Iki šiol tėvai, auginantys neįgalų vaiką, susidurdavo su sunkumais dėl vaiko negalią reglamentuojančių įstatymų trūkumų. Senajame įstatyme buvo daug neaiškumų, pavyzdžiui, buvo reglamentuota tik vaiko iki 16 metų negalia. Šiame straipsnyje aptariama antrinio invalidumo patvirtinimo tvarka Lietuvoje, įskaitant reikalingus dokumentus, procesus ir institucijas, atsakingas už sprendimų priėmimą.
Naujoji Invalidumo Nustatymo Tvarka
Ruošiant naują tvarką, buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 25 d. įsakymą "Dėl ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis (sunkios, vidutinės ir lengvos negalios) nustatymo tvarkos". Jame pateiktas ligų sąrašas, kuriame išvardyti pagrindiniai kūno negalavimai.
Pavyzdžiui, sunkios negalios atveju nustatoma:
- visiškas ar beveik visiškas abiejų akių aklumas: geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija - 0,05 proc.
- įgimtas ar įgytas vienos akies nebuvimas, o antros akies regėjimo aštrumas su korekcija - 0,05 proc.
Vidutinė negalia apibrėžiama kaip vaiko būklė, kai dėl ligos, traumos, susižalojimo, įgimtų arba ankstyvoje vaikystėje įgytų sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir jam reikia nenuolatinės kitų žmonių slaugos, priežiūros, pagalbos.
Pavyzdžiui, vidutinės negalios atveju nustatoma:
- abiejų akių regėjimo sumažėjimas: geriau matančios akies regėjimo aštrumo su visiška korekcija sumažėjimas 0,06 - 0,1 proc.
- įgimtas ar įgytas vienos akies nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas su korekcija 0,06 - 0,1 proc.
- vienos akies visiškas aklumas ar jos nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas 0,3 proc.
- visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas: blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija - 0,05 proc.
Institucijos, Nustatančios Invalidumą
Pasak A. Armonavičienės, nuo šiol vaikams invalidumą nustato tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia antrinio ar tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, gydytojų konsultacinės komisijos (GKK). Už vaiko invalidumo lygio nustatymą atsako asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK. Už teisingą sprendimo priėmimą atsako GKK pirmininkas.
GKK vykdo šias funkcijas:
- susipažįsta su pateiktais medicinos dokumentais;
- sprendžia dėl vaiko apžiūros poreikio, jos vietos, prireikus rekomenduoja vaiką gydantiems gydytojams jį papildomai ištirti;
- per 30 dienų nuo medicinos dokumentų gavimo dienos pateikia išvadą dėl invalidumo lygio nustatymo, priežasties, termino, pobūdžio ir kt.;
- priima sprendimą dėl teisės į transporto išlaidų kompensavimą;
- nustačiusi invalidumo lygį, užpildo Vaiko invalidumo pažymą (forma Nr.080-1/a).
Invalidumo Termino Nustatymas
Vaiko negalia yra nustatoma labai įvairiems terminams. Pasak A. Armonavičienės, GKK invalidumą gali suteikti pusei metų, vieneriems ar dvejiems metams. Pasitaiko atvejų, kai tėvai nėra patenkinti komisijų sprendimu. Tuomet derėtų per 60 dienų nuo išvados gavimo dienos pateikti prašymą peržiūrėti GKK sprendimą.
Alytaus, Panevėžio, Utenos, Vilniaus apskričių gyventojai gali kreiptis į Vilniaus universiteto vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytojų konsultacinę komisiją. Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių gyventojai turėtų kreiptis į Kauno universiteto klinikų konsultacinės poliklinikos gydytojų komisiją. Šios komisijos per 30 dienų turi pateikti galutinę išvadą.
Dalyvumo Lygio Nustatymo Tvarka
Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų dalyvumo lygiui nustatyti, parengimo ir pateikimo tvarką, dalyvumo lygio priežasties, atsiradimo laiko ir jo termino nustatymo tvarką, nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas dalyvumo lygis.
Asmuo ar vienas iš jo atstovų kreipiasi į asmenį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Asmenį gydantis gydytojas, siųsdamas asmenį į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti, įsitikinęs, kad asmens sveikatos būklė atitinka bent vieną iš kriterijų ir jo aprašymą, asmeniui panaudotos visos gydymo ir medicinos priemonės, Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje pateikia klinikinius elektroninius dokumentus arba pildo nustatytos formos Siuntimą į Agentūrą, kuriuose nurodo diagnozę (-es), dėl kurios (-ių) asmuo siunčiamas į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti, asmeniui taikytą gydymą ir (ar) panaudotas medicinos priemones.
