Koks Turi Būti Bendrasis Cholesterolio Kiekis: Normos, Priežastys ir Mažinimo Būdai

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, priklausanti lipidų grupei, kuris būtinas normaliam daugelio žmogaus organų ir audinių funkcionavimui, tačiau labai svarbus tinkamas jo kiekis. Cholesterolis kraujyje turi atitikti normą, kitaip didėja tikimybė turėti kraujotakos problemų. Cholesterolis būtinas įvairiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams palaikyti. Reikiamą cholesterolio kiekį žmogaus organizmas pasigamina kepenyse, o kraujas jį išnešioja po visą kūną.

Cholesterolis į žmogaus organizmą patenka su maistu, todėl neskiriant pakankamo dėmesio savo mitybai yra didelė tikimybė, kad organizme cholesterolio atsiras per daug, jo perteklius ims kauptis ant vidinių kraujagyslių sienelių, trikdydamas ar visiškai sustabdydamas kraujo tėkmę ir pažeisdamas gyvybiškai svarbių organų aprūpinimą krauju.

Šiame straipsnyje aptarsime, koks turėtų būti bendras cholesterolio kiekis, kokios normos taikomos vyrams ir moterims, kokios yra padidėjusio cholesterolio priežastys ir ką daryti, norint jį sumažinti.

Kas yra Cholesterolis?

Cholesterolis - kraujyje randama į riebalus panaši medžiaga, kuri reikalinga sveikų ląstelių susidarymui. Taip pat ji būtina vitamino D apykaitai, tulžies rūgšties sintezei, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams. Vidutinio žmogaus kepenys per parą pagamina apie 1 g cholesterolio. Su maistu vidutiniškai jo gaunama 300 mg, kas sudaro trečdalį cholesterolio paros normos.

"Gerasis" ir "Blogasis" Cholesterolis

Cholesterolis kraujyje yra kelių rūšių. Svarbu žinoti, kad DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinas) - yra cholesterolio rūšis, kuri laikoma gerąja dėl gebėjimo valyti arterijas: tokio cholesterolio lygis turėtų būti aukštesnis. Ir yra MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai) - laikomas bloguoju, kuris užkemša arterijas. Taigi, kuo žemesnis jo lygis, tuo geriau.

Cholesterolis transportuojamas organizme dėl kraujo dalelių, vadinamų lipoproteinais. Yra du jų tipai:

• Didelio tankio lipoproteinai (DTL): Jie taip pat vadinami „geruoju“ cholesteroliu. DTL padeda pašalinti „blogąjį“ cholesterolį iš kraujotakos. Jis grįžta į kepenis, kur yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.
• Mažo tankio lipoproteinai (MTL): Jie vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, nes transportuojant jis gali kauptis ant arterijų sienelių ir sudaryti aterosklerozines plokšteles, kurios padidina širdies priepuolio ir insulto riziką.

Pagrindinės cholesterolio funkcijos:

• Dalyvauja kuriant kūno ląsteles ir audinius.
• Dalyvauja hormonų (testosterono, estrogeno, kortizolio) gamyboje.
• Cholesterolis yra būtinas vitamino D3 sintezei organizme.
• Jis yra žaliava, gaminanti organizme tulžies rūgštis, kurios reikalingos riebalams, gaunamiems su maistu, žarnyne skaidyti.
• Cholesterolis užtikrina normalią imuninės sistemos veiklą.

Tačiau per daug kaupiantis cholesteroliui organizme, kyla pavojus sutrikdyti širdies ir kraujagyslių veiklą.

Cholesterolio Normos

Paprastai manoma, kad cholesterolio reikšmės, mažesnės už 5,2 mmol/l, yra norma, o visi asmenys, kurių bendro cholesterolio koncentracija kraujyje viršija 6,5mmol/l, turi būti toliau tiriami ir jiems nustatomas visas lipidų spektras (DTL cholesterolis, MTL cholesterolis, trigliceridai), o kartais papildomai gali reikti atlikti ir Apo A, Apo B, Lp(a) ir homocisteino koncentraciją nustatančius tyrimus.

Normalus bendrojo cholesterolio kiekis laikomas ne didesnis kaip 5,2 mmol/l. Tai yra vadinamoji mažos rizikos grupė. Jei bendra cholesterolio norma svyruoja nuo 5,2 iki 6,2 mmol/l, pacientas gali būti priskirtas vidutinei širdies ir kraujagyslių patologijų išsivystymo rizikos grupei. Tuo tarpu bendras cholesterolio kiekis, viršijantis 6,2 mmol/l, laikomas didele rizika.

"Blogojo" cholesterolio norma kraujyje yra < 2.6 mmol/l, o "gerojo" cholesterolio norma:

• Moterims: >1,2 mmol/l
• Vyrams: >1 mmol/l

MTL cholesterolis ypač turi atitikti normą, kadangi tai yra pagrindinis veiksnys padedantis jūsų daktarui išsiaiškinti kokia yra tikimybė, kad per artimiausius 10 metų jums bus reikšmingas kraujotakos įvykis. Pagal šią tikimybę jums bus paskirta (arba nepaskirta) vaistų.

