Vidaus durys yra svarbus namų interjero elementas, atliekantis tiek estetines, tiek praktines funkcijas. Jos puošia patalpą, yra garso ir vizualinis barjeras. Vidaus durys tarnauja dešimt ir daugiau metų, todėl turi būti ilgai madingos ir patvarios.
Namų savininkai įrenginėdami naujos statybos namą arba renovuodami seną taupymo sumetimais dažnai nori kuo daugiau remonto darbų atlikti patys. Vykstant darbų eigai dažniausiai iškyla daug neaiškumų, ypač tada, kai esame nelabai patyrę šioje srityje. Tai gali būti, pavyzdžiui, “kada dėti duris” arba “ar durys dedamos pirmiau nei grindys, ar atvirkščiai” ir dar daug kitų panašių su remontu susijusių dalykų.
Vienas svarbiausių aspektų, kurį turite žinoti, yra tai, kad prieš montuojant duris reikia išlyginti sienas ir grindis, ypač tada, kai renovuojate seną namą. Tikėtina, kad naujos statybos name nebus nelygių sienų ar grindų. Jei sienos ir grindys bus lygios, tokiu atveju, bus galima tiksliai išmatuoti ir po to sumontuoti duris.
Jei kalbame apie grindų ir durų pirmumą, tada reikia paminėti, kad tai dažniausiai priklauso nuo pasirinktos grindų dangos. Jeigu namuose yra patalpų, kuriose planuojama kloti plyteles, tada pirmiausia jas ir reikia sumontuoti, o tik po to dėti duris. Tačiau jei planuojate pasirinkti laminatą ar kitas medienos tipo grindis, tada pirmiausia turėtumėte sumontuoti duris. Žinoma, turėtumėte atsižvelgti, kokio storio bus dedamos grindys.
Trumpai tariant, tiek grindų, tiek durų montavimo pirmumas turi savų pliusų ir minusų. Jei kalbame apie sienų apdailos ir durų montavimo eiliškumą, šiuo klausimu greičiausiai nepavyks rasti vienbalsio atsakymo. Vieni statybos ir remonto meistrai teigia, kad pirmiausia reikia atlikti sienų apdailos darbus, pvz., dažymas, tapetavimas ar kitos dangos montavimas, o po to sumontuoti duris. Tačiau kiti remonto meistrai teigia, kad pirmiausia reikėtų montuoti duris, o tik tada atlikti sienų apdailos darbus. Taigi, trumpai tariant šis aspektas priklauso nuo kiekvieno remonto meistro patirties, turimų žinių ir įgūdžių.
Viena sąlygų, kad vidaus durys tarnautų ilgai - kokybiškas jų sumontavimas. Net jei turite būtinų įgūdžių ir kvalifikaciją durims montuoti, patariame į pagalbą pasikviesti specialistą, nes skirtingų konstrukcijų durys turi savų ypatumų, į kuriuos būtina atsižvelgti montuojant duris, skaičiuojant apdailą, montuojant durų atidarymo mechanizmą ir pan.
Norint sumontuoti duris, būtina patikrinti grindų lygį. Grindys turi būti visiškai horizontalios. Pirmiausia reikia išmatuoti atstumą nuo grindų iki pažymėto taško, paskui išmatuojama, kiek staktos ramsčių aukščiai turi skirtis vienas nuo kito. Vėliau pagal gautą rezultatą jie sutrumpinami. Aukščių skirtumas neturi viršyti 3 mm.
Stakta surenkama ant vieno horizontalaus paviršiaus. Du ramsčiai ir staktos viršus nupjaunami 45 laipsnių kampu ir sudedami, kad išeitų stačiakampė figūra. Toliau surenkamos staktos. Surinkta durų stakta statoma į paruoštą angą. Tarp angos ir staktos iš šonų (apačioje, per vidurį ir viršuje) įspraudžiame kaiščius - kad stakta nejudėtų (tačiau nereikia ir labai įveržti). Svarbu, kad staktos apačia visiškai remtųsi į grindis (jei grindys nelygios, po viena iš staktų reikia ką nors padėti, kad išlygintume). Tada reikėtų tą patį padaryti ir staktos viršuje per vidurį.
Jei jau stakta stabiliai stovi, galime pradėti reguliuoti: kaladėlę pridėjus prie staktos iš bet kurios pusės, pakalame per kaladėlę - reikia pasiekti, kad kiekviena stakta stovėtų pagal gulsčiuką (geriausia naudoti 2 m ilgio) ir neišsikištų už sienos plokštumos. Įtvirtinama mediniais kaiščiais. Ramstis, prie kurio bus sukami vyriai, pastatomas vertikaliai. Kitas ramstis statomas pagal pakabintų durų varčią.
