Vanduo - gyvybės šaltinis, tačiau jo kokybė turi didelę reikšmę mūsų sveikatai ir aplinkai. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių, tačiau vandens kietumas gali kelti problemų tiek buityje, tiek pramonėje.
Kas yra vandens kietumas?
Vandens kietumas - tai vandens savybė, susijusi su tam tikrų kalcio (Ca2+) ir magnio (Mg2+) druskų buvimu. Vanduo yra labai imlus, todėl hidrologinio ciklo eigoje, skverbdamasis gilyn, iš grunto prisisotina įvairiausių mineralų, tokių kaip kalcis, magnis ir kt. Šių kietųjų mineralų kiekis požeminiame vandenyje ir lemia vandens kietumą.
Vandens kietumui nustatyti matuojamas druskų miligramekvivalentais viename litre vandens (mg-ekv/l) kiekis. 1 mg-ekv/l vandens kietumo atitinka 20,04 mg/l kalcio arba 12,16 mg/l magnio.
Kietumo tipai:
- Karbonatinis kietumas (laikinasis kietumas): kurį lemia Ca ir Mg rūgštieji karbonatai. Jis lengvai sumažinamas kaitinant.
- Nekarbonatinis kietumas (nuolatinis kietumas): kurį lemia vandenyje ištirpusios stiprių rūgščių Ca arba Mg druskos (sulfatai, chloridai, nitratai).
Vandens kietumą galima nusistatyti individualiai kiekvienam vartotojui. Tam yra sukurti vandens kietumo (kalkių) testai - indikatorinės juostelės su žaliais langeliais.
Vandens kietumo paplitimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje kvartero vandeninguose sluoksniuose paplitęs įvairaus kietumo vanduo: nuo labai minkšto (<1,5 mg-ekv/l) iki kietesnio nei 12 mg-ekv/l. Naudojamo buityje požeminio vandens kietumas Lietuvoje skirtingas. Vandens naudotojus gana aiškiai atskiria geologinės-hidrogeologinės sąlygos.
Įvairiuose Lietuvos regionuose naudojamas kvartero tarpmoreninių sluoksnių, įvairios litologinės sudėties ir amžiaus devono, kreidos, permo ir juros sluoksnių vanduo. Sluoksnių amžius, jų slūgsojimo gylis, litologija formuoja požeminio vandens sudėtį.
Šiuose sluoksniuose labiausiai paplitęs santykinai kietas, tai yra 3-5 mg-ekv/l ir kietas 5 - 7,4 mg-ekv/l vanduo. Daugiausia jo aptinkama centrinėje Lietuvos dalyje, rytinėje bei pietvakarinėje. Šiek tiek mažiau, bet vizualiai išskirtinai matomas nemažas paplitimas ir minkšto (1,5-3 mg-ekv/l) vandens, kuris pasiskirstęs visoje šalies teritorijoje, bet daugiausia aptinkamas vakarinėje ir pietinėje jos dalyse.
Pietvakarių Lietuvoje ir Žemaitijoje daugiausiai naudojamas kvartero tarpmoreninių sluoksnių vanduo, Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje įvairios litologinės sudėties ir amžiaus devono, Pietryčių Lietuvoje kreidos, o Vakarų Lietuvoje permo ir juros sluoksnių vanduo.
Pagal vandens kietumą, vanduo klasifikuojamas:
- Minkštas vanduo: mineralinių medžiagų jame yra iki 2,4 mg-ekv/l
- Vidutiniškai kietas: iki 4,8 mg-ekv/l
- Kietas: iki 7,2 mg-ekv/l
- Labai kietas: daugiau kaip 7,2 mg-ekv/l
Vandens kietumo įtaka
Poveikis sveikatai
Pagal Lietuvos higienos normą „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, nei kalcio nei magnio koncentracija nėra normuojama. Taip susiklostė dėl to, kad kalcis ir magnis yra žmogaus organizmui naudingi mikroelementai. Kalcis reikalingas kaulams ir dantims, o magnis dalyvauja energijos apykaitoje, baltymų ir nukleino rūgščių sintezėje.
Moksliniai tyrimai paneigia mitą, jog kietas vanduo yra pavojingas žmogaus sveikatai. Priešingai, mokslinės literatūros analizė rodo, kad vidutinio kietumo vanduo gali būti naudingas žmogaus organizmui, nes magnio ir kalcio jonai yra būtini mineralai žmogaus mityboje.
Poveikis namų įrangai
Kietas vanduo gali sukelti įvairių problemų namų ūkyje. Kietas vanduo įtakoja vamzdžių, šilumokaičių, boilerių, kitų kietą vandenį naudojančių buitinių prietaisų užsikimšimus, įvairius gedimus bei pirmalaikį susidėvėjimą.