Pagal savo rizikos grupę pasirinkite kokią normą turite atitikti:

Trigliceridų turi būti < 1.7 mmol/l.

DTL cholesterolis turi normą, tačiau šį kartą situacija yra kitokia, kadangi DTL yra gerasis cholesterolis. Gerasis cholesterolis padeda sumažinti blogąjį, todėl jums reikia, kad jis būtų kuo didesnis, tokiu būdu mažinate anksčiau minėtą tikimybę, kad per artimiausius 10 metų jums bus reikšmingas kraujotakos įvykis. DTL cholesterolis turi būti didesnis negu jo norma 1.0 mmol/l, nors žymiai geriau būtų, jei jūsų dtl cholesterolis viršytų 1.5 mmol/l.

Bendras cholesterolis ir jo norma nėra taip svarbu, kaip blogasis cholesterolis.

SVARBU: MTL norma moterims ar vyrams nesiskiria. MTL cholesterolis moterims turi atitikti norma < 3.0 mmol/l. Jei yra kitų rizikos veiksnių, kokia tiksli norma žiūrėkite aukščiau, skyriuje MTL norma. DTL cholesterolis moterims turi atitikti norma > 1.2 mmol/l, nors geriausiai, kad būtų > 1.5 mmol/l. MTL cholesterolis vyrams turi būti < 3.0 mmol/l. Jei kamuoja ir kitos ligos, tikslų skaičių surasite skyriuje aukščiau, MTL norma.

Padidėjusio Cholesterolio Priežastys

Padidėjęs cholesterolis, kitaip hipercholesterolemija, perspėja apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dažniausiai tokią būklę sukelia riebaus maisto vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas ir stresas. Taip pat ji gali būti paveldima.

Esama daug priežasčių, dėl kurių padidėja bendras cholesterolio kiekis. Tai gali būti priežastys, susijusios su genetiniu polinkiu, fizinio aktyvumo stoka, nutukimu, rūkymu, stresu, tam tikrų vaistų vartojimu ar dieta.

Didelis bendrojo cholesterolio kiekis taip pat atsiranda sergant šiomis ligomis:

• Įgimta kepenų liga (hiperlipoproteinemija).
• Inkstų nepakankamumu.
• Hipotiroze.
• Cholestaze.
• Nefrozoniu sindromu.
• Žvynine dedervine.

Žemiau normos esantis bendrasis cholesterolio kiekis gali rodyti:

• Cirozę.
• Kepenų nekrozę.
• Pernelyg aktyvią skydliaukę.
• Sepsį.
• Anemiją.

Kaip Sumažinti Cholesterolį?

Jei yra padidėjęs „blogasis“ cholesterolis, visų pirma rekomenduojama pakeisti mitybos įpročius, būti fiziškai aktyviems bent 45 min. 3 k./sav., nes judėjimas skatina metabolizmą. Vaistai cholesteroliui mažinti pacientui skiriami atsižvelgiant į kraujo tyrimų rezultatus ir gretutines ligas. Kai kuriais atvejais pakanka laikino medikamentų vartojimo, kol išgydomos lipidų disbalansą sukėlusios ligos. Tačiau sergant lėtinėmis ligomis, vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą, kaip gydant bet kurią lėtinę ligą.

Pagrindiniai cholesterolio kiekio mažinimo būdai yra dieta, mankšta ir tam tikrų vaistų vartojimas.

Dieta

Pagrindinis būdas sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį - imtis subalansuotos mitybos, kuri paremta dviem pagrindiniais principais: viena vertus, reikia vengti maisto produktų, kurie didina blogojo cholesterolio kiekį, kita vertus, įtraukti maisto produktų, kurie gali sumažinti jo koncentraciją kraujyje.

Pateikiame 11 privalomų maisto produktų, kurie turi būti įtraukti į cholesterolio kiekį mažinančią dietą:

1. Jūrų žuvys.
2. Liesa mėsa (kalakutiena ir vištiena (be odos), veršiena, triušiena).
3. Liesi rūkyti paukštienos gaminiai.
4. Daržovės ir vaisiai, kuriuose gausu vitamino C, E, B.
5. Česnakai.
6. Produktai, kuriuose gausu flavonoidų (žalioji arbata, svogūnai, obuoliai, uogos).
7. Sveiki augaliniai riebalai, esantys avokaduose, riešutuose ir migdoluose.
8. Alyvuogių ir rapsų aliejus.
9. Laisvai laikomų vištų kiaušiniai.
10. Minkštieji margarinai, papildyti augaliniais steroliais ir stanoliais.
11. Liesi pieno produktai.

