Hortenzijos - tai vieni iš populiariausių ir mylimiausių dekoratyvinių krūmų, kurie žavi savo dideliais ir spalvingais žiedynais. Šie augalai puikiai tinka tiek pradedantiesiems sodininkams, tiek patyrusiems, nes jie yra pakankamai lengvai prižiūrimi ir suteikia sodui elegancijos. Hortenzijos pasižymi įvairiomis rūšimis ir veislėmis, todėl kiekvienas sodininkas gali pasirinkti jam tinkamiausią.
Hortenzija (lot. Hydrangea) yra dekoratyvinis krūmas arba nedidelis medis, priklausantis hortenzinių (Hydrangeaceae) šeimai. Šios gėlės, priklausomai nuo veislės, gali būti sodinamos tiek kaip atskiri augalai, tiek kaip gyvatvorės arba fono augalai.
Jei ieškote augalų, kurie užpildytų žiedais jūsų sodą, hortenzijos vienas iš nuostabiausių ir tinkamiausių variantų. Hortenzija - dažniausiai tai 1-3 metrų aukščio dekoratyviniai krūmas. Žydėjimo sezonas - vasara ar ruduo.
Tiek kuokšto, tiek nėriniuotos kepuraitės pavidalo žiedynus suformuojančių hortenzijų žiedai dideli, plokšti. Antruoju atveju juos supa viena ar daugiau eilių rožinių, baltų ar mėlynų taurėlapių. Lietuvos klimatas tinkamas jų auginimui, nes daugelis hortenzijų rūšių atsparūs šalčiui ir lengvai gali išgyventi žiemą.
Pasirinkę tinkamą vietą, sutvarkę dirvą ir teisingai pasodinę, padidinsite savo galimybes džiaugtis dideliais, spalvingais hortenzijos žiedais ateinančiais metais. Jei hortenzijos auginamos vazone, vasario arba kovo mėnesį galima perkelti į šiltesnę patalpą, kad ji pradėtų sprogti. Kai tik išsprogs hortenzijos pumpurai, augalą būtina perkelti į labai šviesią vietą, antraip jos ūgliai išstyps.
Rekomenduojama hortenzijas sodinti ankstyvą pavasarį ir rudenį. Konteineryje parduodamas hortenzijas galima sodinti visu šiltuyoju sezonu. Pirmiausia reikėtų kruopščiai paruošti vietą. Būsimos augalų vietos dirvožemį būtina gerai išpurenti, išrinkti piktžoles, sumaišyti su puveningomis medžiagomis. Puriame dirvožemyje pasodintos hortenzijos gerai augs ir vystysis.
Nors hortenzijos mėgsta drėgną dirvą, jos netoleruoja, kad dirva būtų užmirkusi. Užmirkęs, blogai nusausintas dirvožemis gali sukelti šaknų puvimą. Vos per kelias savaites jūsų hortenzijos gali greitai žūti. Jei turite daug dirvožemio, prieš sodindami apsvarstykite galimybę maišyti daug komposto, kad pagerintumėte dirvožemio kokybę.
Taip pat, hortenzijų augalams reikia rūgščios dirvos, kurios pH būtų maždaug 5,5. Norėdami pasodinti hortenzijas, iškasama sodinimo duobę 3 kartus platesnę nei šaknys. Dažniausiai apie 60 -80 centimetrų. Nors jei dirvožemis skurdus duobę verta daryti platesnę ir gilesnę. Duobės gylis apie 50 - 60, taip kad būtų apie 1,5 šaknų ilgio gylis. Kadangi į gilią duobę pasodinti krūmai vėliau truputį susmenga, juos galima sodinti šiek tiek aukščiau ankstesnės augimo vietos.
Hortenzijos žiedynas
Pagrindinės hortenzijų rūšys
Hortenzijos pasižymi įvairiomis rūšimis ir veislėmis, todėl kiekvienas sodininkas gali pasirinkti jam tinkamiausią. Štai kelios populiariausios:
- Hydrangea macrophylla (didžialapė hortenzija) - ši veislė yra viena iš populiariausių, žinoma dėl savo didelių, sodrių žiedynų.
- Hydrangea paniculata (šluotelinė hortenzija) - ši rūšis yra atspariausia šalčiui ir puikiai tinka mūsų klimato sąlygoms.
