Turto Perdavimas Įmonės Reorganizavimo Atskyrimo Būdu

Dinamiškai besivystančios organizacijos dažnai susiduria su situacija, kada dėl įvairialypių priežasčių verslo savininkams tenka spręsti įmonių jungimosi ar skaidymo klausimą.

Įmonių reorganizavimas - tai juridinio asmens (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės ar kitos juridinio asmens teisinės formos, toliau - įmonės) pabaiga, kai juridinio asmens veikla (teisės, pareigos) nesibaigia, bet kartu su turtu pereina kitam juridiniam asmeniui.

Reorganizavimo atveju juridinio asmens pabaiga nuo likvidavimo procedūros skiriasi būtent tuo, kad reorganizuojamo juridinio asmens teisės, pareigos ir turtas perduodami kitam juridiniam asmeniui, kuris tęsia reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens veiklą.

Reorganizavimą galima atlikti per 2-3 mėn.

CK 2.95 str. 2 d. nurodo, jog reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.

CK 2.97 str. numato, jog juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu.

Galimi juridinio asmens jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.

Reorganizavimas prijungimo būdu apibrėžiamas kaip vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.

Šiuo atveju prijungiamo asmens veikla pasibaigia ir jo teises ir pareigas perima egzistuojantis juridinis asmuo, prie kurio reorganizuojama įmonė yra prijungiama.

Tuo tarpu juridinių asmenų reorganizacija sujungimo būdu yra dviejų ar daugiau juridinių asmenų sujungimas įsteigiant naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos, t.y.

Reorganizavimas skaidant įmonę gali būti atliekamas išdalijimo ir padalijimo būdais.

Skaidant bendrovę išdalijimo būdu, bendrovė savo veiklą užbaigia savo teises ir pareigos perduodama kitiems jau egzistuojantiems juridiniams asmenims.

Tuo tarpu skaidant padalijimo būdu - skaidomos bendrovės teisės ir pareigos padalijamos dviems ar daugiau reorganizavimo metu naujai sukuriamoms bendrovėms, t.y.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas taip pat nustato dar vieną bendrovės skaidymo būdą - bendrovės atskyrimą (ABĮ 71 str.).

Bendrovės atskyrimas įstatymo apibrėžiamas kaip juridinio asmens, kuris toliau tęs veiklą, dalies atskyrimas ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu vienos ar kelių naujų bendrovių steigimas.

Taigi šiuo atveju reorganizuojama bendrovė (nuo kurios atskiriama dalis turto, įsipareigojimų, teisių bei pareigų, kurių pagrindu kuriama viena ar kelios naujos bendrovės) po reorganizavimo tęsia veiklą, t.y. nepasibaigia.

Dėl šios priežasties bendrovės skaidymas atskyrimo būdu neatitinka CK 2.95 str. 2 d. įtvirtintos reorganizavimo sąvokos: „Reorganizavimas yra juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros“.

Nepaisant to bendrovės atskyrimo procedūroms yra paraleliai taikomos akcinių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu, todėl dažnai bendrovės atskyrimas suprantamas kaip dar viena reorganizavimo skaidymo būdu rūšis.

Taigi esminis juridinio asmens reorganizavimo instituto požymis - šios procedūros metu tam tikra reorganizuojamo asmens veikla (teisės, pareigos bei turtas) gali būti perduoti kitam naujai steigiamam ar jau egzistuojančiam juridiniam asmeniui.

Bendra taisyklė yra ta, kad reorganizuojama bendrovė reorganizavime dalyvaujantiems juridiniams asmenims gali perduoti bet kurį savo turtą ir įsipareigojimus, bei su jais susijusias teises ir pareigas.

Turto Perdavimo Sąlygos

Prieš priimant sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti valdymo įmonę ar atlikti valdymo įmonės atskyrimą, turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas.

Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos valdymo įmonės.

Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas), Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti pensijų fondus ir jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.

Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka.

Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją.

