Vaikų globos namai yra socialinės globos įstaigos, skirtos apgyvendinti ir globoti vaikus, likusius be tėvų globos, tiek trumpą, tiek ilgesnį laiką.
Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų tyrimo metodika, finansavimo ypatumai, socialinių paslaugų administravimas ir socialinių vaidmenų suvokimas.
Vaikų globos namų finansavimas
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos.
Darbo autorius sutinka su auditoriaus nuomone, kad būtinas įvesti "paslaugų krepšelis vaikui". "Paslaugų krepšelis vaikui" - tikslinės lėšos, kurios skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui.
Šiose vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt.
Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti.
Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, atsirastų galimybė taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje.
Šiuose bei savivaldybių vaikų globos namuose, svarbu įvesti paslaugų krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas. Iaidas komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc., savivaldybėms atitinkamai 63,4 proc. ir 36,2 proc.
Finansavimo skirtumai vaikų globos namuose (2001-2005 m.)
Remiantis tyrimo duomenimis, finansavimas tarp vaikų globos namų 2001-2005 metais skyrėsi.
Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, yra vaikų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties netenka tėvų globos.
Biologiniams tėvams nebegalint tinkamai rūpintis savo vaikais, vaikai perduodami Lietuvos vaiko globos sistemos atsakomybei.
2018 metų liepą įsigaliojo vaiko teisių apsaugos sistemos reforma: sistema buvo centralizuota, institucijoms sukurta bendra schema, skirta reaguoti į galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, pradėjo dirbti mobiliosios komandos; taip pat buvo įteisintas laikinosios globos institutas, kad vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos, būtų apgyvendinami pas giminaičius, o ne globos įstaigoje.
Nepaisant gerėjančios situacijos, vaikų, netekusių tėvų globos, problema tebėra labai aktuali. Nepilnamečiai, atsidūrę globos institucijoje, susiduria su daugybe negatyvių išgyvenimų, vien pats vaiko atskyrimas nuo tėvų traumuoja vaiką.
Tyrimo tikslas - atskleisti globos namuose gyvenančių jaunuolių namų sampratą, remiantis jų perspektyva.
Tyrimo uždaviniai:
- Atskleisti, kaip globos namuose gyvenantys jaunuoliai apibrėžia namų fizinės aplinkos veiksnius.
- Atskleisti globos namuose gyvenančių jaunuolių patirtis kuriant santykius su jų gyvenime svarbiais asmenimis.
- Atskleisti, kaip globos namuose gyvenantys jaunuoliai kuria savo ateities viziją.
Kadangi tyrimo objektas yra vaikų, gyvenančių globos namuose, patirtys, kokybinio tyrimo metodologija ir pasirinktas interviu metodas yra tinkamiausias, nes leidžia ne tik suvokti tyrimo dalyvių patirtį, nuomones tiriamu klausimu, bet ir kartu atlikti stebėjimą - matyti, kaip žmogus elgiasi, kaip kalba.
Tyrimo tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimo instrumentas - pusiau struktūruotas interviu.
Tyrime dalyvavo keturi tyrimo dalyviai, kurie šiuo metu gyvena arba gyveno globos namuose iki pilnametystės. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant grindžiamosios teorijos duomenų analizės metodo žingsnius.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad tyrimo dalyviai globos įstaigoje turi neigiamų ir teigiamų patirčių. Visi tyrimo dalyviai teigia, kad įstaiga rūpinasi jų fiziologiniais poreikiais, tačiau stinga laisvės pačiam vaikui pasirinkti elementarius dalykus, tokius kaip kambario sienų spalva, jausmo, kad gyvena ne įstaigoje, dėmesio ir nuoširdumo.
Tyrimas atskleidžia, kad vaikams trūksta artimo žmogaus, su kuriuo galėtų užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius. Su globos namų darbuotojais tyrimo dalyviai prieraišaus ryšio negali sukurti dėl didelės globos namų darbuotojų kaitos, empatijos stokos.
Tyrimu atskleista, kad tyrimo dalyviai patiria ryšių su aplinka ribotumą: juntama segregacija, neretai asmuo gali būti ignoruojamas.
Vaiko globa istoriškai ir tradiciškai visada buvo ir yra jautri ir aktuali visuomenės problema. Vaikai, neturintys šeimos - pažeidžiamiausia ir jautriausia žmonių grupė. Šios savo vaikui saugumo ir gerovės.
Magistro darbo tikslas - išanalizuoti asmenų, užaugusių globos namuose, pasirengimo savarankiškam gyvenimui ugdymo galimybes ir ypatumus.
Darbe analizuojami asmenų, augusių globos namuose, adaptacijos visuomenėje sunkumai taip pat socializacijos visuomenėje tyrimas.
Vaikų globos namai perpildyti, o gyvenimas šeimose neskatinamas
Vaikų globos namų steigimas Lietuvoje
Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos VGN.
Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.
Vaikų globos įstaigų steigimą šalyje lėmė ir skatino daugelis veiksnių - išryškėjusios naujos socialinės problemos ir būtinumas jas spręsti. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji.
Keturis miestus (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaita, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 4-eri VVGN.
Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose yra po 3-ejus valstybinius vaikų globos namus. Širvintų, Jonavos, Lazdijų, Molėtų, Pakruojo, Plungės, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio, Zarasų ir Joniškio rajonų savivaldybių teritorijose - po 2-jus valstybinius vaikų globos namus.
