Komercinių Patalpų Apibrėžimas: Kas Tai Yra Ir Ką Svarbu Žinoti?

Jei planuojate pradėti verslą ar investuoti į nekilnojamąjį turtą, tikrai susidursite su terminu „komercinės patalpos“. Tačiau ką tiksliai reiškia šis apibrėžimas? Kuo tokios patalpos skiriasi nuo gyvenamųjų ar administracinių? Ir ką svarbu žinoti, jei norite jas nuomoti ar įsigyti?

Šiame straipsnyje glaustai, bet aiškiai paaiškinsime, kaip komercinės patalpos apibrėžiamos Lietuvos teisėje, kokios jų rūšys, kam jos gali būti naudojamos ir į ką svarbu atkreipti dėmesį tiek nuomininkams, tiek savininkams.

Kas Yra Komercinės Patalpos?

Komercinės patalpos - tai nekilnojamojo turto objektai, skirti ūkinei, verslo ar paslaugų veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad tokiose patalpose negalima gyventi - jos skirtos veiklai, kuri generuoja pajamas arba tenkina visuomenės poreikius.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ypač Statybos techninį reglamentą ir Registrų centro duomenis), komercinės patalpos paprastai priskiriamos negyvenamosioms patalpoms, turinčioms tam tikrą funkcinę paskirtį.

Komercinės patalpos, tai yra statiniai, kuriuose yra vykdoma komercinė veikla, kuri siekia nuolatinio pelno ir naudos. Komercinės patalpos, tai tam tikros biuro patalpos, pramonės objektai, prekybos centrai, viešbučiai ir kitos patalpos.

Nekilnojamojo turto rinkos segmentai yra trys, t.y. 1) ūkinės paskirties nuosavybė, 2) gyvenamosios paskirties nuosavybė bei 3) komercinės paskirties nuosavybė, kurie yra susiję su verslu, ofisai, verslo parkai, sandėliavimo bei prekybos patalpos, ir kiti panašaus tipo pastatai.

Komercinio turto segmentas skyla į dvi kitas kategorijas, pagal jų atliekamas funkcijas: patalpos duodančios pelną ir patalpos suteikiančios sąlygas gamybinei veiklai. Pagal operacijų pobūdį komercinės patalpos skirtomis į pirkimo-pardavimo ir nuomos.

Komercinių Patalpų Paskirties Tipai

Lietuvoje dažniausiai pasitaikančios komercinės patalpų paskirtys:

Svarbu: komercinė paskirtis nustatoma dokumentuose (pvz., kadastre, statybos leidime), o ne pagal tai, kas faktiškai vyksta patalpose.

Komercinis nekilnojamasis turtas skyla į 6 kategorijas:

Mark Savicki, Capital Commercial nekilnojamojo turto brokeris, sako, kad „komercinio NT prigimtis - būdas investuoti ir gauti pajamų iš tokio turto. Taigi, visas nekilnojamasis turtas, generuojantis pajamas, gali būti vadinamas komerciniu”.

Komercinio nekilnojamojo turto objektai pagal savo paskirtį gali būti bendros paskirties patalpos (viešbučiai, barai, kavinės, restoranai, sporto klubai ir pan.), prekybai skirti objektai (parduotuvės, prekybos ir pramogų centrai, prekyvietės ir kt.), biurų patalpos, pramonės objektai (pramonės įmonės, sandėliai, dirbtuvės), socialiniai (medicinos įstaigos, oro uostai, stadionai ir pan.).

„Įdomiausia tai, kad gyvenamasis nekilnojamasis turtas kai kuriais atvejais taip pat gali papulti į komercinio NT sąvoką, kai, pvz., investuotojas investuoja lėšas į didelį butų ar namų skaičių ir juos išnuomoja”, - teigia M.Savicki.

Kodėl Svarbu Žinoti Paskirtį?