Pelno Mokesčio Aspektai

Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 41 str. yra nustatyti reorganizavimo ir perleidimo atvejai, kai dėl turto perleidimo ar akcijų keitimosi atsiradusios įmonių ir jų dalyvių turto vertės padidėjimo pajamos, laikantis visų PMĮ sąlygų, gali būti neapmokestinamos pelno mokesčiu (PM).

Jeigu reorganizavimas šių sąlygų neatitinka, tada taikomos PMĮ 16 str. nuostatos, t. y. jos numato turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimą.

Norint, kad tokiu reorganizavimo atveju neatsirastų pelno mokestis (PM), reikia žinoti šiuos dalykus:

• taip atliekant įmonės dalies atskyrimą svarbu tai, kad atsiskiriantys perleidžiančiosios įmonės dalyviai neatlygintinai gauna naujos įmonės (ar kelių įmonių) akcijų mainais už panaikinamas perleidžiančiosios įmonės akcijas ir yra sumažinamas šios įmonės įstatinis kapitalas;
• iš perleidžiančiosios įmonės atskiriamai daliai tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai turi būti priskiriami proporcingai atskiriamos dalies dydžiui. Verta žinoti, kad nėra privaloma atskiriamai daliai proporcingai padalinti kiekvieno įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų balansinio straipsnio.

Įsigyjančiajai įmonei perduodamų įsipareigojimų dalis gali būti neproporcinga perduodamo turto daliai, jei toks įmonės dalies atskyrimas yra ekonomiškai pagrįstas (tai turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, pvz., naudos skaičiavimais, pagrįstais finansinės apskaitos dokumentais ir pan.);

• taip atskiriant įmonės dalį, susidaręs akcijų kainų skirtumas negali būti sumokamas pinigais;
• jeigu iš veikiančios bendrovės atskirtos dalies pagrindu sukuriama nauja įmonė (ar kelios įmonės) ir perleidžiančioji įmonė pagal atskyrimo sąlygas už perduotą dalį pati mainais gauna tos naujos įmonės akcijų, nebus laikoma, kad yra atskiriamas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai (t. y. šiuo atveju nesusidarys įstatyme numatyta situacija);
• atskiriant dalį, sumažinamas tai daliai priskiriamas turtas ir įsipareigojimai bei nuosavas kapitalas. Perleidžiančiosios įmonės nuosavo kapitalo straipsniai iš esmės koreguojami perduoto turto, įsipareigojimų verčių ir įstatinio kapitalo mažinimo verčių skirtumu.

Konkretaus Pavyzdžio Analizė

Pavyzdžiui, situacija yra tokia:

• įmonė „X“ vykdo reklamos, nuomos veiklą. Įmonės „X“ valdomo turto vertė sudaro 1.200.000 Eur, iš kurių 800.000 Eur yra nekilnojamasis turtas (NT);
• įmonės „X“ turi 300.000 Eur įsipareigojimų, iš kurių įsipareigojimai, susiję su reklamos, nuomos veikla, sudaro 220.000 Eur, o su NT susijusių įsipareigojimų vertė siekia 80.000 Eur.
• įmonės „X“ nuosavo kapitalo vertė sudaro 900.000 Eur, iš kurių 500.000 Eur yra įstatinis kapitalas. Bendrovės įstatinis kapitalas yra padalintas į 500 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra lygi 1.000 Eur.

Įmonės „X“ vienintelis akcininkas priėmė sprendimą atskirti su NT susijusią veiklą, atskirdamas įmonę „X“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalį ir iš atskirtosios dalies įsteigdamas naują bendrovę - įmonę „Y“;

didžioji dalis įmonės „X“ įsipareigojimų yra susiję išimtinai su vykdoma reklamos, nuomos veikla, todėl proporcingas atskirų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų balansinių straipsnių padalijimas būtų ekonomiškai nepagrįstas.

