Žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo dokumentai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo dovanojimo klausimus, susijusius su mokesčiais ir teisiniais aspektais Lietuvoje. Sužinosite, kokie mokesčiai taikomi dovanojant žemės sklypą, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra dovanojimo sutarties ypatumai.

Nekilnojamojo turto dovanojimas yra dažnai naudojama turto perleidimo forma Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant turtą svarbu žinoti kelis esminius aspektus, kurie užtikrins teisingą ir sklandų perleidimo procesą.

Pirmasis svarbus aspektas yra dovanojimo sutartis. Nesvarbu, ar dovanojate žemės sklypą, butą ar namą - svarbu laikytis teisinių formalumų, kad išvengtumėte galimų problemų ateityje.

Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima.

Dovanojimo sandoris yra dvišalis, todėl jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia. Taigi, dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis.

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.

Kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.

Be notaro patvirtinimo dovanojimo sandoris gali tapti ginčų objektu ar sukelti problemų registruojant dovaną.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių.

Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes.

Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, kai kuriais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos leidimas nereikalingas perleidžiant (įsigyjant) žemės ūkio paskirties žemę.

Notarui reikėtų pateikti dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, žemės sklypų planus, Jūsų tėvų santuokos liudijimą, Jūsų bei Jūsų sesers gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes, bei asmens dokumentus.

Dovanotojo teisės ir apribojimai: Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.

Mokesčiai, taikomi dovanojant žemės sklypą

Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Nekilnojamojo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams - tėvams, vaikams, broliai ir seserys, sutuoktiniams, seneliams - nėra apmokestinamas. Tai reiškia, kad gavėjas nereikia mokėti mokesčių valstybei, o dovanotas turtas turi būti deklaruojamas tik tuomet, kai įvyksta registracija VĮ Registrų centre.

Jei nekilnojamasis turtas dovanojamas asmenims, kurie nėra pirmos eilės giminaičiai, mokesčiai privalomi, jei turto vertė viršija 2500 EUR. Tokiu atveju dovanos gavėjas turi sumokėti 15 proc.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnuo 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinta, kad neapmokestinamos turto perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka.

Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.

Nustatant dovanojamo turto vertę, turite apsispręsti, pagal kurią vertę priimsite dovaną - pagal Registrų centro nustatytą vertę arba pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą vertę. Pavyzdžiui, jei turtas vertinamas pagal Registrų centro vertę, ji gali būti 50 000 EUR, o pagal vertintojo - 70 000 EUR.

Dažnai kyla klausimas, ar galima parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą ir kokie yra mokestiniai aspektai. Parduoti dovanotą turtą galima, tačiau reikia atsižvelgti į mokesčių aspektus, kurie gali skirtis priklausomai nuo gavėjo giminystės laipsnio ir turto vertės.

Notaro mokestis

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.

Žemės ūkio paskirties žemės įgijimas dovanojimo būdu

Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas yra neatlygintinas ir laisva valia sudaromas sandoris. Jo metu dovanotojas neatlygintinai perleidžia nuosavybės teisę apdovanotajam.

Į žemės ūkio paskirties sklypo gavimą dovanojimo būdu pirmumo teisės neturi niekas (nei bendraturčiai, nei naudotojai, nei kaimynai, nei toje vietovėje ūkininkaujantys ūkininkai).

Šiame straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti priimant dovanų žemės sklypą, taip pat mokesčiai už dovanotą žemę bei dovanotos žemės pardavimas.

Tais atvejais, kai tikroji šalių valia buvo sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį, tačiau siekiant išvengti galimo noro į pirkimą pirmumo teisę turinčių asmenų yra sudaroma dovanojimo sutartis, laikoma, kad toks sandoris yra apsimestinis.

Pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintys asmenys, įtardami, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, jį gali skųsti teismui su prašymu tokį sandorį panaikinti. Jei pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintis asmuo įrodys, kad už žemę buvo sumokėtas atlygis, toks sandoris bus teismo pripažintas negaliojančiu.

Ką reikia žinoti priimant dovanų žemės sklypą?

Priimdami žemės sklypą ar kitą nekilnojamą turtą dovanų pasidomėkite:

• Kokių dokumentų reikės norint dovaną priimti ir pasirašyti dovanojimo sutartį?
• Kokie bus taikomi mokesčiai už gautą dovaną?

