Pastaruosius dešimtmečius vitaminas D ir jo poveikis organizmui aktyviai tiriamas. Žinoma, kad šis vitaminas svarbus ne tik kalcio ir fosforo apykaitai, bet ir tinkamai imuninės sistemos bei kitų organų ir sistemų veiklai.
Vienas populiariausių ir labiausiai tyrinėjamų vitaminų šiandien yra vitaminas D. Jau seniai įrodyta, kad vitamino D trūkumas sukelia kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimus, dėl ko gali išsivystyti kaulų ligos, tokios kaip rachitas, osteoporozė ar osteomaliacija.
Vitaminas D yra hormonas, kurį iš cholesterolio pasigamina pats žmogaus organizmas. Šio vitamino gamyba efektyviausia būnant saulės atokaitoje. Saulėtose pasaulio vietose gyvenantys žmonės retai susiduria su vitamino D trūkumu. Deja, to negalima pasakyti apie Lietuvos gyventojus. Saulė Lietuvoje skleidžia D vitaminą gaminančius spindulius tik nepilną pusę metų.
VITAMINAS D YRA PAVOJINGAS
Vitamino D formos
Yra 2 pagrindinės vitamino D formos:
- D3 arba cholekalciferolis - gaunamas iš gyvulinės kilmės produktų (riebios žuvies, kiaušinių trynių).
- D2 arba ergokalciferolis - gaunamas iš kai kurių grybų.
Vitaminas D3 yra laikomas efektyvesniu ir geriau įsisavinamu. Daugiausiai vitamino D žmogaus organizme yra saugoma riebaluose ir raumeniniame audinyje, mažesni šio vitamino kiekiai yra kepenyse. Vitamino D atsargos gali būti panaudotos žiemos metu.
Vitamino D svarba
Vitaminas D svarbus:
- Normaliai kalcio ir fosforo absorbcijai ir (arba) įsisavinimui.
- Normaliai kalcio koncentracijai kraujyje palaikyti.
- Normaliai kaulų būklei palaikyti.
- Normaliai raumenų funkcijai palaikyti.
- Normaliai dantų būklei palaikyti.
- Normaliai imuninės sistemos veiklai.
- Atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
Svarbu žinoti, kad kalcio preparatai yra mažai efektyvūs, jeigu organizme yra vitamino D trūkumas.
Rekomenduojama paros dozė
Atsižvelgiant į toksiškumo pavojų, geriausia vartoti rekomenduojamas paros dozes.
Dozavimas priklauso nuo įvairių faktorių - pradinio D lygio kraujyje, kūno masės indekso, amžiaus, ekspozicijos saulės spinduliuose. Pakankamai būnant saulėje, gali užtekti ir mažesnės nei 20 mcg (800 TV) vitamino D dozės, tačiau vartojimą tikslinga padidinti iki 50 mcg (2000 TV) per dieną tiems, kurie yra nutukę, serga osteoporoze, mažai būna tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Rekomenduojama vitamino D paros norma (RPN) svyruoja nuo 400 iki 4000 TV. Konkrečią dozę turi paskirti gydytojas, atlikęs kraujo tyrimus.
Oficialios vitamino D paros normos:
- 0 -12 mėn. kūdikiams: 400 TV
- 1-18 metų vaikams ir paaugliams: 600 TV
- 19-70 metų suaugusiems: 600 TV
- Virš 70 metų suaugusiems: 800 TV
- Nėščioms ir žindančioms moterims: 600 TV
Vitamino D norma vaikams priklauso nuo jų amžiaus ir individualių sveikatos poreikių, tačiau yra bendros rekomendacijos, kurios leidžia tėvams užtikrinti tinkamą šio vitamino kiekį. Pagal tarptautines sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijas, kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus reikėtų apie 400-600 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per parą, kad būtų užtikrintas normalus kaulų ir dantų augimas.
Vaikams nuo 1 metų iki 18 metų vitamino D paros norma paprastai siekia 600-1000 TV, priklausomai nuo jų gyvenimo būdo ir saulės šviesos poveikio. Tačiau tam tikrais atvejais gydytojai gali rekomenduoti didesnes dozes, jei vaikas turi specifinių sveikatos problemų ar didesnę riziką vitamino D trūkumui.