1. Leidžiama veikla

   Ne kiekvieną veiklą galima vykdyti bet kokiose patalpose. Pvz., negalite atidaryti grožio salono patalpose, kurių paskirtis - sandėliavimas, jei to neleidžia teisės aktai ar savivaldybė.

2. Licencijos ir leidimai

   Tam tikroms veikloms reikalingi leidimai, kuriems gauti būtina turėti tinkamos paskirties patalpas (pvz., vaistinės, viešojo maitinimo įstaigos).

3. Mokesčiai ir draudimas

   Patalpų paskirtis turi įtakos:

   • Nekilnojamojo turto mokesčiui
   • Draudimo įmokoms
   • Galimybei gauti verslo finansavimą ar kompensacijas

Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ NT vystymo ir investicijų industrijos vyresnysis teisininkas Simas Paukštys komentuoja, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas žemės sklypus, pastatus bei juose esančias patalpas klasifikuoja pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, įprastai turinčią atitikti pastatų, kuriuose jos yra, paskirtį, o pastatų ar kitų statinių paskirtis - žemės sklypo, kuriame jie yra, paskirtį.

„Tuo tarpu vienalyčio komercinių patalpų apibrėžimo nėra, mat negyvenamajai paskirčiai skirtų patalpų gali būti įvairių - viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų patalpos. Kaip ir gyvenamosioms patalpoms, taip ir komercinio pobūdžio patalpoms statybos techniniai reglamentai nustato ir skirtingus reikalavimus pastatų mikroklimatui, išplanavimui, minimaliam natūralaus apšvietimo kiekiui ir kitokiems aspektams, kuriuos jos privalo atitikti tiek tokias patalpas įrengiant pirmą kartą, tiek keičiant jų paskirtį“, - sako S.

Dėl šios priežasties, svarstant galimybę keisti patalpų paskirtį, reikėtų įvertinti, kokiai paskirčiai patalpos buvo įrengtos ir kokiai planuojama naudoti. Kitas svarbus aspektas - patalpų paskirtis turi atitikti pastato paskirtį, o pastato - žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą. Teisinis reglamentavimas numato, kad pastato paskirtis įprastai yra nustatoma pagal jame esančių patalpų paskirtį.

Tai reiškia, kad jeigu pastate yra tik vienos paskirties patalpos, pastato paskirtis taip pat tai atitiks, bet jeigu pastate yra dviejų ar daugiau skirtingų paskirčių patalpos - pastatas bus priskirtas tai paskirčiai, kurios suminis plotas yra didžiausias.

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti.

Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

„Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą. To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę“, - pažymi S.

Automobilių stovėjimo vietų poreikį nustato statybos techniniai reglamentai. Bendrieji reikalavimai nustato, kad daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose pastatuose turi būti įrengta viena automobilio stovėjimo vieta vienam butui. Negyvenamosios paskirties patalpoms numatomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, jis gali būti skirtingas ir priklausys nuo konkrečios patalpų paskirties.

Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvių patalpoms keliamas reikalavimas numatyti vieną vietą 20 kv. m prekybos salės, administracinės paskirties patalpoms - vieną vietą 25 kv. m.

Statant naują pastatą, jį pertvarkant ar keičiant jau pastatytame pastate esančių patalpų paskirtį turi būti atsižvelgta į nustatytą minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių ir ar numatytas jų skaičius yra pakankamas.

Kai automobilių stovėjimo vietos nėra parduotos konkretiems patalpų savininkams ir automobilių stovėjimas yra numatytas bendroje aikštelėje, reikėtų nepamiršti, kad komercinių patalpų savininkai yra lygiaverčiai tokios aikštelės naudotojai.

Kaip Patikrinti Patalpų Paskirtį?

• Registrų centras - pateikus prašymą, gausite išrašą apie objekto paskirtį.
• Savivaldybė ar statybos inspekcija - ypač jei kyla klausimų dėl naudojimo teisėtumo.
• Sutartys ir leidimai - nuomos ar pirkimo sutartyje turi būti aiškiai nurodyta paskirtis.