Šešiolikos savivaldybių teritorijose yra 1-i valstybiniai vaikų globos namai. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenimis, savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN).
Kėdainių ir Ignalinos savivaldybių teritorijose yra po 2-jus savivaldybių vaikų globos namus. 28-is savivaldybių teritorijose - po vienerius savivaldybės vaikų globos namus.
Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai). Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje - 9 NVO vaikų globos namai.
Kauno miesto savivaldybės teritorijoje - 2 nevyriausybinės organizacijos vaikų globos namai. Kitose 8 savivaldybių teritorijose yra po 1 NVO vaikų globos namus. 50-ies savivaldybių teritorijose nėra nevyriausybinės vaikų globos namų.
Nuo 2001 metų iki 2004 metų atsirado dvejomis įstaigomis daugiau. 2000 metais šios įstaigos iš viso buvo keturiolika, 2001 metais sumažėjo vienais globos namais.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatytos šios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirę, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingę, atlieka bausmę, tėvai išvykę į užsienį.
Šis skaičius 2003 metais lyginant su 2001 metais padidėjo 3,8 proc. Šis skaičius vaikų globos namuose 2003 metais lyginant su 2001 m padidėjo 11,8 proc. šiuo laikotarpiu sumažėjo 6,3 proc. (50,5 tūkst.).
Prieš tai jau minėtos audito ataskaitos duomenimis, 2003 metais keturiolikoje savivaldybių nebuvo nei valstybinių, nei savivaldybių, nei NVO organizacijų vaikų globos namų. Šis skaičius vaikų globos namų buvo 30, 0 2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai.
Šis skaičius šiuo laikotarpiu buvo pats didžiausias. Šis skaičius vėl sumažėjo dviem įstaigomis.
Apklausos metodika vaikų globos namuose
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai.
Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose.
Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai. Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovai, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė".
Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtų atliekami tyrimai.
Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu, anketinė apklausa.
Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema.
Tai kokybinis tyrimas metodas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiskinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jo išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio.
Juo pasiaiskinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais.
Šias atskiras klausimų grupes sudaro tokie H. Fajolio klausimai Vilniaus vaikų globos namuose. Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos.
Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose.
Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50 - 60 min.
Atliktas tyrimas duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).
Globos namų vadovų kompetencija ir veiklos planavimas
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas (1 priedas). Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus. Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus.
Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose.
"Antrasis vaikų globos namai" vadovė atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metus) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. Šisysis vaikų globos namai" vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų).
Dabartinio vadovo vadovavimo patirtis šioje įstaigoje maždaug dveji metai. Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama (1 priedas), koks jos stažas dabartiniuose globos namuose. Šisysis globos namų" vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose.
Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai (1 priedas), kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi."Antruosiuose vaikų globos namuose" veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį.
Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys. Šiuosiuose vaikų globos namuose" veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį. Po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose "Gilė" sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus.
Šis veiklos planas sudarymo tikslas numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Fajolio veiklos planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose.
Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu.
Įvertinami bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą.
Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001 - 2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams "Gilė". Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigų 2001 - 2005 metų laikotarpyje skirtas "Tretiesiems vaikų globos namams". Šis skirtumas lyginant su kitomis globos įstaigomis labai nežymus.
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšas poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams.
Jaunimu nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių.
Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.
Mūsų nuomone, valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realų globos įstaigos finansavimo poreikį.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui.
Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. "Antrasis globos namai" bei globos namai "Gilė" vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto.
Šiuosiuose globos namuose" kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Jie paramos gavėjo statusą. "Antrasis globos namai" vadovas tvirtino, kad kišenpinigių skyrimas globotiniams nėra būtinas, nes vyresni vaikai patys vasaros metu įsidarbina "kiemsargiais", "auklėtojos padėjėjais".
Mūsų požiūriu, kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonę. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.
Socialinių vaidmenų suvokimas vaikų globos namuose
Pagrindinis socialinio-edukacinio darbo tikslas vaikų globos namuose - rengti vaikus savarankiškam gyvenimui, formuoti visapusiškai išsivysčiusią, brandžią asmenybę, gebančią sėkmingai socializuotis visuomenėje.
Esant šiai sąlygai formuojasi socialiai subrendusi asmenybė, kurią apibūdina keletas kriterijų: socialinių normų, nusistovėjusių tam tikroje visuomenėje, priėmimas, savo vietos suradimas gyvenime, sąmoningas troškimas tobulėti ir ne mažiau kaip trijų (piliečio, šeimos nario ir savo profesijos žinovo) socialinių vaidmenų įsisavinimas.
Straipsnyje siekiama išsiaiškinti paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose, socialinių vaidmenų supratimą ir priėmimą. Apklausta 120 13-16 m. paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose.
Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa.
Socialinių vaidmenų vaikas mokosi stebėdamas suaugusiuosius žmones: tėvus, mokytojus, draugus ir kt. Socialiniai vaidmenys gali būti skirstomi į šeimos, moksleivio, piliečio, darbuotojo.
Tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai, gyvenantys vaikų globos institucijose, gana gerai suvokia šeimos vaidmenis: jie supranta, kad abu tėvai turi rūpintis ir auklėti vaiką; kad pagrindinės vertybės yra šeima ir sveikata.
Išvados
Vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų, likusių be tėvų globos, gerovę. Tačiau, siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas ir sudaryti palankias sąlygas vaikų vystymuisi, būtina nuolat tobulinti finansavimo, administravimo ir socialinio ugdymo sistemas.