- Kalkės kemša angas, kuriomis teka vanduo, prastina įrenginių darbą.
- Ant puodų, arbatinukų, katilų sienelių nusėda karbonatinės nuosėdos.
- Didėja elektros energijos suvartojimas dėl sumažėjusio prietaisų efektyvumo.
- Prastėja muilo putojimas, todėl padidėja skalbiklių, muilo ir kitų priemonių naudojimas.
Naudojant per minkštą vandenį, didėja vamzdynų korozijos rizika, kadangi vanduo praranda buferines savybes, kurias jam suteikia hidrokarbonatai.
KAIP VEIKIA VANDENS MINKŠTIKLIS? (2024)
Vandens minkštinimo būdai
Efektyviausias būdas spręsti kieto vandens problemas yra vandens minkštinimo filtrų naudojimas. Vandens minkštinimo filtrai dažniausiai remiasi jonų mainų principu, kurio metu kalcio ir magnio jonai pakeičiami natriu arba kalio jonais, taip pašalinant kietumo druskas iš vandens.
Cheminis: Jonų kaitos metodas - tai procesas, kurio metu vandenį kietinantys jonai pakeičiami jonais, kurie vandens kietumo nesudaro. Kiekvienas dvivalentis jonas (pvz., Ca2 + arba Mg2+) vandenyje pakeičiamas dviem natrio jonais.
Magnetinis: Elektromagnetiniai vandens nukalkintojai (pvz., Dropson) fiziškai apdoroja vandenį ir kalcio karbonatas tampa nebetaršus. Keičiamos fizinės vandens savybės, „surišant“ kalcio jonus į mikrokristalus. Dėka to kalcis lieka vandenyje, tačiau nebeturi cheminio aktyvumo „priaugti“ ant paviršių, kuriais teka vanduo.
Vandens minkštinimo technologijų privalumai:
- Prailgintas prietaisų eksploatacinis laikas
- Energijos taupymas
- Sumažėję buitinės chemijos naudojimo kiekiai
- Geresnė asmeninė higiena
- Ekonominė nauda
Geriamojo vandens kokybės reikalavimai
Lietuvos higienos norma HN 24:2023 reglamentuoja būtent geriamojo vandens kokybės rodiklius. Vandens tiekėjai turi užtikrinti, kad gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo atitiktų šios normos reikalavimus pagal visus punktus.
Higienos normoje vandens kietumas (arba vadinamas kalkėtas vanduo) yra net nereglamentuojamas, t. y. šio rodiklio net nereikia tirti vandenyje. Lietuvos higienos norma yra parengta remiantis Europos direktyva, o Europos direktyva parengta pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijas. O tai reiškia, kad net PSO neturi duomenų, kad vandens kietumas kenktų žmogaus sveikatai.
Svarbu! Nuo 2019 lapkričio 1 dienos išgręžus gręžinį tiriame ir arseno kiekį vandenyje. Šiaurės Lietuvoje pagal atnaujintus teisės aktus privaloma tirti ir fluoridus bei borą.
Pagrindiniai vandens kokybės rodikliai, kuriuos siūloma tirti:
- Geležies kiekis
- Nitritų kiekis
- Nitratų kiekis
- Amonio kiekis
- Mangano kiekis
- Vandens pH
- Savitąjį elektros laidį
Tyrimus galite užsisakyti „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje arba bet kurioje kitoje tokius tyrimus atlikti atestuotoje laboratorijoje.
UAB "Tauragės vandenys" geriamojo vandens tyrimų rezultatai
Tauragės mieste 2024 metais pagal programinę priežiūrą iš skirstomųjų tinklų buvo ištirtos 1223 analitės, visi 100 % atitiko HN24:2023 keliamus reikalavimus.
Tauragės mieste 2024 metais pagal programinę priežiūrą iš vartotojų vidaus tinklų 1594 analitės. Visi 100 % tyrimų atitiko HN24:2023 keliamus reikalavimus.
* Lentelėje pateikiamas 2024 ir 2025 metų tyrimų vidurkis.
UAB „Tauragės vandenys“ geriamojo vandens tyrimo laboratorija vykdo veiklos stebėsenos priežiūrą 33 kaimo vandenvietėse.
UAB „Tauragės vandenys“ geriamojo vandens tyrimo laboratorija vykdo periodinę programinę priežiūrą, kuri yra suderinta su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento priežiūros skyriumi.
*Mėginys imamas iš atitikties vietos.