Ar Galima Keisti Paskirtį?

Taip, bet tam reikia:

• Architekto ar projektuotojo parengto projekto
• Statybos leidimo (jei reikalingas)
• Savivaldybės ir kitų institucijų sutikimo

Paskirties keitimas gali užtrukti kelis mėnesius, todėl geriausia ieškoti iškart tinkamos paskirties patalpų.

Dažnos Klaidos

Ką Dar Svarbu Žinoti?

• Komercinės patalpos dažnai turi didesnius techninius reikalavimus: evakuacijos planus, sanitarinius mazgus, ventiliaciją ir kt.
• Perkant ar nuomojant - reikalaukite aktualių dokumentų, įskaitant statybos leidimą, kadastrinę bylą, paskirties patvirtinimą.
• Jei planuojate investiciją - vertinkite lokacijos atitikimą paskirčiai (pvz., ar aplinka tinka kavinei, ar prekybos vietai).

Perkant komercinės paskirties nekilnojamojo turto patalpas, būtina nuspresti ar pirksite ar nuomositės. Jei nusprendžiate vis dėlto pirkti šio tipo patalpas, jūs turite suprasti visas esamas rizikas susijusias su komerciniu turtu, nes mažiausiai ko norėtumėte, kad po kelių metų sužinotumėte, kad būtų buvę geriau nuomotis nei pirkti turtą.

Aš Jums pateiksiu keletą rizikos faktorių, su kuriais susiduria verslai pirkdami komercines patalpas: Vieta gali duoti priešingą rezultatą. Šiandieninė „karšta“ vieta rytoj gali būti visai nebe tokia, ką tuo norėjau pasakyti? Tai reiškia, kad vieta labai keičiasi ir priklauso nuo mados, vieta labai keičiasi kaip ir kaiminystė, gal po kurio laiko suprasite, kad ši vieta tikrai neduoda pelno ir vertėtų rinktis kitą. Prarandamas likvidumas. Verslai turėtų būti susirūpinę įmonės likvidumu perkant nekilnojamąjį turtą, juk ne visada paprasta jį parduoti. Bet tuo pačiu metu tai yra investicija, kuri gali būti parduota ir likvidumas gražintas.

Pirkti komercinės paskirties patalpas yra panaši investicija kaip ir įprasto būsto pirkimo, todėl reikia atsižvelgti į įvairius faktorius. Svarbiausia VIETA! Atkreipkite dėmesį į tai, nes nuo to priklauso vertė, susisiekimas, patalpų populiarumas bei kiti faktoriai. Vieta, juk jūs norite būti lengvai pasiekiamas jūsų klientams, pirkėjams, darbuotojams, tiekėjams bei kitiems svarbiems asmenims. Bet tai priklauso nuo jūsų verslo tipo, tik jūs patys žinote, kur jums būti geriausia.

Fizinė būklė. Išsiaiškinkite ar perkamas būstas neturi tam tikrų įsipareigojimų, nėra įkeistas. Naudojimo paskirtis. Jei jūsų įmonė buhalterių, auditorių ar panašios paskirties, tada jums reikės biuro vietos, jei užsiimate gamyba - tada industrinės. Jūs turite būti tikri, kad dokumentuose būtent taip ir parašyta, pagal kokią paskirtį naudojamas šis nekilnojamas turtas.

Įsitikinkite ar pakankamai parkingo vietų. Pasižiūrėkite ar tikrai užteks parkingo vietų jūsų klientams, jums patiems, darbuotojams ir panašiai, nes Lietuvoje dalis vietų yra mokamos, o jei kiemuose ir yra vietų, dažnai gyventojai lieka nepatenkinti, kad patys turi ieškoti vietų kituose kiemuose. Taip galite sulaukti priešų, kurie bandys jums pakenkti. Galimybės plėtimuisi.

