Automobilių Stovėjimo Aikštelių Prie Daugiabučių Didinimo Galimybės

Automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių gyvenamųjų namų trūkumas - viena iš aktualiausių problemų, dėl kurių butų ir kitų patalpų savininkai vis dažniau kreipiasi į daugiabučių namų administratorius. Didžiųjų miestų gyventojai „mėgaujasi“ ne tik aktyviu šurmuliu, bet ir parkavimo vietų trūkumu.

Visgi gyventojams netenka tik lūkuriuoti, kada bus sutvarkyti plotai prie gyvenamųjų namų - jie ir patys gali imtis iniciatyvos bei įsirengti norimą infrastruktūrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime galimybes, kaip galima padidinti automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų.

Teisiniai Aspektai

Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Viešosios Nuosavybės Aikštelės

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.

Privačios Nuosavybės Aikštelės

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.

Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų. Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

Savivaldybių Iniciatyvos

Nors šiuo metu Kauno miesto savivaldybė įgyvendina automobilių parkavimo vietų skaičiaus didinimo planus, akivaizdu, kad artimiausiu metu visame mieste šios problemos išspręsti nepavyks, todėl iniciatyvos turėtų imtis patys butų ir kitų patalpų savininkai.

Vilniaus savivaldybės plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė pasakoja, kad tarybiniais laikais projektuoti daugiabučių kvartalai buvo suplanuoti visai kitokiam automobilių kiekiui negu šiai diena miestas priverstas talpinti savyje. Pašnekovė priduria, kad dar prieš naujus metus į juos kreipėsi Fabijoniškių ir Žirmūnų bendruomenės su prašymu bendromis jėgomis spręsti šią problemą. Buvo sudarytos dvi darbo grupės abiems rajonams, kurios ieško variantų, kaip pagerinti situaciją šiuose rajonuose.

Naujasis miesto meras Remigijus Šimašius išskiria kelis pagrindinius strateginius parkavimo elementus, kuriuos ketinama išspręsti.

• Pirmasis - automobilių parkavimas šalia tų vietų, kuriose dirba arba į kurias atvažiuojama iš namų.
• Antras ir esminis dalykas - viešasis transportas ir jo patogumo, patikimumo ir prieinamumo vidutinės klasės žmonės didinimas.
• Trečias - parkavimo vietų statymas aplink traukos vietas, senamiestį.

Na, ir didžiausias vilniečių galvos skausmas - parkavimas miegamuosiuose rajonuose.

„Tai čia irgi turime planą, kaip išspręsti parkavimą prie daugiabučių namų. Visgi pagrindinis dalykas yra kuo daugiau įgalinti gyventojus ir bendrijas, ir pavesti administratoriams tuos dalykus spręsti. Nes čia sprendimai yra įvairūs, vienur reikia daugiau aikštelių, kitur reikia elementariai tvarkos ir šlagbaumų, kitur galbūt reikia įteisinti parkavimo būdą, kuris dešimtmečius buvo, kada vienas ratas ant šaligatvio pastatomas. Aišku tai turi netrukdyti praeiviams, nes yra tokių vietų, kur trukdo ir yra kur netrukdo. Ten kur netrukdo praeiviams ir negadina dangos, reikia įteisinti, o ten kur trukdo reikia griežtai bausti, kad nevyktų toks nelegalus parkavimas,“ - teigė Vilniaus miesto meras.

Apie dabartinę situaciją naujasis miesto meras teigia, kad bendrijos gali kreiptis į savivaldybę dėl automobilių aikštelių didinimo, tačiau priduria, kad kol kas visi sprendimai dar nėra rasti.

„Gali kreiptis, kol kas nesame visų sprendimų radę, bet mūsų tikslas per šiuos metus iš tikrųjų suderinti visus teisinius mechanizmus, kad žmonės turėtų labai paprastą būdą tai išsispręsti,“ - tikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Gyventojų Iniciatyvos

Daugelis daugiabučių namų Kauno mieste neturi suformuotų žemės sklypų, tad visa žemė aplink juos priklauso valstybei. Yra nustatyta, kad vienam daugiabučio butui turi būti projektuojama ne mažiau kaip viena automobilių saugojimo vieta, o tikrąjį vietų poreikį žino patys gyventojai. Norint įsirengti automobilių aikštelę, visų pirma daugiabučio gyventojai arba jų atstovas (bendrijos pirmininkas, gyventojų įgaliotas daugiabučio namo administratorius ar kt.) turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kad būtų suformuotas daugiabučio sklypas.

