kilmės dauba, pavadinta Velnio duobe. Duobės gylis - 40 m. Specialistai įvairiai aiškina jos kilmę. Gal toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas. Klimatui atšilus, jis ištirpo, ir liko gili piltuvo formos duobė, kurios dugne yra susiformavusi pelkutė. Gal Velnio duobę kažkada išmušė čionai nukritęs meteoritas... Mįslė kol kas neįminta. Šiuo metu Velnio duobė paruošta turistų lankymui, čia yra įrengta apžvalgos aikštelė. Atvažiuoti iki čia galima automobiliu.
Aukštadvario kraštas yra vienas gražiausių Lietuvoje. Nuo seno lankytojus čia traukia gražus kraštovaizdis, švarūs ežerai, gaivus oras, istoriją liudijantis gausus kultūros paveldas.
Kaimo turizmo sodybos Aukštadvario regioniniame parke
Norintiems pasimėgauti gamtos ramybe ir patogumais, Aukštadvario regioninis parkas siūlo įvairias kaimo turizmo sodybas:
- Kaimo turizmo sodyba „Sodyba Jums“ įsikūrusi Nečiūnų ežero vaizdingoje pakrantėje, šalia Aukštadvario regioninio parko, strategiškai patogioje vietoje- vos 48 km nuo Vilniaus ir 71 km nuo Kauno. Sodybos teritorija apima apie 1,5 ha ir yra aptverta, užtikrinant svečių privatumą ir saugumą. Teritorijoje įrengtas naktinis lauko apšvietimas, suteikiantis jaukumo vakarais. Mūsų sodyba prie ežero- tai tikras kurortas, siūlantis poilsio vietas ir įvairias pramogas. Kviečiame atrasti ramybę ir atsipalaidavimą sodyboje prie ežero. Adresas: Dariaus ir Girėno g. nr. El. paštas: Dariaus ir Girėno g.
- Bielinio Sodyba įsikūrusi Aukštadvario regioniniame parke, Aukštadvario miestelio pakraštyje ant Navo ežero kranto. Svečių poilsiui įrengti 5 rąstiniai pastatai su visais patogumais. Juose yra virtuvėlės, židiniai. Prie ežero įrengta rąstinė garinė pirtis, kurioje išsivanojus, galima iškart šokti į vandenį. Prie pirties yra kubilas. Sodyboje yra dvi renginių salės: 45 ir 20 vietų. Prie salių yra virtuvės. Sutvarkyta aplinka: asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, lauko pavėsinės su židiniais. Aplinka apželdinta medeliais ir gėlynais. Vasaros laikotarpiu galima pasivažinėti dviračiais po Aukštadvario apylinkes, pasiplaukioti baidarėmis, valtimis, vandens dviračiais po Navo ežerą. Žiemą galima pasivažinėti nuo kalno rogėmis, slidinėti. Adresas: Pušyno g.
Kaimo turizmo sodyba prie ežero yra puikus pasirinkimas norintiems poilsio gamtos apsuptyje, švęsti vestuves, organizuoti įmonės renginius, stovyklas ir mokymus ar tiesiog maloniai praleisti laiką su šeima ar draugais.
Aukštadvario regioninio parko lankytojų centras (2016)
tags: #aukstadvario #regioniniame #parkas #sodyba