Daugelis mano, kad butai ir kiti gyvenamosios paskirties pastatai tik tam ir gali būti naudojami - poilsiui ir kasdienei gyvenimo rutinai, o norint užsiimti pardavimais, gamyba ar kitokia komercine veikla jau privalu įsigyti ar nuomoti komercines patalpas.

Šiandien įprasta matyti, kad naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų pirmuosiuose aukštuose dažnai įrengiamos ir komercinės patalpos.

Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi. Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina. Jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla. Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas.

Jei pastatas yra didelis ir ketinama vykdyti veiklą mažesniame nei 50 proc. jo plote, paskirties keisti nereikia. Taigi sandėlyje gali būti įrengtas nedidelis garažas be jokio paskirties keitimo. Deja, piktnaudžiauti tokia situacija nepavyks ir didelėje patalpoje vykdant skirtingą veiklą, teks pastatą suskirstyti į mažesnius objektus. Vienoje vietoje daržinės, viešbučio, garažo, sandėlio, pirties, dirbtuvių ir gydymo įstaigos surasti nepavyks.

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę. Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai. Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Reklamos įstatymas įpareigoja pardavėjus skelbimuose pateikti tikslią paskirtį, kad nebūtų klaidinamas nei brokeris, ieškanti objekto savo klientui, nei galutinis klientas, skaitantis skelbimą. Nepaisant gresiančių baudų, pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, kurie vietoj buto parduoda kūrybines dirbtuves arba viešbučio paskirties patalpas. Kartais nuo NT brokerio pastangų priklauso, ar klientas nebus apgautas.

Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.

Seimas neseniai pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis iš valstybės biudžeto lėšų gyventojams būtų kompensuota 9 proc. PVM šilumos energijai ir karštam vandeniui, tiektiems nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., tačiau, vėlgi, tokia kompensacija bus taikoma tik šilumos energijai ir karštam vandeniui, tiektiems į gyvenamąsias patalpas.

Statybos techninis reglamentas taip pat nustato, jog gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Taigi keičiant patalpų paskirtį asmuo savo lėšomis privalėtų įsirengti atskirą įėjimą bei atskirti atitvaromis savo patalpas (jei to nėra padaryta), taip pat įsirengti atskiras inžinerines sistemas, o tokių darbų atlikimas gali sudaryti ir nemažą dalį visos įsigytos patalpos vertės, o tai reikšmingai pabrangintų tokios patalpos įsigijimo ir įsirengimo kaštus.

Taigi, jei, įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpą, kreipsitės į banką gauti paskolą tokiam turtui įsigyti, nenustebkite, jei bankas paprašys jūsų sumokėti 30 proc. pradinį įnašą ir (arba) nustatys trumpesnį nei įprastai paskolos grąžinimo terminą. Tokias paskolos sąlygas bankai grindžia tuo, jog negyvenamosios paskirties patalpos yra ne tokios likvidžios.

Paprastai komercinis nekilnojamasis turtas yra perkamas investicijai, t.y. siekiant uždirbti pajamų. O jas uždirbti galima trimis būdais:

• Nuomojant įsigytą objektą;
• Įsigytą objektą perparduodant;
• Naudojant nekilnojamojo turto objektą savo komercinei veiklai vykdyti.

Anot su komerciniu turtu dirbančio specialisto M.Savicki, populiariausias ir paprasčiausias būdas gauti pajamų iš komercinio nekilnojamojo turto - tokį turtą išnuomoti. Tam tinka verslo centrai, prekybos centrai, administracinės patalpos, sandėliai, žemės sklypai ir pan. Išnuomotame objekte nuomininkai - verslininkai - kuria savo verslus, teikia įvairias paslaugas, užsiima gamyba. Komerciniame objekte vykdoma veikla paprastai būna gerokai pelningesnė, nei pati objekto nuoma. Be to, kuriant ir vystant komercinę veiklą kuriamos ir darbo vietos.

„Brangiems, stambiems NT objektams labiau būdingas ilgalaikis investavimas ir laukimas, kol kainos ženkliai pakils, ir pardavus tokį turtą būtų gaunamas solidus pelnas. Dažniausiai tai būna žemės sklypai”, - savo įžvalgomis dalinasi M.Savicki.

