Lietuvos Respublikos Prezidentas - aukščiausias valstybės pareigūnas, renkamas piliečių, parlamento narių ar specialios rinkikų kolegijos. Jo vaidmuo ir galios priklauso nuo šalies valdymo formos: parlamentinio valdymo šalyse prezidento pareigos dažniausiai yra simbolinės, o prezidentinio valdymo respublikose prezidentas yra ir vykdomosios valdžios vadovas. Šiandien svarbiausia - visų valdžių darnus darbas, opiausių problemų sprendimą ir įstatymų projektų svarstymą Seime. Aštresnių konfliktų su Seimu ir Vyriausybe iki šiol yra pavykę išvengti, sprendimą, to paties tikintis ir iš Seimo bei Vyriausybės.
Lietuvos vėliava - valstybės simbolis, susietas su prezidentu kaip valstybės vadovu.
I. Istorinis Kontekstas
Prezidento institucija Lietuvoje buvo įsteigta 1919 m. balandžio mėn., kai Valstybės Taryba valstybės prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Prezidento institucijos steigimą lėmė sunki valstybės padėtis, o A. Smetonos išrinkimą - gebėjimas susitarti su liaudininkais ir krikdemais, mat jie vyravo Valstybės Taryboje. 1920 m. Konstitucija faktinę valdžią suteikė tautos valią išreiškiančiame Seime, vykdomosios valdžios funkcijos pilnai pajungė parlamentinei kontrolei. Pagal Konstituciją Prezidentą Seimas galėjo atstatydinti 22/3 dauguma.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžta prie demokratiškesnio prezidento instituto. 1992 m. priimtoje Konstitucijoje įteisintas valstybės vadovo - Lietuvos Respublikos Prezidento institutas.
II. Reikalavimai Kandidatams į Prezidentus
Lietuvos Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam yra ne mažiau kaip 40 metų ir jis gali būti Seimo nariu. Tas pats asmuo Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės. Teisę rinkti Prezidentą turi Lietuvos piliečiai ne jaunesni kaip 18 metų.
Pretendentais būti kandidatais į Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys. Taip pat pretendentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos. Pretendentas būti kandidatu į Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Likus 45 dienoms iki rinkimų pretendentai būti kandidatais į Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20000 rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos duomenų įrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo oficialiai išduoda šiems asmenims kandidato į Prezidentus pažymėjimą.
Pagrindiniai reikalavimai kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus:
- Lietuvos pilietybė pagal kilmę.
- Ne mažiau kaip treji pastarieji metai gyvenimo Lietuvoje.
- Ne mažiau kaip 40 metų amžius.
- Gali būti Seimo nariu.
- Surinkti ne mažiau kaip 20000 rinkėjų parašų.
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, rinkimų rezultatus.
III. Rinkimų Procedūra
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmame rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Po Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 valandas išrinktam Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą. Išrinktas Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
IV. Prezidento Vaidmuo ir Funkcijos
Prezidento vaidmuo santykiuose su visomis valstybės institucijomis turėtų būti aktyvesnis. Tai galėtų pasireikšti ne tik baigiamuoju etapu, kai prezidentas vetuoja arba savo parašu pritaria kuriam nors įstatymui, bet ir kur kas anksčiau - dar esant idėjų stadijai. Prezidentas turi būti aktyvesnis politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Prezidento, Seimo ir Vyriausybės veiksmai turi būti suderinti ir socialiai atsakingi. Santykiams su Seimu ir Vyriausybe labai svarbi prezidento komanda. Ji turi būti profesionali, gabi. Į savo komandą kviesčiau jaunus žmones, nesusitepusius valdžia per pastaruosius devyniolika metų.
Apmaudus reiškinys Lietuvoje - politinių jėgų kišimasis į einamuosius valstybės saugumo tarnybų reikalus. Dėl to prasideda neleistinas politikavimas ir veiklos deformacijos, atitraukiamas dėmesys nuo pagrindinių funkcijų - ginti nacionalinį interesą.
Vadovaujamas pareigas kaip kariuomenėje, taip ir VSD, turėtų eiti nepriekaištingos charakteristikos asmenys, sąžiningi ir kompetentingi.
Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos struktūra.
V. Šiuolaikiniai Iššūkiai ir Lūkesčiai
Nacionalinio susivienijimo taryba priėmė sprendimą nedalyvauti prezidento rinkimuose, teigdama, kad Prezidento galios gerokai pervertinamos ir tie perdėti lūkesčiai užprogramuoja nusivylimus. Anot jų, artėjantys Europos Parlamento rinkimai yra nepalyginai svarbesni, nes jie vyks sumanytos įgyvendinti Europos Sąjungos valdymo ir institucijų radikalios pertvarkos fone.
Pasak profesoriaus Vytauto Radžvilo, pasibaigus saugiems ir ramiems laikams yra būtinas kitoks prezidentas: "Ne prie rutinos ir sąstingio prisitaikęs administratorius ir vadybininkas, bet tikras politikas, suvokiantis, kad jam lemta gyventi pavojingo geopolitinio virsmo laiku, pasiruošęs ryžtingai pakeisti į krizę ir aklavietę atvedusią ligšiolinę valstybės raidos kryptį, turintis aiškią ir įkvepiančią Lietuvos ateities viziją, gebantis parodyti tautai iš aklavietės ir sąstingio vedantį kelią ir asmeninio pavyzdžio jėga juo vesti savo šalies žmones."
Kviečiame visus šalies piliečius reikalauti iš kandidatų politinės valios, valstybinės išminties ir griežtai vertinti jų pozicijas. Lietuva paprasčiausiai nebegali sau leisti prabangos politkorektiškai ir nuvalkiotai kalbėti vis apie tuos pačius einamuosius klausimus, nebeatitinkančius laikmečio realijų.
Kandidato į Respublikos Prezidentus Giedrimo Jeglinsko rinkimų programa garso formatu
tags: #koks #turi #buti #prezidentas