- Hydrangea petiolaris (laipiojančioji hortenzija) yra vijokliniai krūmai ir gerokai skiriasi nuo savo gentainių. Prie atramų tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šaknimis.
Daugelis hortenzijų rūšių atsparūs šalčiui ir lengvai gali išgyventi žiemą. Pasirinkę tinkamą vietą, sutvarkę dirvą ir teisingai pasodinę, padidinsite savo galimybes džiaugtis dideliais, spalvingais hortenzijos žiedais ateinančiais metais.
Hortenzijų auginimo ypatumai
Sėkmingam hortenzijų auginimui svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių veiksnių:
- Vieta: Hortenzijos mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas.
- Dirvožemis: Šie augalai geriausiai auga drėgnoje, derlingoje ir gerai drenuotoje dirvoje.
- Laistymas: Hortenzijos mėgsta drėgmę, tačiau svarbu, kad dirvožemis nebūtų per daug drėgnas.
- Genėjimas: Hortenzijų genėjimą būtina atlikti kasmet, tačiau tai priklauso nuo rūšies.
- Dekoratyvumas: Hortenzijos yra puikus pasirinkimas norint sukurti elegantišką sodą, gėlyną ar gyvatvorę.
Hortenzijų priežiūra
Dirvožemio parinkimas
Hortenzijos gerai auga dirvožemyje, kuriame yra daug organinių medžiagų. Nors hortenzijos mėgsta drėgną dirvą, jos netoleruoja, kad dirva būtų užmirkusi. Užmirkęs, blogai nusausintas dirvožemis gali sukelti šaknų puvimą. Taip pat, hortenzijų augalams reikia rūgščios dirvos, kurios pH būtų maždaug 5,5.
Laistymas
Svarbus hortenzijų priežiūros elementas yra tinkamas laistymas, kuris turėtų būti reguliarus. Labai svarbu, kad žemė būtų ne per sausa ir ne per drėgna. Labai svarbu hortenzijas laistyti birželio - rugpjūčio mėnesiais, kuomet iškyla sausros pavojus.
Tręšimas
Geriausiai hortenzijos auga, jei vasarą tręšiamos birželį arba liepos mėnesį. Tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis ar joms skirtomis specialiomis trąšomis. Galima sėkmingai naudoti mineralines arba organines trąšas. Vienam augalui naudojamų mineralinių trąšų kiekis priklauso nuo augalo dydžio ir šaknų sistemos.
Pertręšimas gali būti daug žalingesnis nei nepakankamas tręšimas. Pertręštos hortenzijos šaknys išdžiūsta ir hortenzija gali būti pažeista ar net žūti. Turint mažiau patirties hortenzijas geriau tręšti pirktiniais kompleksiniais trąšų mišiniais. Daugiau patirtirties turintys gėlininkai patys susimaišo trąšas reikiamais kiekiais.
Fosforas įtakoja žiedinių pumpurų susidarymą. Tręšiama vėlyvą pavasarį superfosfatu. Apie 10 - 30 g /m2. Kalis leidžia geriau peržiemoti augalui, taip pat įtakoja žiedinių piumpurų stiprumą.
Genėjimas
Pražydėjusios hortenzijos genimos, kad iš bazinių pumpurų iki vasaros išleistų naujus ūglius. Tuomet bus baigtas metų laikų sąlygojamas vystymosi ciklas. Didžialapė hortenziją reikia kuo mažiau genėti. Reikia nukirpti sudžiuvusį žiedą, bet, tik po jo, jokiais būdais nekabinant viršutinių pumpurų, nes didžialapė hortenzija žydi ant antramečių ūglių.
Jei vėlai rudenį ar žiemą genėsime ūglius, augalas kitais metais nežydės, nes nukirpsime ir ant pirmamečių ūglių iš rudens sukrautus žiedpumpurius. Pasitaiko, kad didžialapės hortenzijos nukenčia nuo stiprių šalčių. Tokiu atveju po žiemos jas reikia genėti, bet tais metais hortenzijos mažai žydės.
Kitaip negu didžialapė hortenzija, šluotelinė hortenzija žiemą/pavasario pradžioje stipriai genama. Geriausia genėti po šalčių, kovo mėnesį. Visi paskutinių metų ūgliai gerokai patrumpinami.
Šluotelinių hortenzijų genėjimas turi du būdus:
- Jei jūsų hortenzija auga skurdžiam grunte, nukerpami tik sudžiūvę žiedai.