Per 60 darbo dienų nuo klinikinių elektroninių dokumentų arba Siuntimo į Agentūrą parengimo asmuo ar atstovas turi kreiptis į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo.
Kreipiantis į agentūrą, reikia pateikti:
- Laisvos formos prašymą nustatyti dalyvumo lygį.
- Reikalingus dokumentus, priklausomai nuo situacijos.
- Asmens nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje arba rašytinį asmens ar atstovo sutikimą, kad Agentūra gautų ir asmens su negalia pažymėjime panaudotų asmens veido atvaizdą iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.
| Reikalavimai dokumentams |
|---|
| Jeigu prašymas ir dokumentai teikiami asmeniškai atvykus į Agentūrą, padaromos ir patvirtinamos pateiktų dokumentų, išskyrus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kopijos, ir dokumentai grąžinami juos pateikusiam asmeniui. |
| Jeigu prašymas ir dokumentai teikiami per atstovą arba siunčiami pašto siunta, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, arba per kurjerį, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. |
Kai asmeniui nustatytas sunkus neįgalumo lygis prilyginamas dalyvumo lygiui, Aprašo 8 ar 9 punkte nurodyti dokumentai Agentūrai nerengiami ir prašymas nustatyti dalyvumo lygį neteikiamas.
Dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant bazinį dalyvumą ir individualios pagalbos poreikį, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo IV skyriuje.
Asmeniui kreipiantis dėl dalyvumo lygio nustatymo, Klausimynas pildomas Agentūros teritorinio skyriaus kvietimu asmeniui atvykus į Agentūrą ar, jei dalyvumo lygis vertinamas pirmą kartą ir asmuo dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo negali atvykti į Agentūrą, - asmens nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos Respublikoje.
Jei asmens bazinis dalyvumas įvertintas 0 balų arba vertinant bazinį dalyvumą taikytas kriterijaus (-ų) papunktis (-iai) - „nepatikslinta (netaikytina)“, asmens dalyvumo lygis nenustatomas.
Jeigu galutinis dalyvumo lygio balas yra 39-54 skaičių intervale, dalyvumo lygis (procentais) asmeniui nenustatomas.
Dalyvumo lygio nustatymas gali būti nutrauktas, jei:
- Asmuo, kurio dalyvumo lygis vertinamas, ar atstovas, kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į Agentūrą.
- Asmuo ar atstovas nepateikia visų reikalingų dokumentų.
Asmeniui, kuriam sunkus neįgalumo lygis buvo nustatytas dėl diagnozių pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įdiegtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10 AM) įdiegimo“, žymimų kodais F72 ir F73, sukakus pilnametystę, sunkus neįgalumo lygis per 20 darbo dienų Agentūros sprendimu prilyginamas dalyvumo lygiui, vadovaujantis Aprašo 4 priede nurodytais kriterijais, nuo pilnametystės sukakties dienos.
Aprašo 44.2 papunktyje nurodytu atveju Agentūra priima sprendimą dėl dalyvumo lygio - palieka paskutinio dalyvumo lygio vertinimo metu nustatytą dalyvumo lygį, nevertindama bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio. Jeigu su šiuo Agentūros sprendimu asmuo nesutinka, dalyvumo lygis nustatomas Aprašo II ir III skyriuose nustatyta tvarka.
Akių patikrinimas namuose! Jei nepavyksta, kreipkitės į AKIŲ GYDYTOJĄ!
Korupcijos atvejai
Šiuo metu devyni iš dešimties gyventojų mano, kad institucija yra korumpuota arba labai korumpuota. Kas ketvirtas žmogus, susidūręs su tarnybos atstovais, suvokia, kad iš jų yra reikalaujamas kyšis. Kas penkioliktas šešioliktas žmogus teigia tokį kyšį davęs.
Taip pat, pasak tarnybos, siekiant skaidrumo, ar pagrįstai įvertinta negalia, kasmet pakartotinai patikrinama beveik 7 tūkst. bylų. Taip pat skundžia tretieji asmenys - pažįstamus, kaimynus, bendradarbius.
Prieš dvejus metus už sukčiavimą nuteista šiaulietė, simuliavusi regėjimo negalią.
2022 m. baudžiamąją bylą, kurioje šiauliečiui gydytojui neurologui K. D. Jose kaltinimai dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo pareikšti nuo pareigų nušalintam NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjui G. J., o buvusi NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja J. S. kaltinama kyšininkavimu, sukčiavimu ir sukurstymu suklastoti dokumentus.
Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, kad minėti NDNT Šiaulių teritorinių skyrių vedėjai priimdavo kyšius iš gydytojų už tai, kad pacientams būtų nustatomas palankus darbingumo lygis.
Šiose bylose kaltinimų sulaukė ir 3 šiauliečiai gydytojai - A. Ž., E. J., V. S. Tyrimų metu nustatyta, kad kai kurie gydytojai kyšius iš pacientų priimdavo ne tik už paruoštus medicininius dokumentus į NDNT, įrašytas melagingas ligų diagnozes, tačiau ir (ar) už kitų teisėtų ar neteisėtų medicininių paslaugų suteikimą, pavyzdžiui, medicinines konsultacijas, apžiūras, nedarbingumo pažymėjimų išdavimą ir pan. Atskiroje byloje gydytojas E. J.
Be to, vykusių ikiteisminių tyrimų metu įtarimai dėl gydytojų papirkimo buvo pareikšti 61 pacientui. Dar 42 papirkimu kaltinti asmenys, kurie pripažino savo kaltę, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.
Kaltinimai prekyba poveikiu ir papirkimu pateikti buvusiai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėjai R. I., šio padalinio darbuotojui A. G., kaltinimai kyšininkavimu - buvusiems NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyrių vedėjams O. K. ir M. G. Šioje byloje dar 42 asmenys, kalti.
Manoma, kad per dieną uostamiesčio padalinyje buvo vidutiniškai paliekama daugiau kaip tūkstantis eurų kyšių.
Akių ligų profilaktika
Minėdamos Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasos skatina gyventojus pasirūpinti savo akimis ir apsilankyti pas gydytoją, jei kamuoja akių nuovargis ar yra regėjimo problemų. Pacientai, pajutę regos sutrikimo požymių ar norintys pasitikrinti regėjimo aštrumą, pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Akių ligų profilaktika apima įvairias amžiaus grupes.
Kiekvienais metais šeimos gydytojas profilaktiškai turi patikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų regėjimą. Vieną kartą per dvejus metus apsilankiusiems pas šeimos gydytoją 19-40 metų žmonėms tikrinamas regėjimo aštrumas ir akispūdis, 41-65 metų žmonėms regėjimas tikrinamas kartą per dvejus metus, akispūdis - kartą metuose, o nuo 65 metų - tikrinama kasmet.
Jeigu prireikia detalesnio ištyrimo, pacientas gali būti siunčiamas gydytojo oftalmologo konsultacijai gauti. Turėdami siuntimą, apdraustieji gali patys pasirinkti gydytoją oftalmologą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Gydytojas specialistas, išsamiai įvertinęs situaciją, skirs tyrimus bei gydymą.
Gydytojui oftalmologui išrašius siuntimą kompensuojamiesiems akinių lęšiams, dėl jų įsigijimo reikia kreiptis į optikas, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Rugsėjo pabaigoje buvo padidintos akinių lęšių bazinės kainos regėjimo negalią turintiems pacientams. Vaikams šių priemonių įkainis padidėjo nuo 40 eurų, o suaugusiems nuo 80 eurų iki 95 eurų arba 148 eurų, priklausomai nuo paskiriamų akinių lęšių tipo. Akinių lęšiai gali būti kompensuojami ir vaikams, ir suaugusiems pacientams, jeigu gydytojas oftalmologas nustato, kad geriau reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų.
Kaip ir iki šiol, visi akinių lęšiai pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojami 100 proc. Akinių lęšiai pacientams gali būti skiriami dėl įvairių regėjimą pažeidžiančių ligų: lęšiuko, gyslainės ir tinklainės ligų, glaukomos, stiklakūnio ir akies obuolio ligų, regėjimo nervo ir regėjimo takų ligų, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimų, ragenos transplantato ir kt.
Neretai ligonių kasų specialistų teiraujamasi, ar reikia pacientui mokėti už akies lęšiuką, kai atliekama akies lęšiuko keitimo operacija. Klaipėdos TLK specialistai informuoja, kad prireikus operacijos, kurios metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su ligonių kasa, jie yra apmokami PSDF lėšomis. Operacijai atlikti reikalingais medikamentais bei medicinos pagalbos priemonėmis gydymo įstaigos turi apsirūpinti pačios. Mokėti papildomai gali tekti tik tais atvejais, jei pacientas savo noru pasirinks brangesnį lęšiuką, nei ligonių kasų kompensuojamasis. Tuomet pacientas turi įstaigos kasoje sumokėti ne visą lęšiuko kainą, o kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis finansuojamo akies lęšiuko.