Suformavus sklypą teisės aktų nustatyta tvarka, gyventojai gali svarstyti ir kitas alternatyvas - namo priestato ar kitos infrastruktūros įrengimo galimybes. Suderinus projektą gyventojai savo lėšomis galės įsirengti automobilių aikštelę. Bet kokiu atveju pirmasis žingsnis - namo įgalioto atstovo kreipimasis į Kauno miesto Planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą. Suformavus sklypą, paaiškės, ar numatytoje vietoje konkretus daugiabutis gali vykdyti kokią nors veiklą.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė LRT.lt komentavo, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės vykdomą programą savo kiemą gali atsinaujinti visi gyventojai, įsikūrę ne vėliau nei 2002 m.

„Kaimynijų programa numato galimybę teritoriją atnaujinti tiek kosmetiškai, tiek iš esmės. Pirmuoju atveju suremontuojama esama infrastruktūra, antruoju - atnaujinimo darbai atliekami pagal projektą, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ar suderinimas. Taigi kaimynijų programa yra naudinga tuo, kad gyventojams atsiranda galimybė atsinaujinti savo kiemus iš esmės ir įgyvendinti jiems patiems labiausiai patinkančias idėjas“, - kalbėjo E.

Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė tikino, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ar bendrija turi žemės nuosavybę arbą nuomojasi. Jeigu žemės nėra, tai šią problemą reikia palikti spręsti savivaldybei.

„Pirmiausia tai reikia turėti žemę, tai yra turėti nuosavybė arba jos nuomą. Jeigu žemės nėra, tai klausimas baigtas. Jeigu žemė yra, tai jau kitas klausimas. Reikia susirasti projektuotoją ir parengi aikštelės projektą. Tačiau yra įvairių niuansų, reikia žiūrėti ar toje vietoje nėra vandentiekio, kanalizacijos, ypatingai Vilniaus energija šilumos tinklų. Pastarieji išviso neleidžia jokių aikštelių ant savo tinklų, visi tinklai turi apsaugos zonas, kurios negali būti pažeistos,“ - teigė A. Petrauskienė.

Pašnekovė taip pat sako, kad yra ir dar lengvesnis aikštelės praplatinimas, kada nereikia jokio projekto ir nereikia savivaldybės patvirtinimo. „Šiaip jeigu turi žemę, nėra sunku pasididinti, tiesiog reikia projektą padaryti. O jeigu tai nėra, kultūros paveldo zona, tai iki 100 kvadratinių metrų, net nereikalingas raštiškas pritarimas iš savivaldybės. Jis skaitosi prie sklypo tvarkymo darbų, tai tam nereikia nieko. Aišku reikėtų tik supažindinti bendrijos narius,“ - pasakojo Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė.

Statistika

Vilniaus miesto automobilizacijos lygis 2013 m. buvo 607 automobiliai 1 000-ui gyventojų (skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus skaičius, čia nurodytas jų vidurkis). Automobilių parko augimo tempas pastaraisiais metais sulėtėjęs, bet manoma, kad 2020 metais pasieks 640 automobilių ribą. Tai atitiktų Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau dauguma Vilniaus miesto rajonų pastatyti sovietmečiu, kai buvo skaičiuojama, kad 100-tui gyventojų teks 10 automobilių. Vadovaujantis šiuo santykiu ir buvo įrengiamos automobilių stovėjimo vietos šalia daugiabučių gyvenamųjų namų.

Žemiau pateikta lentelė iliustruoja Vilniaus miesto automobilizacijos lygio pokyčius:

tags: #automobiliu #stovejimo #aiksteles #didnimas #prie #daugiabuciu