- Jei jūsų hortenzija auga geram, drėgnam grunte ir jūsų tikslas turėti didelius žiedus, tuomet kerpame palikdami 2 juosteles pumpurų ant šoninių pernykščių stiebų. Iškerpami viduriniai stiebai.
Jei bus palikta daugiau stiebų šakos neatlaiko žiedų svorio ir nulinksta. Kai stiebų pasidaro labai daug galima nukirpti dar žemiau, kad imtų formuotis nauji stiprūs stiebai.
Šviesiąją hortenzija geriausia genėti pavasarį. Šiaip ar taip, reikėtų pamėgint.
Hortenzijų dauginimas
Hortenzijos dauginamos vegetatyviniu būdu, auginiais. Geriausias laikas pavasaris, kovo ir balandžio mėnesiais. Dažnai hortenzijos išleidžia šakninius auginius, kurie labai tinka dauginimui.
6-8 cm. ilgio auginiai nupjaunami aštriu peiliu ir pasodinami į vazoną ar dėžutę su aukštapelkių durpių ir smėlio mišiniu. Prieš sodinant apatinis lapas atsargiai pašalinamas, Auginiai laikomi ant šviesios palangės, bet ant jų neturi kristi tiesioginiai saulės spinduliai, antraip jie išgarins per daug vandens. Auginius galima apgauti perforuotu plastikiniu maišeliu, tuomet išgaruos mažiau drėgmės, bet oras galės judėti.
Labai svarbu, kad auginiai nenuvystų, nes tuomet jie sunkiai įsišaknys. Kartais pasodintų hortenzijų lapai ima gelsti. Tai vadinamoji chlorozė. Ją sukelia per didelis dirvos kalkingumas, augalams trūksta geležies. Kad išvengtume šio nemalonaus reiškinio, jau sodindami įmaišykime į dirvožemį rūgščių humusingų medžiagų.
Hortenzijų spalvos ir dirvožemio pH
Madingas mėlynas apyžiedis tapo iššūkiu sodininkams. Kaip jį pasiekti? Mėlynajai hortenzijai reikia rūgštesnės dirvos (pH nuo 3,5 iki 4,5). Jau sodinimo metu joms parenkame trąšas, kurių žaliavos perdirbamos aukščiausios kokybės.
Tarkim mėlyna hortenzijų žiedų spalva priklauso nuo antocianų (augalų ląstelių pigmentų) spalvos intensyvumo. Raudonas augalų ląstelių pigmentas esant tam tikromis sąlygomis gali keisti spalvą. Šį reiškinį sukelia aliuminio jonai. Rūgščioje dirvoje aliuminio druskos tirpsta, o šarminės reakcijos dirvožemyje ne. Todėl kai kurios hortenzijų rūšys labai rūgščioje dirvoje žydi mėlynai, o mažiau rūgščioje - raudonai arba rausvai. Vis dėlto reikėtų, jog dirvožemis būtų šiek tiek rūgštus.
Jei norite eksperimentuoti su hortenzijų spalva, galite ne tik mažinti dirvožemio reakcijos ph, bet ir palaistyti sode ar vazone augančias hortenzijas alūno ar aliuminio sulfato tirpalu ( 2 g litrui vandens).
Hortenzijų parkas Panevėžio rajone – nors viešumai dar nepristatytas, smalsuolių netrūksta
Pasiruošimas žiemai
Artėjant žiemos mėnesiams, atsižvelkite į specifinį pasiruošimą ir apsaugą nuo šalčio, priklausomai nuo hortenzijos rūšies. Jos yra ištvermingos, tačiau tai nereiškia, kad net jei išgyvens šią žiemą, kitą sezoną žydės.
Pasiruošimas prieš žiemojimą - ką pjauti, o ko ne? Hortenzijos (Hydrangea metlata) kelia specifinius reikalavimus. Ji lengvai toleruoja ekstremalesnius temperatūros svyravimus, pavyzdžiui, šalčius ir vėlesnį atšilimą, didelę sausrą arba labai saulėtą vietą. Hortenzijos metlata ir taip pat populiarios vijoklinės hortenzijos skiriasi žiemos genėjimu. Žydinčius hortenzijų ūglius nupjauname šiek tiek aukščiau tos vietos, kur jie išaugo iš senos medienos.