Tokiu atveju atskiriamos dalies dydį galima apskaičiuoti įvertinant atskiriamos dalies grynojo turto ir viso įmonės „X“ grynojo turto santykį;

• tarkime, įmonė „X“ apskaičiavo, kad įmonės „Y“ perduodamo grynojo turto vertė yra 720.000 Eur (800.000 Eur minus 80.000 Eur). Kadangi iki atskyrimo įmonės „X“ grynojo turto vertė buvo 900.000 Eur (1.200.000 Eur minus 300.000 Eur), apskaičiuotas atskiriamos grynojo turto dalies santykis sudaro 80% (720.000 Eur / 900.000 Eur x 100%). Pagal šią proporciją buvo apskaičiuotas įmonės „Y“ priskiriamo nuosavo kapitalo dydis - 720.000 Eur (900.000 Eur x 80%);
• įmonės „Y“ įstatinis kapitalas suformuojamas atskiriant įmonės „X“ įstatinio kapitalo dalį pagal nustatytą atskiriamo grynojo turto vertės proporciją. Tokiu būdu suformuoto įmonės „B“ įstatinio kapitalo vertė yra lygi 400.000 Eur (500.000 Eur x 80%);
• tada atitinkamu dydžiu sumažinamas įmonės „X“ įstatinis kapitalas. Įmonės „X“ vienintelis akcininkas vietoj anuliuotų įmonės„X“ 400 vnt. akcijų mainais įgyja 400 vnt. paprastųjų vardinių naujos įmonės „B“ akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 1.000 Eur;
• galiausiai po atskyrimo įmonės „X“ turto vertė yra 400.000 Eur, įsipareigojimai 220.000 Eur, o nuosavas kapitalas sudaro 180.000 Eur. Šioje sumoje įstatinis kapitalas yra lygus 100.000 Eur;
• nuo įmonės „X“ atskirtos dalies pagrindu suformuotos įmonės „Y“ turto vertė yra 800.000 Eur, jam priskirti įsipareigojimai sudaro 80.000 Eur;
• įmonės „Y“ nuosavas kapitalas yra lygus 720.000 Eur, iš kurių 400.000 Eur yra įstatinis kapitalas.

Visi šie žingsniai nuosekliai aprašyti, kad aiškiai iliustruotų atvejį, kai iš toliau veiklą tęsiančios įmonės atskiriama jos dalis ir jai proporcingai priskirtų turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų pagrindu sukuriama nauja ar kelios naujos įmonės ir tai nesukelia jokių apmokestinimo pelno mokesčiu pasekmių.

Šis išnagrinėtas įmonės dalies atskyrimas užtikrina proporcingą įmonės „X“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų atskyrimą.

Vadinasi, tokia situacija atitinka PMĮ 41 str. 2 d. 8 punkto reikalavimus ir apmokestinimo pelno mokesčiu nebus.

Kas gali lemti apmokestinimo atsiradimą

Paminėsiu, deja, neretai sutinkamą aplinkybę, kuri gali „sumaišyti kortas“ ir lemti pelno mokesčio atsiradimą.

Tarkime, šioje situacijoje atsiranda tokia nauja aplinkybė:

vykdant atskyrimą, nuo įmonės „X“ buvo atskirta 40% įstatinio kapitalo, taip pat NT, su juo susijusios reklamos, nuomos sutartys.

Tad įmonei „Y“ atskyrimo metu i) perduodami visi įsipareigojimai, susiję su minėtu NT, tačiau ii) nuo įmonės „X“ buvo atskirta tik 40% įstatinio kapitalo.

Tokiai situacijai (kai atskiriamas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai), pelno mokesčio prasme būtina, kad iš perleidžiančiosios įmonės atskiriamai daliai tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai būtų priskiriami proporcingai atskiriamos dalies dydžiui.

Be to, visas perleidžiančiosios įmonės kapitalas, turtas ir įsipareigojimai turi būti padalijami šioje įmonėje likusių ir iš jos atskirtų akcijų skaičiaus santykiu.

Vadinasi, tokiu santykiu turi būti padalytas ne tik turtas ar kapitalas, bet ir įsipareigojimai.

Tačiau pateiktoje situacijoje įmonė „X“ 40% santykiu atskyrė įstatinį kapitalą, bet įsipareigojimų tuo pačiu santykiu tarp įmonės „X“ ir naujos įsteigtos įmonės „Y“ nepadalijo.