Vitamino D kiekis kraujo serume:
- Nepakankamas: mažiau nei 30 ng/mL (75 nmol/L)
- Pakankamas: 30-50 ng/mL (75-125 nmol/L)
- Optimalus: 50-80 ng/mL (125-200 nmol/L)
- Potencialiai toksiškas: daugiau nei 100 ng/mL (250 nmol/L)
Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje yra nuo 75 nmol/l (30 ng/ml) iki 125 nmol/l (50ng/ml). Jei šio vitamino kraujyje yra mažiau nei 20ng /ml - tai jau žymus trūkumas.
Vitamino D trūkumo priežastys
Vitamino D trūkumas dažnai pasireiškia nutukusiems asmenims dėl padidėjusio riebaluose tirpaus vitamino kaupimosi riebaliniame audinyje bei retesnio buvimo tiesioginėje saulės šviesoje. Sumažėjusiai vitamino D sintezei odoje turi įtakos kremų nuo saulės naudojimas (tačiau jis - būtinas), tamsesnė odos spalva, vyresnis amžius, sezoniškumas, įgimtos ir įgytos ligos.
Vitamino D kiekis kraujyje svyruoja priklausomai nuo metų laiko - vasarą ir ankstyvą rudenį jo kiekis būna didesnis, o žiemą ir pavasarį sumažėja.
Vitamino D trūkumo pasekmės
Šio vitamino trūkumas sietinas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžio, periodonto bei autoimuniniais susirgimais. Išsamus, daugiau kaip 30 000 žmonių medicininis stebėjimas parodė labai stiprų ryšį tarp D vitamino trūkumo ir depresijos.
Trūkstant šio vitamino, sutrinka kaulų mineralizacija, kaulų struktūra tampa minkštesnė, jie deformuojasi. Deja, ne visada galime pajusti, kada pradeda stigti vitaminų. Vitaminų stygius vystosi lėtai ir progresuojančiai, ankstyvose stadijose gali nebūti akivaizdžių simptomų. Mokslininkai šį periodą vadina ikiklinikiniu arba ribiniu stygiumi. Jį gali lydėti blogas apetitas, nuovargis, bloga dėmesio koncentracija, dirglumas, mieguistumas ar nemiga.
Vitamino D trūkumo požymiai vaikams:
- Nuovargis ir energijos trūkumas.
- Raumenų ir kaulų skausmas.
- Dažnos infekcijos ir nusilpusi imuninė sistema.
- Dirglumas ir nuotaikų svyravimai.
Vitamino D šaltiniai
Saulės šviesa - pagrindinis vitamino D šaltinis. Vienas iš pagrindinių būdų, kaip žmogaus organizmas sintetina vitaminą D, yra saulės spindulių poveikis odai. Kai ultravioletiniai B (UVB) spinduliai patenka ant odos, organizmas pradeda gaminti vitaminą D.
Tinkama mityba - nors saulė yra pagrindinis vitamino D šaltinis, yra tam tikrų maisto produktų, kurie gali padėti vaikams gauti šį vitaminą natūraliai:
- Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, tunas ir sardinės).
- Mėsa (riebesnė mėsa, ypač kepenys ir kai kurios raudonos mėsos rūšys).
- Kiaušinio trynys.
- Pienas ir pieno produktai (jogurtas ir sūriai, praturtinti vitaminu D).
Maisto papildai - vitaminai paaugliams ir jaunesniems vaikams gali būti puiki pagalba. Geriausi vitaminai paaugliams turintys vitamino D yra žuvų taukai. O ypač menkių kepenų aliejus, kadangi pastarasis yra labai koncentruotas šio vitamino šaltinis.
Vitamino D perdozavimas
Vitamino D perdozavimas yra reta, bet pavojinga būklė, kuri atsiranda dėl ilgalaikio per didelio šio vitamino vartojimo, dažniausiai papildų forma. Perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją - kalcio kiekio padidėjimą kraujyje, o tai gali sukelti daugybę nemalonių simptomų ir sveikatos problemų. Vieni iš pagrindinių perdozavimo simptomų yra pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas ir nuovargis.
Vaikams taip pat gali pasireikšti galvos skausmai, raumenų skausmai ar mėšlungis. Ilgalaikė hiperkalcemija gali pažeisti inkstus, nes per didelis kalcio kiekis gali kauptis inkstuose ir sukelti inkstų akmenis ar net inkstų nepakankamumą. Be to, per daug kalcio gali susikaupti ir kitose kūno audiniuose, įskaitant širdį ir kraujagysles, o tai gali sukelti rimtas širdies ir kraujagyslių problemas.
Todėl labai svarbu atsargiai dozuoti vitaminą D ir vartojant papildus visada laikytis gydytojo ar vaistininko rekomendacijų.