Laikydamiesi bendrąjį cholesterolio kiekį mažinančios dietos kartu turite tvirtai laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Reikia stipriai sumažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį, keptą maistą pakeisti paruoštu vandenyje arba garuose. Gaminant sumuštinius, tepkite juos ne sviestu, o liesu baltuoju varškės sūriu. Geltonąjį sūrį keiskite liesu baltuoju sūriu. Tokios dietos priešai yra padažai iš majonezo ir pats majonezas. Ruošiant patiekalus vietoje grietinėlės naudokite jogurtą, o baltą duoną keiskite rupia visų grūdo dalių kvietine duona. Saldumynų kiekį taip pat būtina stipriai sumažinti, ypač konditerijos gaminių, kuriuose yra palmių aliejaus.

Fizinis Aktyvumas

Ne tik dieta, bet ir reguliari mankšta gali sumažinti cholesterolio kiekį. Todėl daug cholesterolio turintys žmonės turėtų susimąstyti apie reguliarų fizinį aktyvumą. Idealu, kai mankštinamasi kasdien arba kas antrą dieną. Geriausia, jeigu pratimai būtų aerobiniai, bet ne jėgos; vidutinio sunkumo, pritaikyti prie paciento įgūdžių ir sveikatos būklės.

Žmonėms, norintiems išlaikyti tinkamą bendrojo cholesterolio kiekį, gera fizinio aktyvumo forma gali būti:

• Pasivaikščiojimai.
• Ėjimas su lazdomis, t. y. šiaurietiškas ėjimas.
• Žygiai.
• Važiavimas dviračiu.
• Pilatesas.
• Joga.
• Tempimo pratimai.
• Komandiniai žaidimai (tinklinis, futbolas, badmintonas).
• Plaukimas.
• Pratimai sporto salėje.
• Aerobika.
• Bėgimas.
• Lygumų slidės.

Vaistai

Cholesterolio kiekį galima reguliuoti ir vaistais. Pagrindinį vaidmenį čia vaidina statinai, kurie slopina cholesterolio gamybą kepenyse. Poveikis išlieka tol, kol pacientas vartoja vaistus. Nustojus vartoti vaistus, lipidų profilis vėl pablogėja.

Šiuo metu gydytojai pripažįsta statinus kaip geriausius vaistus kovojant su dideliu cholesterolio kiekiu.

Ką Daryti Esant Aukštam Cholesterolio Kiekiui?

Kai cholesterolio kiekis kraujyje pakyla virš normalaus lygio, padidėja tam tikrų ligų rizika. Visų pirma, kyla pavojus organizmo širdies ir kraujagyslių sistemai. Taigi, kokias ligas gali sukelti padidėjęs cholesterolis kraujyje?

• Aterosklerozė: Didelis „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis gali sukelti riebalų sankaupų kaupimąsi ant arterijų sienelių. Dėl to šios susiaurėja, kietėja jų sienelės ir ribojamas kraujo judėjimas per jas.
• Išeminė širdies liga: Ši liga išsivysto, kai dėl vainikinės arterijos pažeidimo sutrinka širdies raumens aprūpinimas krauju.
• Insultas: Didelis cholesterolio ir apnašų kiekis arterijose gali sutrikdyti kraujo tekėjimą į smegenis, o tai gali sukelti insultą.
• Periferinių arterijų liga: Ši liga išsivysto kai sutrinka galūnių aprūpinimas krauju dėl aterosklerozinių plokštelių susidarymo ant arterijų sienelių.

Norint sumažinti šių ligų riziką, svarbu laikytis sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos, reguliariai sportuoti, palaikyti sveiką svorį bei atsisakyti žalingų įpročių.

Kada Reikia Atlikti Cholesterolio Tyrimus?

Bendrus cholesterolio tyrimus rekomenduojama atlikti bent keletą kartų per metus. Jo rodiklių pokyčiai gali signalizuoti apie tam tikrų ligų užuomazgas, pvz. širdies ir kraujagyslių ligų; nutukimo; demencijos ir kitų ligų. Didesnė tikimybė dėl cholesterolio pakitimų atsidurti rizikos grupėje yra tuomet, jei jūsų artimoje aplinkoje ir šeimoje yra žmonių, sergančių įgimta širdies yda; cukriniu diabetu; yra patyrę insultą ar infarktą bei turintys antsvorio.

Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje visiems vaikams nuo 9 iki 11 metų amžiaus. Tačiau, jei vaikas patenka į rizikos zoną (tėvai, seneliai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ar turėjo nusiskundimų dėl padidėjusio cholesterolio, vaikas turi viršsvorį ar serga nutukimu, mažai juda, valgo daug perdirbto, greitojo maisto), gydytojai rekomenduoja cholesterolio tyrimus pradėti atlikti jau nuo dvejų metų. Jei cholesterolio kiekis atitinka normas - tyrimą kartoti tikslinga po 5 metų.

20-40 metų amžiaus žmonės, nesantys padidintoje rizikos zonoje, cholesterolio tyrimus turėtų atlikti kas 4-6 metus, o vyresni nei 40 - kas metus arba dvejus.

tags: #koks #turi #buti #bendrasis #cholesterolis