Tai gali lemti apmokestinimą pelno mokesčiu, nes nesilaikoma PMĮ 41 str. 2 d. 8 p. sąlygų (šios nuostatos numato, kai atskiriamas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai nesukelia apmokestinimo pelno mokesčiu pasekmių).

Nagrinėjamu atveju sąlygos netenkinamos dėl neproporcingo įsipareigojimų ir įstatinio kapitalo padalinimo.

Todėl atsiradusios turto vertės padidėjimo pajamos bus apmokestinamos pelno mokesčiu kaip turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas, t. y. bus taikoma PMĮ 16 str. 1 dalis.

PVM Apmokestinimas

Primenu, kad vertinant, ar reikia skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį (PVM), būtina nustatyti, kada vyksta veiklos (ar jos dalies), o kada - atskirų turto vienetų tiekimo sandoris.

Pastaruoju atveju atskiri turto vienetai apmokestinami PVM.

Tačiau jeigu perleidžiama įmonės ekonominė veikla (ar jos dalis kaip kompleksas šioje veikloje naudojamų nuosavybės teisės objektų ir su ta veikla susijusių turtinių bei neturtinių teisių), PVM nėra skaičiuojamas.

Jei įvertinus aplinkybių visumą galima spręsti, kad veikla (ar jos dalis) nėra perleidžiama kaip kompleksas (pavyzdžiui, perleidžiamas turtas, tačiau neperleidžiamos teisės, įsipareigojimai, skolos ir pan.), tokie sandoriai turėtų būti traktuojami kaip atskiri turto pardavimo sandoriai, kurie apmokestinami PVM įstatymo nustatyta tvarka.

Šiuo atveju, tiek esant minėtai sąlygai dėl neproporcingo įsipareigojimų ir įstatinio kapitalo padalinimo, tiek ir nesant šios sąlygos, pagal visas aprašytas aplinkybes PVM prasme įmonė „X“, kuri yra PVM mokėtoja, reorganizuojama ir jos dalis atskiriama bei perduodama naujai įsteigtai įmonei „Y“.

Pastaroji taip pat yra PVM mokėtoja ir ji (UAB „Y“) tęs įmonės „X“ veiklą.

Vadinasi, įmonė „X“ naujai įsteigtai įmonei „Y“ iš esmės perduoda turimą NT, su juo susijusias reklamos, nuomos sutartis bei su jomis susijusias teises ir pareigas.

Todėl toks sandoris nebus laikomas PVM objektu.

Tai reiškia, kad PVM tikslais nurodyto turto, teisių ir pareigų perdavimas įmonei „Y“ laikomas įmonės „X“ veiklos dalies kaip komplekso perdavimo sandoriu ir PVM neapmokestinamas.

Kreditorių Teisių Apsauga

Reorganizavimo procese dalyvaujančios įmonėms atsisakant suteikti papildomą prievolių užtikrinimą, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą.

Pažymėtina, jog po reorganizavimo veiksiančių bendrovių reorganizavimo dokumentai negali būti teikiami Juridinių asmenų registrui, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo.

Reorganizacijos atveju juridinio asmens pabaiga nuo likvidavimo procedūros skiriasi būtent tuo, kad reorganizuojamo juridinio asmens teisės, pareigos ir turtas perduodami kitam juridiniam asmeniui, kuris tęsia reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens veiklą.

Reorganizavimą atliekant sujungimo ar padalijimo būdu yra sukuriami nauji juridiniai asmenys.

Reorganizavimą galima atlikti per 2-3 mėn.

Reorganizavimą galima atlikti per 2-3 mėn.

Reorganizavimą galima atlikti per 2-3 mėn.

Reorganizavimą atliekant sujungimo ar padalijimo būdu yra sukuriami nauji juridiniai asmenys.

Reorganizavimą atliekant sujungimo ar padalijimo būdu yra sukuriami nauji juridiniai asmenys.

Reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių bendrovių valdymo organai rengdami reorganizavimo sąlygas paprastai reorganizuojamų bendrovių teises ir prievoles turėtų paskirstyti atsižvelgiant į tokių teisių ir prievolių pobūdį bei bendrovėms perduodamo turto pobūdį.

