Kompensacija už naudojimąsi žemės sklypu: teisinė bazė Lietuvoje

Straipsnyje analizuojami žemės servituto statiniui naudoti teisinio kvalifikavimo ir taikymo problemos. Keliamos abejonės dėl servituto instituto tinkamumo ginčams tarp skirtingų žemės sklypo ir statinio savininkų spręsti. Analizuojamas skirtingais pagrindais nustatyto žemės servituto statiniui naudoti apimties ir kompensacijos apskaičiavimo skirtumų pagrįstumas.

Nors Lietuvos Respublikos 2000 m. civilinio kodekso (toliau - CK) 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai (superficies solo cedit), praktikoje nereta situacijų, kai žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų (pastatų, statinių) žemės sklype savininkai yra skirtingi.

Tokiu atveju žemės sklypo ir statinių savininkų teisiniai santykiai dėl žemės, reikalingos statiniui naudoti, gali būti įforminami įvairiais sandoriais, reglamentuojamais tiek prievolių teisės, tiek daiktinės teisės normomis. Tai gali būti panaudos, nuomos sutartiniai santykiai arba daiktinę teisę sukuriantys sandoriai dėl užstatymo teisės (superficies), ilgalaikės nuomos (emphyteusis) arba servituto.

Šalims nesusitarus, teisė naudoti svetimą žemės sklypą gali būti nustatoma priverstinai. Tam praktikoje naudojamas žemės servitutas, kuris gali būti nustatytas įstatymu, teismo sprendimu, o įstatymų nustatytais atvejais - administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis).

Analizuojant teismų praktiką, pastebima bendra tendencija, kad servitutas taikomas kaip neišvengiama ir vienintelė priemonė žemės sklypo ir statinių jame savininkų nesutarimui spręsti, pamirštant, kad priverstinai nustatomas servitutas, visų pirma, yra tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymas, antra, turėtų būti ultima ratio sprendžiant konkuruojančių teisinių interesų konfliktą.

Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys ir pagrindai, kurių esant nustatomas žemės servitutas statinio naudojimui, tiriamas klausimas, ar servitutas yra vienintelė priemonė žemės sklypo ir statinio savininkų nuosavybės teisių atskirumui spręsti, koks nuostolių, patirtų dėl servituto nustatymo, metodas turėtų būti naudojamas.

Nepaisant Lietuvos daiktinėje teisėje galiojančio superficies solo cedit principo, reiškiančio, kad viskas, kas susijungia su žemės sklypo paviršiumi, priklauso nuosavybės teise žemės sklypo savininkui, istoriškai susiklostę nuosavybės teisiniai santykiai lėmė dažną žemės sklypo ir statinio nuosavybės atskirumą.

Žemės servitutas - tai teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 13 punktas).

Žemės servitutų kategorijai priskiriami kelio servitutai, servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat praktikoje taikomas žemės sklypo, priklausančio vienam savininkui, servitutas kitam savininkui priklausančio statinio naudojimui (toliau - ir žemės servitutas statiniui naudoti).

Žemės sklypo ir statinio savininkai gali susitarti notariškai patvirtinta sutartimi dėl servituto nustatymo. Nesant šalių susitarimo servitutas gali būti nustatytas priverstinai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyta, kad administraciniu aktu nustatomas servitutas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis).

Atsižvelgiant į servituto nustatymo pagrindą ir priežastis, galima išskirti trijų rūšių priverstinius žemės servitutus statiniui naudoti: administraciniu aktu nustatyti servitutai nuosavybės teisių atkūrimo procese, servitutai, nustatomi teismo pagal Civilinį kodeksą, bei servitutai, nustatomi teismo sprendimu nuosavybės atkūrimo procese grąžintai kito asmens statiniais užstatytai žemei, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai.

Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Konstitucinis Teismas (KT) liepos 8-ąją priimtu nutarimu pripažino, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikrai grupei asmenų mokamos vienkartinės kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl įstatymu elektros tinklų operatorių naudai nustatytų servitutų, prieštarauja Konstitucijai - asmenų lygiateisiškumo ir nuosavybės teisės gynimo principams; Elektros energetikos įstatymui.

