Lietuvos Respublikoje teisė į valstybinę pareigūnų ir karių pensiją yra susijusi su ištarnautu laiku. Ši pensija skiriama dėl tarnybos ypatumų, o ne tik dėl sumokėtų įmokų dydžio. Be to, kai kurios kitos profesinės grupės, pavyzdžiui, teisėjai ir mokslininkai, taip pat gali gauti valstybines pensijas kartu su socialinio draudimo pensija.
Lietuvos kariuomenės rangų palyginimas
Teisinis Reguliavimas
Pagal įstatymą teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją turi:
- Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai.
- Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
- Profesinės karo tarnybos kariai.
- Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai.
- Prokuratūros pareigūnai.
- Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai.
- Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.
- Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai.
- Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Svarbu pažymėti, kad tarnaujantiems asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Tačiau, jeigu jie palikę tarnybą dirba įprastą darbą, valstybinė pensija jiems mokama. Pavyzdžiui, tokia pensija mokama kai kuriems dabartiniams Seimo nariams, anksčiau buvusiems pareigūnais.
Stažo Įskaitymo Ypatumai
Tam tikri laikotarpiai gali būti įskaitomi į tarnybos stažą pareigūno ar kario pensijai gauti. Tačiau, ne visi laikotarpiai įskaitomi vienodai. Pavyzdžiui:
- Laikas valstybės ginkluotosiose pajėgose iki 1990 m. kovo 11 d.
- Laikas naikintojų būriuose ir batalionuose įskaitomas iki 1991 m.
- Tačiau, laikas ginkluotosiose pajėgose po 1990 m. kovo 11 d. pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. - t.y. Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 1993 m. rugsėjo 1 d.
Pažymėtina, kad stažas neįskaitomas į tarnybos stažą pareigūno ar kario pensijai gauti, jei asmuo buvo nuteistas už dezertyravimą. Taip pat, neįskaitomas laikas kitose valstybėse atliekamai privalomajai karinei tarnybai.
2009 m. rugsėjo 23 d. Vidaus reikalų ministerija atkreipė dėmesį į pareigūnų, kurie priverstinai atliko privalomąją karinę tarnybą ir po 1990-03-11, diskriminavimą, kadangi jų tarnyba neįskaitoma į tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti.
Šiuo metu valstybines pareigūnų ir karių pensijas Lietuvoje gauna 23,2 tūkst. gyventojų. Vidutinė tokia pensija siekia 334 eurų.
Pensijos Apskaičiavimo Principai
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį ir tarnybos laiką. Skiriant pensiją, skaičiuojama po 1-1,5 proc. šio vidurkio už kiekvienus tarnybos metus. Pavyzdžiui, jei žmogus tarnavo 20 metų, jo pensija sudarys 20 proc. atlyginimo vidurkio.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos, kai asmenys ištarnauja 20-25 metus. Tačiau, pensija gali būti skirta ir po 5 metų, jeigu asmuo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos arba sukanka statutinį (senatvės pensijos) amžių. Taigi, jei pareigūnu pradėta dirbti sulaukus 20 metų, pareigūno pensiją galima gauti jau ir nuo 40 metų.
Pareigūnai ir kariai gali patys pasirinkti 12 mėnesių didžiausią algą, pagal kurią jiems bus mokama valstybinė pensija.
Pensijų pertvarka: ką svarbu žinoti
Ginčas Dėl Krizės Laikotarpio
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo ginčą dėl įstatymo, kuris nustato, kaip bus grąžinama per ankstesnę ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalis. Teismas pažymėjo, kad įstatymo nuostatos taikomos tik tiems pensijų gavėjams, kurie pasirinko atlyginimo vidurkį pensijoms apskaičiuoti 2009 m. gegužės 1 d.-2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ir jeigu šiuo laikotarpiu tokių pensijų gavėjų darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas.
Buvo nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo paskirta pagal darbo užmokesčio vidurkį iš jo paties pasirinkto kito laikotarpio, kai jo darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės nebuvo sumažintas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirtosios valstybinės pensijos dydžio skirtumas, susidaręs ne dėl sumažinto darbo užmokesčio, o dėl to, kaip jis laikotarpį, pagal kurio atlyginimo vidurkį bus skiriama pensija už tarnybą, nelaikytinas kompensuotinu praradimu.
„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič paaiškino, kad bet kokiu atveju pensija gali būti perskaičiuota ir padidinta, jei žmogus patikslino duomenis ir nurodė, kad nori, jog pensija būtų paskaičiuota pagal kitą laikotarpį.
Išvados
Darbo stažas ir jo įskaitymo tvarka yra svarbūs faktoriai nustatant karininko pensiją Lietuvoje. Teisinis reguliavimas numato skirtingus laikotarpius, kurie gali būti įskaitomi į stažą, taip pat nustato pensijos apskaičiavimo principus. Svarbu atkreipti dėmesį į galimus ginčus dėl krizės laikotarpio ir galimybę perskaičiuoti pensiją, jei atsiranda naujų aplinkybių.
Lietuvos kariuomenė