Prieš pakabinat durų varčią, suderinami vyriai, paskui jie lygiai susukami į duris ir staktą. Sureguliavus vertikalumą, reikėtų atidaryti duris (jei durys neatsidaro, reikia atsargiai palaisvinti vienos staktos (geriausia, tą, kurioje montuojasi spynos plokštelė) šoninius kaiščius, ir tarp abiejų staktų įremti tris bruselius (apačioje, viršuje ir per vidurį), atitinkančius staktų atstumą, kai durys laisvai atsidaro (tarpas tarp staktų ir durų turėtų būti apie 3 mm iš abiejų pusių). Patartina tarp staktų ir bruselių naudoti kartoną, ar pan., kad nesubraižytumėte pačios staktos. Jei reikia, vėl paveržkite staktas, pakaldami per šoninius kaiščius. Jei stakta jau tikrai stabiliai stovi, galime ją pritvirtinti prie angos kraštų. Tam naudojame kalamus sraigtus su kaiščiais.
Kai durų stakta su durų varčia atsiduria reikiamoje padėtyje, stakta apklijuojama lipnia juostele, kad būtų apsaugota nuo montažinių putų. Sekantis žingsnis - plyšius tarp angokraščių ir staktų apipučiame montažinėmis putomis. Norint padidinti durų ir sienos sukibimą, tarpą reikėtų sudrėkinti. Naudoti putas reikia labai atsargiai - nes jei jos pradės per daug plėstis, gali „užlipti“ ar užtikšti ant staktų - nuvalyti problematiška, o jei paliktumėte ilgesniam laikui - visai neįmanoma. Paliekame putas sustingti - geriausia parai. Džiūvimo laikas - mažiausiai 6 valandos, visiškai išdžiūva per 24 val.
Putoms visiškai išdžiūvus, perteklius nupjaunamas. Durų apvadai pjaunami pagal angos gylį, atėmus 10 cm. Medvaržčiais pritvirtinama apvado lenta. Taip surinkta stakta ir apvadas statomi į paruoštą angą, tarpai užpildomi montažinėmis putomis. Anga už surinktą durų bloką turi būti didesnė po 1 cm iš kiekvienos pusės.
Grindinis šildymas ir durų pasirinkimas
Grindinis šildymas - vis dažniau pasirenkamas sprendimas šiuolaikiniuose būstuose. Jis ne tik suteikia malonų šilumos pojūtį, bet ir leidžia išvengti tradicinių radiatorių, todėl interjeras atrodo tvarkingesnis ir erdvesnis. Tiesa tokia, kad tinkamai parinktos durys gali tarnauti dešimtmečius, tačiau netinkamas medžiagas ar konstrukcijas veikiant šilumai gali imti deformuotis, skilinėti ar net prarasti savo formą. Grindinis šildymas veikia palaipsniui, skleisdamos šilumą iš apačios. Tai reiškia, kad durų apačia patiria nuolatinį šilumos poveikį.
Natūrali mediena - labai jautri temperatūros ir drėgmės svyravimams. Ji „kvėpuoja“, todėl gali plėstis arba trauktis, jei aplinkos sąlygos keičiasi. Šios plokštės gaminamos iš susmulkintos medienos pluošto, todėl yra atsparesnės temperatūrų ir drėgmės pokyčiams. Tai kompromisinis variantas tarp natūralumo ir praktiškumo. Jų vidinė konstrukcija dažniausiai pagaminta iš MDF ar HDF, o išorinis sluoksnis - plona medienos faneruotė. Laminuotas paviršius ne tik atsparus temperatūros poveikiui, bet ir lengvai prižiūrimas. Tokios durys neblunka, neišbrinksta ir išlieka stabilios daugelį metų.
Grindinis šildymas moderniuose namuose
Net ir pasirinkus tinkamas duris, svarbus yra teisingas montavimas. Rekomenduojama, kad tarp durų apačios ir grindų būtų bent 10-15 mm tarpas. Taip, stiklinės arba dalinai stiklinės durys gali būti puikus pasirinkimas. Jos visiškai nereaguoja į temperatūros pokyčius, todėl išlieka stabilios ir ilgaamžės. Nors šiuolaikinės durys gaminamos iš pažangių medžiagų, šiek tiek priežiūros vis tiek prireiks.
Rekomenduojama vengti staigių temperatūros pokyčių - nešildyti grindų per greitai po įrengimo ar ilgesnės pertraukos. Jei durys lakuotos ar padengtos faneruote, jas galima kartą per metus atnaujinti specialiu priežiūros mišiniu. Grindinis šildymas ir vidaus durys gali puikiai „sutarti“, jei pasirinkimas apgalvotas. Geriausiai tinka MDF, HDF, faneruotos arba laminuotos durys, kurios išlieka stabilios net esant šilumos poveikiui. Tinkamai parinktos durys ne tik atlaikys šilumą, bet ir išlaikys savo formą, spalvą bei estetiką daugelį metų.