Dokumentas, kurio visas pavadinimas yra „Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika“, buvo priimtas prieš dvejus metus. Vėliau taisytas, tačiau dalies privačių savininkų interesus pažeidžiančios nuostatos - išliko.

Pagal šią metodiką už elektros linijų užimamą žemę iš viso buvo išmokėta 1,745 mln. Eur vienkartinių kompensacijų, kai pagal pirminius vertinimus suma turėjo siekti apie 32 mln. Eur.

Atvejai, kai mokamos kompensacijos KT nagrinėta metodika įtvirtina tris atvejus, kai yra mokama vienkartinė kompensacija už energetikų naudai nustatytus servitutus:

• už įstatymu nustatytą žemės servitutą;
• už sutartimi nustatomą žemės servitutą;
• už įstatymu ar sutartimi nustatytą kito nekilnojamojo daikto servitutą.

Pirmuoju atveju, kai servitutas nustatytas įstatymu, maksimali kompensacija yra lygi dešimtadaliui servituto užimamos sklypo dalies vidutinės rinkos vertės. Ji mokama už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą, sunaikintus sodinius bei sunaikintus pasėlius, iškirstą mišką. Tik bėda, kad nėra numatyta, kaip apskaičiuoti nuostolius už tai.

Kai servitutas nustatomas sutartimi, maksimali kompensacija gali siekti 100 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Vienkartinė kompensacija mokama už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą, sunaikintus sodinius ir pasėlius, iškirstą mišką.

Žemės ir miško savininkams labiausiai rūpi, ar jie patenka į ratą asmenų, kurie, įvertinant KT nutarimą, gali reikšti pretenzijas. KT atkreipė dėmesį į atvejus, kai servitutas nustatytas įstatymu - t. y. energetikų objektai įrengti iki 2004 m. liepos 10 d.

Kaip išaiškino KT, jau negali kilti ginčų dėl kompensacijų, kai sklypas įsigytas su jame esančiais energetikų objektais. Kalbama apie atvejus, kai nuosavybės teisės buvo įgytos nesant atitinkamų žemės ar kito nekilnojamojo daikto naudojimo apribojimų.

Laikotarpiui nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo iki 2004 m. liepos 10 d. tenka 11 proc. įstatymu nustatytų servitutų elektros tinklams naudoti bei 29 proc. įstatymu nustatytų servitutų kitiems įrenginiams naudoti.

Jeigu įsigytame žemės sklype nebuvo nutiestų elektros tinklų ir (ar) pastatytų kitų įrenginių (iki 2004 m. liepos 10 d.), galima pripažinti, kad sprendimas maksimaliai apriboti kompensacijos dydį, kompensuoti tik 10 proc. sklypo vertės yra neteisėtas.

Taip pat labai svarbus yra KT nutarimo punktas dėl metodikos naujausios redakcijos (šių metų sausio 22 d.) punkto, kuriuo nustatoma, jog „vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu mokama nuostoliams, patirtiems dėl sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško, atlyginti ir nenustačius tokios kompensacijos apskaičiavimo tvarkos“.

Taigi kol nėra nustatyta nuostolių, patirtų dėl sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško, apskaičiavimo tvarka, savininkai gali ginčyti kompensacijos dydį už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu.

LMŽSA ruošia kolektyvinį ieškinį. Asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis svarsto, kad dalis savininkų, tikėtina, savo teises nutars ginti pavieniui, tačiau kolektyviai tai daryti yra paprasčiau.

Daugeliui kyla klausimas, kokių kompensacijų gali tikėtis. Tai gali nustatyti tik teismas, kuris, pasak advokatų, tokio tipo bylose taiko teisės analogiją ir, tikėtina, atsižvelgs į metodikoje nustatytą kompensacijos už sutartimi nustatomą servitutą mechanizmą.

Šios vienkartinės kompensacijos yra apskaičiuojamos pagal formulę, įvertinant sunaikinamus pasėlius, sunaikinamus sodinius, iškertamą mišką, taip pat nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

Galvojantys, ar verta imti iš ESO vienkartinę mažą kompensaciją "už el. stulpus", turėtų sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo.

Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 17 d. priėmė nagrinėti prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis.