Nekilnojamojo turto, skirto nuomai, patrauklumą lemia jo lokacija, rentabilumas, atsiperkamumas, kokybė ir prognozuojamas likvidumas. „Nuo lokacijos priklauso klientų srauto potencialas, jo kokybė bei įvairovė, o tai yra ypatingai svarbu, nes ekonominio nestabilumo laikotarpiu galimybė turėti srauto pasirinkimą yra idealu”, - sako Capital Commercial brokeris.

Kuo geresnė lokacija, tuo didesnė tikimybė iš nekilnojamojo turto nuomos gauti geriausią grąžą. „Tai nebūtinai reiškia, kad komercinis objektas turi būti Vilniaus Senamiestyje”, - priduria M.Savicki. „Viskas priklauso nuo to, į kokį NT investuoji, tai gali būti geriausia vieta pramoniniame rajone, ar logistikos kompleksas prie judrios gatvės”.

NT specialistas pabrėžia, kad vis tik svarbiausia - gerai įvertinti norimo įsigyti NT likvidumą bei numatyti ir apskaičiuoti įsigijus tokį turtą galimai atsirasiančias būtinas papildomas investicijas, išlaidas.

Patyrę investuotojai teigia, kad kavinės ar grožio salonui tinkančios patalpos paprastai yra pelningesnis pirkinys nei butas: investicijų atsipirkimo laikotarpis yra trumpesnis, o nuomos kainos - didesnės.

Komercinio NT brokeris M.Savicki kaip vieną pagrindinių nuomojamo komercinio nekilnojamojo turto privalumų išskiria klientų stabilumą, kurį garantuoja ilgalaikės nuomos sutartys. „Dažniausiai verslo klientai, ypač didesni verslai, kurdami savo verslą, renkasi 5 metų ir ilgesnes fiksuotas sutartis. Taip pat tokie klientai linkę investuoti savo lėšas į patalpų atnaujinimą, siekiant sukurti pačią geriausią darbinę aplinką savo darbuotojams ar kitai veiklai”, - sako M.Savicki.

Investuotojai kaip komercinio nekilnojamojo turto pranašumą mini ir tai, kad, priešingai nei gyvenamojo NT sektoriuje, visi sandoriai su komerciniu turtu paprastai yra oficialūs. Profesionalūs teisininkai ir nekilnojamojo turto specialistai dirba pagal sutartis, kad investuotojas galėtų būti tikras dėl viso proceso teisėtumo.

M.Savicki pasakoja, jog dažnai būna taip, kad komercinio turto kainą išaugina jame vykdoma veikla. Jis pateikia pavyzdį, kai patalpas išsinuomoja prestižinio prekės ženklo atstovai ir ilgainiui jie pradeda diktuoti tos gatvės ar rajono madas, pritraukdami pasiturinčius klientus ar sukurdami didesnius žmonių srautus.

„Prieš investuojant į komercinį turtą, be jokios abejonės reikia atlikti daug namų darbų”, - apibendrina NT specialistas.

Įvairų nedidelį komercinį NT kaip investiciją perka ir fiziniai asmenys, ir mažos įmonės, ieškančios alternatyvų, kur saugiai įdarbinti pinigus. Komercinės patalpos pritaikytos mažiems biurams, prekybai, maitinimui, įvairioms paslaugoms arba nedidelės gamybinės patalpos per metus gali generuoti 8-11 proc. grąžą - priklausomai nuo turto likvidumo ir būklės. Tačiau neretai tokio NT savininkai daro klaidų dėl kurių gauna mažesnę investicijų grąžą, nei galėtų.

INREAL grupės Nuomos skyriaus vadovas Robertas Puidokas įvardija tas klaidas ir pataria, kaip išvengti:

• Nustato per didelę nuomos kainą

tags: #komercines #patalpos #vikipedija