Medinės durys atitinka vidaus durų standartus. Prieš montuojant durys turi būti specialiai apdorotos, siekiant apsaugoti jas nuo išorinių veiksnių poveikio. Mediena yra natūralaus augimo produktas, todėl linkusi į pokyčius, priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių. Dėl temperatūrų ir drėgmės rodiklių kaitos susidaro nedideli išbrinkimai ir nuodžiūviai. Tai nėra defektas, bet natūrali medienos savybė.
Plyšiai durų plokštumoje vertinami kaip defektai tik tada, kai viršija 7 mm, matuojant skirtumą nuo lygios briaunos ant įtariamai išsikreipusio durų paviršiaus sumontuotoje padėtyje. Įsigijus medines duris, jos neturėtų būti veikiamos staigių temperatūros ar drėgmės pokyčių. Įsigiję duris nelaikykite jų patalpose, kuriose oras labai sausas ir aukšta temperatūra, arba atvirkščiai - drėgmės lygis labai aukštas. Sandėliuokite medines duris sausoje patalpoje, horizontalioje padėtyje.
Vidaus durys iš masyvo dažniausiai gaminamos iš pušies. Kadangi pušis - higroskopinis medis, tai reiškia, kad pasikeitus tokiems faktoriams, kaip temperatūra ir drėgmė, durų bloko elementai gali keisti savo geometrinius matmenis. Tai būdinga ir ąžuolui, vyšniai, raudonmedžiui ir kt. Durys yra sunkios, todėl iškyla pavojus joms persisukti.
Kalbant apie vidines duris, pagamintas ne iš medžio masyvo, o iš šiuolaikinių medžiagų (MDP, MDF, ir pan.), galima pastebėti, kad tokios durys neturi persisukimo ir deformacijos problemos ir yra stabilesnės. Tai lemia šiuolaikinių medžiagų gamybos ir naudojimo technologija. Medžio drožlių plokštės (MDP) mažiau jautrios drėgmei, į medžio plaušo plokštes (MPP) pridedama parafino. Derinant minėtas medžiagas galima pasiekti, kad vidaus durų konstrukcija būtų lengvesnė ir stabilesnė. Be to, šios medžiagos yra pigesnės už natūralią medieną. Naudojant tokias medžiagas, duris galima gaminti visiškai automatizuotai, didesniais kiekiais ir neaukojant kokybės.
Vidaus durys iš dirbtinių medžiagų yra gerokai pigesnės. Išimtį sudaro nebent tokios durys, kurias gaminant naudojamos šiuolaikinės technologijos, siekiama išskirtinio dizaino, daroma inkrustacija arba tai yra vienetiniai užsakymai.
Montavimo sudėtingumas dažniausiai priklauso nuo to, kokias duris pasirenkate. Jei renkatės duris, kurių varčioje ir staktoje apkaustai (vyriai, spynos) jau sumontuoti - darbas daug paprastesnis.
Vidaus durų montavimas
Durų montavimo sudėtingumas dažniausiai priklauso nuo to, kokias duris pasirenkate. Jei renkatės duris, kurių varčioje ir staktoje apkaustai (vyriai, spynos) jau sumontuoti - darbai daug paprastesni. Jei reikia pačiam įdėti vyrius ir spyną, jau reikia turėti ir gerų įrankių, ir staliaus gabumų. Todėl aptarsime paprasčiausią variantą - kai varčia ir stakta pilnai sukomplektuoti.
Pirmiausia, žinoma, reikėtų pasitikrinti, ar durų anga tinkama montuojamoms durims, ar sienos storis atitinka staktos plotį. Pigesnės durys dažniausiai komplektuojamos su reguliuojamo pločio staktomis - taip paprasčiau. Brangesnėms - jau užsakymo metu labai svarbu nurodyti sienos storį. Jei sienos storis angos viršuje ir apačioje skiriasi iki 5 mm - ne bėda, apvadai paslėps šį neatitikimą. Reikėtų matuoti storiausioje sienos vietoje.
Visai nebūtina, kad durų angos kraštai būtų dailiai nuglaistyti - tiks ir plikos plytos. Tačiau apdaila aplink durų angą turi būti atlikta tinkamai - kad apvadai uždengtų ir tarpelį tarp staktos bei sienos, ir paslėptų bet kokius angos kraštų apdailos nelygumus.