Reikalavimai taip pat padidėja pavasario sezono pradžioje. Norint, kad augalai augtų darniai ir kompaktiškai, būtina atlikti gilų pjūvį (15-10 cm) virš dirvos. Pirmaisiais metais po pasodinimo negnybkite, net jei tai metlėta hortenzija. O kada genėti kitas hortenzijų rūšis? Tikrai ne ankstyvą pavasarį ar rudenį. Tuomet kyla pavojus pažeisti žiedų pumpurus. Švelniai pašalinkite sausas ir pūkuotas apatines dalis. Viršžemines dalis atsargiai apvyniokite balta neaustine medžiaga.
Žiemą laistykite hortenzijas. Ypač tada, kai sausa ir žemė nepakankamai įšąla. Augalas net neturėtų ilgai išbūti pamirkęs, antraip žus.
Ką daryti, jei hortenzijas auginate didesniame aukštyje?
Jei įmanoma, išimkite hortenziją iš žemės su šaknų apvalkalu ir įdėkite į vazonus patalpoje, kurioje temperatūra yra maždaug 0-5 °C. Reguliariai vėdinkite patalpą ir palaikykite sausą, o ne drėgną dirvožemį.
Dažniausios auginimo klaidos
Nors hortenzijos atrodo tvirtos ir nekaprizingos, augindama jas vazonuose supratau, kad smulkios klaidos dažnai kainuoja žydėjimą, o kartais ir viso augalo sveikatą. Pati didžiausia ir dažniausia klaida - per mažas vazonas. Atrodo - hortenzija maža, žemės dar liko, viskas telpa. Tačiau per sezoną šaknys plečiasi labai sparčiai, ir jei jų nepakanka kur augti, žydėjimas smarkiai sumažėja, o kartais visai neįvyksta.
Sprendimas: rinkitės gilesnį nei 30 cm vazoną, su geromis drenažo skylėmis.
Per sunki arba per molinga žemė vazonuose tampa katastrofa: sulaiko per daug drėgmės, neleidžia kvėpuoti šaknims.
Sprendimas: naudokite rūgštesnį, purų, drėgmę išlaikantį substratą, pritaikytą hortenzijoms arba rododendrams.
Kai hortenzija stovi vazone, vandens balansas priklauso tik nuo jūsų.
Sprendimas: visada tikrinkite drėgmę ne paviršiuje, o 3-5 cm gylyje. Laistykite tada, kai substratas pradeda sausėti, bet dar nėra visiškai sausas.
Hortenzijos vazonuose greitai reaguoja į trąšas - per didelis azoto kiekis paskatina vešlią lapiją, bet gali visiškai sustabdyti žiedų formavimąsi.
Sprendimas: tręškite subalansuotomis žydinčių augalų trąšomis, ypač skirtomis rūgščiam dirvožemiui.
Hortenzijos labai nemėgsta kraštutinumų. Jei vazonas stovi vietoje, kur pučia stiprūs vėjai - žiedynai greitai nulinksta arba stiebai lūžta.
Sprendimas: rinkitės vietą su rytinės arba vakarinės saulės apšvietimu, bet apsaugotą nuo tiesioginio pietinio karščio ir stiprių vėjo gūsių.
Hortenzijų veislės
Štai keletas populiariausių hortenzijų veislių, kurios puikiai tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis:
- Šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens): Atspari užterštam orui, kenkėjams, ligoms.
- Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata): Taip pat atspari šalčiui, žydi liepos-rugsėjo mėnesiais.
- Didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla): Jų spalva įvairuoja nuo rožinės iki mėlynos ir priklauso nuo dirvos rūgštingumo.
Šluotelinė hortenzija: kilmė ir populiarumo istorija
Šluotelinės hortenzijos kilusios iš rytinės Azijos - Japonijos, Kinijos ir Korėjos. Į Europą šie augalai pateko XIX a. viduryje ir greitai tapo populiarūs dėl savo įspūdingų žiedų bei lengvo auginimo. Ypač didelis susidomėjimas šluotelinėmis hortenzijomis prasidėjo XX a.