Tačiau neretai reorganizavimo procedūromis bandoma pasinaudoti norint skirtingiems juridiniams asmenims neproporcingai perskirstyti reorganizuojamos bendrovės turtą bei įsipareigojimus.

Siekiant tinkamai apsaugoti reorganizuojamų bendrovių kreditorių interesus, Akcinių bendrovių įstatymas papildomai numato kreditorių interesų apsaugą reorganizuojant bendroves skaidymo būdu.

ABĮ 68 str. 3 d. nustato, kad jei bendrovė, kuriai reorganizavimo metu buvo priskirta tam tikra prievolė, tos prievolės ar jos dalies neįvykdo ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteiktos papildomos garantijos to pareikalavusiems kreditoriams, už neįvykdytą prievolę solidariai atsako visos kitos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės.

Taigi reorganizuojant bendrovę skaidymo ar atskyrimo būdu, jos kreditoriams derėtų aktyviai domėtis po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai priskiriamos prievolės kreditoriui, perimamu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais ir kilus bent menkiausiam įtarimui dėl konkrečios bendrovės galimybių ateityje įvykdyti prievolę, reikėtų dar reorganizavimo proceso metu pareikalauti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo (pvz. kitos po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės laidavimo, banko garantijos ar užtikinimo įkeitimu).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtu atveju po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių solidari atsakomybė prieš kreditorių nėra visiška.

Kitų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių atsakomybė bus ribojama nuosavo kapitalo, paskirto joms pagal reorganizavimo sąlygas, dydžiu.

Aptariant kreditorių teisių gynimo būdus, kai dėl nesąžiningai atlikto reorganizavimo bendrovė nebegali įvykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams (tipinis pavyzdys, kai skaidant bendrovę vienai iš tęsiančių veiklą bendrovių perduodamas turtas, o kitai - įsipareigojimai), paminėtina galimybė ginti kreditorių teises, vertinant sprendimus reorganizavimo procedūrose priėmusių bendrovių dalyvių (akcininkų) bei valdymo organų elgesį.

CK 2.50 str. 3 d. nustato, jog tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Bendrovės vadovo atsakomybę ir pareigas bendrovės atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai, tik bendrovės interesais nustato CK 2.87 str.

Vykdant bendrovės reorganizavimą ir perduodant jos turtą, teises ir prievoles, po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms kartu pereina ir reorganizuojamos bendrovės kaip darbdavio teisės ir pareigos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 str. nustato, kad bendrovės reorganizavimas sujungimo, padalijimo, išdalijimo būdu nėra teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį.

Detaliau nei darbo kodeksas, nei Akcinių bendrovių įstatymas nereglamentuoja, kaip turėtų būti užtikrinama darbuotojų interesų apsauga, vykdant bendrovių reorganizavimą.

Tačiau esant tam tikram vakuumui Lietuvos nacionalinėje teisėje, galima vadovautis pagrindinėmis 2001 m. kovo 12 d. Europos Tarybos direktyvos Nr. Direktyva numato reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės pareigą informuoti savo darbuotojus apie numatomą vykdyti reorganizavimą, jo priežastis, reorganizuojamos bendrovės iš darbo santykių kylančių teisių ir pareigų perėjimo momentą po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei, nurodyti teisines, ekonomines ir socialines pasekmes darbuotojams ir priemones, kurių bus imtasi darbuotojų atžvilgiu, kad būtų tinkamai užtikrinti jų interesai.

Direktyva taip pat nustato, jog įmonės verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas pats savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis pardavėjas arba perėmėjas gali atleisti iš darbo.

Tačiau ši nuostata netrukdo atleisti iš darbo dėl ekonominių, techninių ar organizacinių priežasčių, susijusių su po atlikto reorganizavimo pasikeitusia situacija.

Pagrindiniai reorganizavimo būdai

Norint geriau suprasti įmonių reorganizavimo procesą, pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius reorganizavimo būdus:

tags: #kaip #iforminamas #perduodamas #turtas #reorganizuojant #imone