Komercinių patalpų paskirties rūšys Lietuvoje

Lietuvoje patalpų paskirtis yra griežtai reglamentuota, o statinių naudotojai privalo naudoti patalpas pagal nustatytą paskirtį. Šiame straipsnyje aptarsime komercinių patalpų paskirties rūšis, jų klasifikavimą ir reglamentavimą.

Patalpų paskirties klasifikavimas

Patalpos skirstomos į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpas. Šis skirstymas yra svarbus nustatant mokesčius, reikalavimus ir apribojimus.

Gyvenamosios paskirties patalpos

Gyvenamosios paskirties patalpoms priskiriama:

  • Butai, t. y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai.
  • Gyvenamosios patalpos, kurios turi bendro naudojimo patalpų (t. y. bendrabučio tipo butai, komunaliniai butai ir panašiai).
  • Patalpos, skirtos gyventi įvairioms socialinėms grupėms.

Negyvenamosios paskirties patalpos

Negyvenamosios paskirties patalpoms priskiriamos šios patalpos:

  • Viešbučių (patalpos trumpai apsistoti).
  • Administracinės (patalpos administraciniams tikslams).
  • Prekybos (patalpos didmeninei ir mažmeninei prekybai).
  • Paslaugų (patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui).
  • Maitinimo (patalpos žmonėms maitinti).
  • Transporto (patalpos, skirtos transporto tikslams, t. y. susijusios su transportavimu, gabenimu, vežimu).
  • Garažų (patalpos transporto priemonėms laikyti).
  • Gamybos (patalpos gamybai).
  • Sandėliavimo (patalpos, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliuoti).
  • Kultūros (patalpos kultūros tikslams).
  • Mokslo (patalpos švietimo ir mokslo tikslams).
  • Gydymo (patalpos gydymo tikslams, t. y. patalpos, kuriose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms).
  • Poilsio (patalpos poilsiui).
  • Sporto (patalpos sportui).
  • Religinės (patalpos religiniams tikslams).
  • Specialiosios (patalpos specialiesiems tikslams).
  • Kitos, t. y. pagalbinio ūkio (patalpos pagalbiniam ūkiui: rūsiai, sandėliukai ir pan).

Kitos paskirties patalpos (pavyzdžiui, sandėliukai, rūsio patalpos ir pan.) - tai patalpos, kurių negalima priskirti jokiai pirmiau nurodytai paskirčiai.

Patalpų naudojimo reglamentavimas

Statybos įstatyme nurodyta, kad statinių naudotojai statinį (jo patalpas) privalo naudoti pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimai nustatyti „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.

Jei minėtame apraše nurodytos paskirties pastatuose ar patalpose numatoma veikla galima išlaikant apraše nustatytus reikalavimus, šių pastatų ar patalpų paskirties neprivaloma keisti. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad jeigu dėl konkrečios veiklos reikėtų keisti ypatingojo ar neypatingojo pastato ar jo patalpos (-ų) paskirtį, atliekant paprastojo remonto darbus ar neatliekant jokių statybos darbų, reikėtų parengti pastato ar jo patalpos (-ų) paskirties keitimo projektą, keičiant paskirtį, kai atliekami paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, išskyrus energetikos objektus ir susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, hidrotechninius statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose.

Taigi, daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

Dėl numatomos veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių galimybės konkrečios paskirties patalpose ir poreikio konkrečiu atveju keisti patalpų paskirtį, reikėtų teirautis savivaldybės, kurios teritorijoje yra tokios patalpos, administracijos.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate, esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos - komercinės paskirties patalpų gali būti ne daugiau kaip penktadalis.

Patalpų paskirties pokyčiai nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (toliau - Reglamentas) pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Esamų statinių ir patalpų paskirties ir (ar) paskirčių grupių įrašai, neatitinkantys Reglamente nustatytos klasifikacijos, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pakeisti iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Kaip keitėsi prieš tai buvusios ir naujos patalpų paskirtys, galima patikrinti toliau pateikiamoje lentelėje:

Esama patalpos paskirties grupė Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta patalpos pagrindinė naudojimo paskirtis Patalpų paskirčių tipas, į kurį keičiama esama patalpos paskirties grupė Patalpos paskirties grupė, kuria papildomas Nekilnojamojo turto kadastre esantis pastato paskirties įrašas Patalpos paskirtis, į kurią keičiamas kadastre esantis patalpos pagrindinės naudojimo paskirties įrašas
Gyvenamosios paskirties patalpos 1.1. Gyvenamoji (butų) Gyvenamosios patalpos 1. Gyvenamųjų 1.1. Gyvenamoji (butas)
1.2 Gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų) 2. Įvairių socialinių grupių 2.1. Įvairių socialinių grupių
1.3 Gyvenamoji (įvairių socialinių grupių)
Negyvenamosios paskirties patalpos 2.1. Viešbučių Negyvenamosios patalpos 3. Komercinių 3.2. Viešbučių
3.3. Bendro gyvenimo namų
2.3 Prekybos 3.1. Prekybos
2.5. Maitinimo 3.5. Maitinimo
2.4. Paslaugų 3.4. Paslaugų
10. Specialiųjų paslaugų 10.1. Specialiųjų paslaugų
2.2. Administracinė 4. Administracinių 4.1. Administracinė
2.6. Transporto 5. Transporto 5.1. Transporto
2.7. Garažų 5.2. Garažų
2.8. Gamybos 6. Pramonės ir sandėliavimo 6.1. Gamybos
6.2. Energetikos
2.9. Sandėliavimo 6.3. Sandėliavimo
2.10. Kultūros 7. Visuomeninių 7.1. Kultūros
2.11. Mokslo 7.2. Mokslo
2.12. Gydymo 7.3. Gydymo
2.14. Sporto 7.4. Sporto
2.15. Religinė 7.5. Religinė
2.16. Specialioji 7.6. Specialioji
2.17. Kita (pagalbinio ūkio) 8. Pagalbinė 8.1. Pagalbinio ūkio
Kita 8.2. Kita pagalbinė
2.13. Poilsio 9. Viešosios rekreacijos 9.1. Viešojo poilsio

Nekilnojamojo turto mokestis

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Nuo 2020-01-01 savivaldybės, kurios taryba nėra nustačiusi 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomo nekilnojamojo turto mokesčio tarifo arba yra nustačiusi mažesnį nekilnojamojo mokesčio tarifą negu minimalus mokesčio tarifas (0,5 proc.), arba keičia jau nustatytus 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, teritorijoje 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomas 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės.

Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.

Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos:

  • Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas - į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra.
  • Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti.

tags: #komercine #patalpu #paskirtis #rusys