Montuoti pradedame įsistatydami durų staktą su varčia (durys uždarytos - dėžutė) į angą. Tarp angos ir staktos iš šonų (apačioje, per vidurį ir viršuje) įspraudžiame kaiščius - kad stakta nejudėtų (tačiau nereikia ir labai įveržti). Svarbu, kad staktos apačia visiškai remtųsi į grindis (jei grindys nelygios, po viena iš staktų reikia ką nors padėti, kad išlygintume). Tada reikėtų tą patį padaryti ir staktos viršuje per vidurį.
Jei jau stakta stabiliai stovi, galime pradėti reguliuoti: kaladėlę pridėjus prie staktos iš bet kurios pusės, pakalame per kaladėlę - reikia pasiekti, kad kiekviena stakta stovėtų pagal gulsčiuką (geriausia naudoti 2 m ilgio) ir neišsikištų už sienos plokštumos. Sureguliavus vertikalumą, reikėtų atidaryti duris (jei durys neatsidaro, reikia atsargiai palaisvinti vienos staktos (geriausia, tą, kurioje montuojasi spynos plokštelė) šoninius kaiščius, ir tarp abiejų staktų įremti tris bruselius (apačioje, viršuje ir per vidurį), atitinkančius staktų atstumą, kai durys laisvai atsidaro (tarpas tarp staktų ir durų turėtų būti apie 3 mm iš abiejų pusių). Patartina tarp staktų ir bruselių naudoti kartoną, ar pan., kad nesubraižytumėte pačios staktos. Jei reikia, vėl paveržkite staktas, pakaldami per šoninius kaiščius. Jei stakta jau tikrai stabiliai stovi, galime ją pritvirtinti prie angos kraštų. Tam naudojame kalamus sraigtus su kaiščiais. Reikėtų naudoti po tris iš kiekvienos pusės.
Sekantis žingsnis - plyšius tarp angokraščių ir staktų apipučiame montažinėmis putomis. Naudoti putas reikia labai atsargiai - nes jei jos pradės per daug plėstis, gali „užlipti“ ar užtikšti ant staktų - nuvalyti problematiška, o jei paliktumėte ilgesniam laikui - visai neįmanoma. Paliekame putas sustingti - geriausia parai. Tuomet lieka tik peiliu apipjaustyti putų perteklių, ištraukti kaiščius ir užkalti durų apvadus.
Apvadams supjauti 45 laipsnių kampu, reikėtų turėti specialų elektrinį ar rankinį pjūklą. Apvadus patepame klijais („skystomis vinimis) pagal išorinį kraštą, užleidžiamą ant sienos (tačiau nepersistengiant, kad neištrykštų perteklius), ir prikalame plonomis vinelėmis be galvučių prie durų staktų. Norint pasiekti geriausios kokybės, liko tik apvadų kraštą, besiliečiantį su sien aptepti akrilu ir padažyti - tam mes kraštus apsiklijuojame dažymo juostele.
Pastaba: visada skaitykite gamintojo rekomendacijas, pateikiamas kartu su gaminiu.
Vidaus durų tipai ir medžiagos
Vidaus duris galima suskirstyti į ekonominę, vidutinę ir premium klases.
- Medžio masyvo durys: Dažniausiai priskiriamos premium klasei, gaminamos iš ąžuolo, uosio, juodalksnio ir kitos medienos. Jos būna klasikinio dizaino ir naudojamos prabangesniuose interjeruose. Paprastai medžio masyvas dažomas, gali būti paliekama natūrali spalva arba paviršius beicuojamas ir lakuojamas.
- Karkasinės durys: Karkasas yra perimetrinis ir gali būti iš įvairių medžiagų: medžio masyvo, kombinuoto karkaso iš medžio masyvo ir MDF (medžio dulkių plokštės), karkaso iš MDP (medžio drožlių plokštės). Pigiausias karkasas yra iš medžio drožlių plokštės. MDF yra sunki plokštė, bet kombinuotas medžio masyvo ir MDF karkasas yra lengvesnis ir stabilus.
Durų dengimas:
- Ekofaneruotė: Tai viena ar kelios plėvelės, padengiančios vidaus durų paviršių. Ekofaneruotė neišskiria į aplinką kenksmingų medžiagų, atspari braižymui ir ultravioletiniams spinduliams. Spalvų bei raštų yra labai daug ir įvairių.
- Natūrali faneruotė: Tai natūralus medienos lukštas, dažniausiai ąžuolo, uosio, beržo.
Durų frezavimas yra svarbi vidaus durų dizaino dalis. Klasikinis frezavimas dažniausiai imituoja filinginį dizainą, o modernus frezavimas gali būti labai įvairus. Vidaus durų dizaine dažnai naudojamas stiklas. Prie modernaus dizaino galima priskirti ir taip vadinamas nematomas duris. Vidaus durų rankenos yra svarbus dizaino elementas.