Norint priimti dovanų žemės ūkio paskirties sklypą Jums bus reikalingi šie dokumentai:

• Apdovanotajam bus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas įgyti žemės sklypą (šis dokumentas reikalingas žemės ūkio paskirties sklypą įgyjant bet kokiu būdu);
• Fizinių arba juridinių asmenų deklaracija apie jau turimus žemės ūkio paskirties sklypus;
• Žemės sklypo planas.
• Žemės sklypo dovanotojui nebus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas perleisti jam priklausančią žemę.
• Galiojantys visų sandorio šalių asmens tapatybės dokumentai.

Mokesčiai už dovanotą žemę yra taikomi tuomet, kai dovaną gaunate iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių. Įprastai dovanos, kurių vertė per mokestinį laikotarpį yra didesnė nei 2 500 Eur, yra apmokestinamos 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Šį mokestį moka dovanos gavėjas po pateiktos metinės deklaracijos už praėjusius mokestinius metus.

Jei žemės sklypą dovanų gausite iš juridinio asmens - dovana bus apmokestinama be jokių išimčių.

Neapmokestinamos šios dovanos: dovanos gautos iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ir vaikaičių. Iš šių asmenų gautos dovanos yra neapmokestinamos, nesvarbu, kiek kartų per mokestinį laikotarpį jos gautos.

Kada galima parduoti dovanotą sklypą?

Gavus dovanų žemės ūkio paskirties sklypą jį galima parduoti bet kada, kai jis tik tampa Jūsų nuosavybe.

Svarbu prisiminti tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas bei labai greitas pardavimas gali atkreipti tiek pirmumo teisę į pirkimą turėjusių asmenų, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį.

Svarbu žinoti tai, kad po pardavimo atsiras ir mokestinė prievolė. Gautas pelnas bus apmokestintas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Pelnas yra skaičiuojamas iš dovanojimo sutartyje nurodytos turto kainos atimant turto pardavimo kainą.

Pvz.:

• Dovanojimo metu žemės sklypo reali rinkos kaina buvo 60 000 Eur;
• Sklypą pardavėte už 80 000 Eur;
• Pelnas bus 20 000 Eur, kuris apmokestinamas 15 (20) proc. tarifu.
• Mokestinė prievolė 3000 (4000) Eur.

Pajamas gautas iš turto pardavimo reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 2 dienos. Jei esate oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos - per vieną mėnesį po įvykusio sandorio.

Įstatymų taikoma lengvata: jei gavote dovanų žemės sklypą iš pirmos eilės giminaičių ir dabar jį norite parduoti, tuomet galimas retrospektyvinis turto vertinimas dovanojimo datai. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į dovanojimo sutartį buvo įrašyta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina.

Lengvata netaikoma jei turtas gautas dovanų iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių, visiškai svetimų žmonių ar juridinių asmenų.

Dovanotos žemės pardavimas: apie viską nuo A iki Z

Dovanotos žemės pardavimas yra ne toks jau lengvas procesas, kaip gali pasirodyti. Kartais tai gali būti daug sudėtingiau nei įsigyti pastatą ar butą. Ypač, kai organizuojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimas.

Jei gavote dovanų žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tuomet kviečiu skaityti plačiau apie tai, ką reikia žinoti, kad pardavimo procesas būtų sklandus.

Dovanotą žemės sklypą galima parduoti iš karto, kai jis tampa Jūsų nuosavybe. Dovanotos žemės pardavimas atneša ne tik pajamas iš jos pardavimo bet ir mokestinę pareigą.

Prieš parduodant dovanotą turtą visada reikia susipažinti su galiojančiais teisės aktais bei būsimais mokesčiais.

Jei žemės sklypo nebūsite nuosavybės teise išlaikę ilgiau nei 10 metų ir parduosite brangiau, nei jis buvo įvertintas dovanojimo sutartyje, gautas pelnas bus apmokestintas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 15 proc. tarifu.

Jei priimdami žemės sklypą dovanų į dovanojimo sutartį įrašėte VĮ Registrų centro vidutinę rinkos kainą, kuri dažnai yra gerokai mažesnė už realią rinkos kainą, ir dabar norite žemę parduoti gerokai brangiau - Jus išgelbės retrospektyvinis turto vertinimas.

Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei dovaną gavote iš pirmos eilės giminaičių ir į dovanojimo sutartį neįrašėte Jūsų pačių nusistatytos kainos.

Kaip sužinoti sklypo kainą?

Būna atvejų, kai žemės sklypus savininkai parduoda pigiau, nei galėtų. Sklypo kaina priklauso ne tik nuo sklypo ploto, bet ir kitų dalykų. Pavyzdžiui, labai svarbus žemės derlingumo balas, reljefas, sklypo forma ir paties sklypo būklė.

Nustatant kainą taip pat vertinama, kaip lengva pasiekti sklypą, ar sklype yra elektros linijos. Taip pat analizuojama, kokiomis kainomis perkami ir parduodami netoliese esantys panašūs sklypai bei kokia yra pasiūla toje vietovėje.

Kitas labai svarbus veiksnys lemiantis galutinę kainą - Jūsų derybiniai įgūdžiai. Potencialus žemės pirkėjas bus ūkininkas, žemės ūkio bendrovė ar investuotojas.

Tai asmenys sudarę ne vieną nekilnojamo turto sandorį ir jų derybiniai įgūdžiai dažnu atveju bus geresni nei Jūsų. Tad išgirsite daug argumentų, kodėl Jūsų sklypas nėra vertas tiek, kiek Jūs norite.

Tik profesionalus, didelę patirtį turintis NT brokeris sugebės atremti prieštaravimus bei apginti Jūsų norimą kainą.

Tam, kad sužinotumėte, už kiek galite parduoti sklypą, geriausiai užsakyti NT vertinimą. Profesionalus vertintojas išanalizuos visus duomenis ir pateiks skaičiavimus. Tačiau ir ši informacija nėra objektyvi.

Kaip rasti tinkamą pirkėją?

Kai nustatyta sklypo vertė ir paruošti visi dokumentai, svarbu greitai rasti pirkėją, kad procesas neužtruktų. Šiame etape žmonės labai dažnai prašo pagalbos.

Jeigu sklypą parduodate pirmą kartą, gali būti, kad nežinote, kaip pradėti pirkėjo paieškas. Todėl tokiu atveju naudinga kreiptis į žemės pardavimo brokerį, kuris dirba šioje srityje.

Profesionalus brokeris suras patikimą pirkėją, suderės geriausią kainą ir pasirūpins visais reikalingais pardavimo proceso etapais bei dokumentais. O Jūs galėsite džiaugtis sklandžiu bei greitu pardavimu.

Kaip vyksta dovanoto žemės sklypo pardavimas?

Dovanojimo būdu įgyto žemės sklypo pardavimas vyksta taip pat, kaip ir kitais būdais įsigyto sklypo.

Sėkmingam sandoriui reikia išmanyti žemės ūkio paskirties sklypų ypatumus, pasiūlą Jūsų sklypo vietovėje, rinkos kainas bei dokumentams įstatymų keliamus reikalavimus.

Svarbūs pokyčiai nuo 2024 m.

Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.

Pavyzdžiai pardavimui siūlomų sklypų:

Dovanojant nekilnojamą daiktą (žemės sklypą, pastatus, butą, ar kt), notarui pateikiama:

• Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (neprivalomas);
• Nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas ir t.t.);
• Jeigu dovanojamas žemės sklypas - žemės sklypo planas, parengtas teisės aktų nustatyta tvarka;
• Jeigu dovanojamas turtas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir turto savininkas turi nepilnamečių vaikų, reikalingas teismo leidimas dovanoti turtą;
• Dovanotojų ir apdovanotojo asmens dokumentai;
• Jeigu turtas įgytas santuokos metu (išskyrus paveldėjimo ar dovanojimo būdu), būtinas kito sutuoktinio dalyvavimas;
• Butų (garažų, sodų) bendrijos pažyma apie atsiskaitymą;
• Jeigu daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tevams ar vaikams, reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas).

Dovanotojai, pageidaujantys dovanoti daiktą, kreipiasi į notarą, kuris Valstybės įmonėje Registrų centras telekomunikacijų įrenginiais užsako duomenų patikslinimą sandoriui, galiojantį 30 dienų.

tags: #kokiu #reikia #dokumentu #kai #dovanojama #zemes