Pareiškėjo teigimu, Metodikoje apibrėžus servitutų žemės sklypuose nustatymo teisinį pagrindą, - jie gali būti nustatomi įstatymu arba sutartimi, - yra reglamentuojami itin skirtingi, priklausomi nuo servituto nustatymo pagrindo, vienkartinių kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutu apskaičiavimo metodai: asmenys, kurių atžvilgiu servitutai tinklų operatorių naudai nustatomi jų žemės sklype sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto (koeficiento) žemės sklypo dalies (ploto), kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, t. y. kompensaciją, lygią pusei užimamos žemės vertės arba visai tai vertei, taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką, o asmenys, kuriems toks servitutas nustatytas įstatymo pagrindu, už tokio paties žemės sklypo dalies (ploto) suvaržymus ir medžių nuolatinį iškirtimą gali gauti tik 0,1 karto (koeficiento), t.

Taigi, pareiškėjo nuomone, Vyriausybė Metodikoje nustatytu kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutais mokėjimo teisiniu reguliavimu privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatomi sutartimi, palyginti su kita asmenų grupe, kuriems servitutai nustatyti įstatymu, nors ir vienų, ir kitų nuosavybės teisės į turimą žemės sklypą, jam nustačius servitutą, suvaržomos vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu tas servitutas nustatytas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2004 m. liepos 1 d. priimtu Elektros energetikos įstatymu (EEĮ) buvo įtvirtinti du skirtingi elektros tinklų operatoriams nepriklausančios žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutų (kitiems asmenims priklausančios žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų naudojimo apribojimų) nustatymo pagrindai: elektros tinklų ir kitų elektros energetikos objektų, įrengtų iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. liepos 10 d.), eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatyti įstatymu, o naujų elektros tinklų tiesimui ir kitų elektros energetikos objektų statymui (t. y. tų, kurie tiesiami ir statomi 2004 m. liepos 10 d.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad vienkartinių kompensacijų už elektros tinklo operatorių naudojimąsi servitutais apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Anot pastarojo teismo, Vyriausybė 2018 metų liepą patvirtintoje metodikoje galimai privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatomi sutartimi, palyginti su kita asmenų grupe, kuriems servitutai nustatyti įstatymu.

KT nutarė, kad nėra pagrindo skirtingai traktuoti asmenų, kurie nuosavybės teisę į žemę iki 2004 metų liepos 10 dienos įgijo tuo metu dar be atitinkamų žemės naudojimo apribojimų (pastarieji apribojimai nustatyti vėliau), ir tos grupės asmenų, kuriems priklausančioje žemėje nauji elektros tinklai tiesiami arba įrenginiai statomi po šios datos ir kuriems servitutai nustatomi sutartimi, o kompensacija yra kur kas didesnė.

Pasak teismo, asmenys, kuriems servitutai nustatomi sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto žemės sklypo dalies, kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, jie taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką.

Tuo metu asmenys, kuriems servitutas nustatytas įstatymo pagrindu, už tokio paties žemės sklypo dalies suvaržymus ir medžių iškirtimą gali gauti tik 10 proc. užimamos žemės sklypo vertės kompensaciją.

Pagal naują tvarką elektros tinklų operatoriai žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams privalės aiškiais ir nediskriminaciniais pagrindais atlyginti už įstatymu ar sutartimi nustatytus ir planuojamus nustatyti servitutus.

Vyriausybės patvirtintoje metodikoje numatyta, kad už jau esamą servitutą (jeigu už jį dar nebuvo atlyginta) žemės savininkas gaus 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, kurią 2017 m. skelbė Registrų centras.

Už naujai nustatomus servitutus kompensacijos dydis bus lygus 50 proc.

Elektros energijos tiekimo klausimai Lietuvoje yra nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti vartotojų interesus ir kompensuoti patiriamus nepatogumus. Šiame straipsnyje aptarsime elektros kompensacijų tvarką, įskaitant servitutus, kompensacijas už elektros įrenginius, saulės elektrinių perteklių, bei audrų padarytą žalą.

Servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžianti naudotis tuo turtu, arba šio turto savininko teisių apribojimas siekiant, kad šis turtas būtų tinkamai naudojamas.

ESO (Energijos Skirstymo Operatorius) prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius, kurie gali būti montuojami gyventojų ar įmonių žemėje arba pastatuose.

ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys.

Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą. Tikslų kompensacijos dydį apskaičiuos ESO specialistai gavę prašymą. Vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės Metodiką, naudojant 2017-11-01 masinio vertinimo būdu nustatytą sklypo vertę.

Svarbu: Kompensacija už nustatytą servitutą mokama tik už tuos elektros įrenginius, kurie NT savininkų nuosavybėje įrengti iki 2004 m.

Servitutas gali būti nustatytas įstatymu, teismo sprendimu arba administraciniu aktu.

Ar jums priklauso kompensacija, jei jūsų sklype stovi elektros perdavimo linijos stulpai ar elektros pastotė? Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, kurie priklauso atsakovei. Šie statiniai, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotą, jame ieškovas negali užsiimti žemės ūkio veikla.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. kasacinį skundą, 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 20 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas savo pažeistas teises, susijusias su nuosavybės teise, gali ginti remdamasis naujuoju CK, tačiau bylą nagrinėję teismai ginčą sprendė vadovaudamiesi servituto nustatymo metu galiojusiais, tačiau dabar nebegaliojančiais teisės aktais ir nesvarstė ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją dėl servituto pagrįstumo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus.

Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus - važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus.

Gyventojai, įsigiję saulės elektrines ir pagaminę daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems poreikiams, gali gauti kompensacijas už sukauptą energijos perteklių. Šiais metais kompensavimo tvarka pasikeitė - nuo šiol kompensacijos bus mokamos kas dvejus metus lyginiais metais (2024, 2026 ir t. t.). Artimiausio kaupimo apskaitos laikotarpio pabaiga - 2024 m.

Vartotojams, gaunantiems garantinio tiekimo paslaugą, sukauptą elektros energijos kiekį kompensuos ESO už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 proc.

Svarbu: Energetikos ministerija atsižvelgė į Lietuvos saulės energetikos asociacijos ir gaminančių vartotojų prašymą ir kaupimo laikotarpį pratęsė iki dvejų metų.

ESO informuoja klientus, kuriems buvo arba vis dar yra sutrikęs elektros energijos tiekimas dėl audros, apie kompensacijų tvarką. Jei elektros energijos tiekimas sutrikęs ilgiau nei 72 valandas, ESO išmokės kompensacijas, kaip numato įstatymai.

Kompensacijų dydis skaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į atjungimo trukmę ir klientui priskaičiuotus persiuntimo paslaugos mokesčius per kalendorinius metus.

Žingsniai Gauti Kompensaciją:

1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi priimti sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.
2. Po priimto VERT sprendimo, ESO susisieks su klientais, kuriems priklauso kompensacija.
3. Kompensacija skaičiuojama nuo elektros tiekimo sutrikimo pradžios iki elektros tiekimo atstatymo.

Pagal jį kompensacijas už audros metu patirtus tiesioginius nuostolius galėjo gauti tie gyventojai, kuriems elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs ilgiau nei 72 val. 2024 m.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir toliau intensyviai šalina audros padarinius.

Teisės aktai numato, kad avarijos atveju elektros energijos tiekimo neatstačius daugiau nei per 72 valandas, vartotojui turi būti išmokama kompensacija. Jos dydis priklauso nuo atjungimo trukmės ir klientui priskaičiuotos persiuntimo paslaugos mokesčių sumos per kalendorinius metus (vienkartinė fiksuota 30 proc.

Servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžianti naudotis tuo turtu, arba šio turto savininko teisių apribojimas siekiant, kad šis turtas būtų tinkamai naudojamas. Pvz. ESO prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius. Įrengti tinklai ar įrenginiai montuojami gyventojų ar įmonių turimoje žemėje, pastatuose.

ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys.

Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą.

Vienkartinė kompensacija = 0,1 x Vidutinė 1 ha sklypo vertė, Eur x Servituto plotas, ha, kai Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha.

Tikslų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą Jums apskaičiuos ESO specialistai, kai tik gaus jūsų prašymą.

Vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės Metodiką.*Atkreipiame dėmesį, kad pagal Metodikos nuostatas vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti yra naudojama 2017-11-01 masinio vertinimo būdu nustatyta sklypo vertė.

tags: #kompensacija #uz #naudojimasi #zemes #sklypu