Šluotelinė hortenzija yra nuostabus augalas, kuris gali puošti jūsų sodą nuo pavasario iki rudens. Nuo birželio-liepos iki šalnų. Gražūs išdžiuvę žiedynai puošia jūsų sodą ir visą žiemą. Yra iš ko pasirinkti. Labai daug įvairių veislių - nuo žemiausių iki aukščiausių, nuo visiškai baltų iki ryškiai raudonų. Jos neserga ir jų nepuola kenkėjai. Jos gali puikiai augti ir saulėje ir daliniame pavėsyje. Išskyrus tradicinius, krūminius augalus galima auginti ir stiebinę šluotelinių hortenzijų formą. Žydint, kai kuriuos veislės, pavyzdžiui Phantom skleidžia nuostabų kvapą.
Šluotelinės hortenzijos gali užaugti nuo 1 iki 3 metrų aukščio ir tokio pat pločio, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų. Sodinimo laikas priklauso nuo šaknų sistemos. Sodinant iš vazonų, galima tai daryti bet kuriuo metu nuo pavasario iki rudens. Nors jos gali augti ir pilnoje saulėje. Saulėta vieta tiesiog reikalaus intensyvesnio laistymo.
Tinkama dirva šluotelinėms hortenzijoms
Šiek tiek rūgšti: Šluotelinės hortenzijos mėgsta šiek tiek rūgščią dirvą, kurios pH svyruoja nuo 5,5 iki 6,5. Tokios sąlygos padeda augalams geriau įsisavinti maistines medžiagas. Prieš sodinant hortenzijas, patartina atlikti dirvos PH testą. Jei dirva yra per daug šarminė, ją galima parūgštinti pridedant durpių, sieros arba specialių rūgščiųjų trąšų. Tai padės pasiekti norimą pH lygį.
Dirvos struktūra ir sudėtis - gerai drenuota: Dirva turi būti gerai drenuojama, kad būtų išvengta vandens sąstingio ir šaknų puvinio. Tinkamas drenažas užtikrina, kad šaknys gautų reikiamą deguonies kiekį.
Puri, lengva ir organinių medžiagų turtinga: Šluotelinės hortenzijos geriausiai auga purioje ir lengvoje dirvoje, kuri leidžia šaknims lengvai skverbtis ir plėstis. Jeigu jūsų dirva sunki ir molinga, iškaskite didesnes duobes ir pridėkite į jas daugiau humusingų medžiagų: rūgščių durpių, komposto, pjuvenų ir t.t.
Šluotelinių hortenzijų laistymas ir tręšimas
Šluotelinės hortenzijos mėgsta drėgną, bet ne permirkusį dirvožemį. Jas reikia reguliariai laistyti, ypač karštomis ir sausomis dienomis. Svarbu užtikrinti, kad dirvožemis visada būtų šiek tiek drėgnas, tačiau vengti perlaistymo, kuris gali sukelti šaknų puvinį.
Tręšti šluotelines hortenzijas reikėtų pavasarį ir vasaros pradžioje, naudojant kompleksines trąšas. Taip pat galima naudoti organines trąšas, tokias kaip kompostas ar mėšlas, kurie ne tik praturtins dirvožemį, bet ir pagerins jo struktūrą bei vandens laikymą. Puikiai tinka sluotelinių hortenzijų tręšimui ir Bokashi skystis.
Šluotelinių hortenzijų dauginimas
Šluotelinės hortenzijos gali būti dauginamos keliais būdais:
- Žaliaisiais auginiais: Pavasarį arba vasaros pradžioje nupjaukite jaunus, žalius, sveikus ūglius ir sodinkite juos į drėgną smėlio ir durpių mišinį. Palikite ūgliuose porą lapelių. Laikykite ūglius pavėsyje ir reguliariai laistykite, kad lapai butu drėgni.
- Krūmo dalinimu: Pavasarį ar rudenį iškaskite augalą ir atsargiai padalinkite į kelias dalis, kiekvienoje dalyje paliekant bent kelias šaknis ir ūglius.
- Sėklomis: Šis būdas yra mažiau populiarus, nes sėklomis išauginti augalai gali neatkartoti motininio augalo savybes.
Hortenzijų auginimas vazonuose
Auginant hortenzijas vazonuose svarbiausia suprasti kelis esminius dalykus: ne kiekviena veislė tam tinkama, vazonas turi atitikti tam tikrus kriterijus, o priežiūra kiek kitokia nei sodinant į žemę. Hortenzijos vazonuose man tapo sprendimu, kai neturėjau galimybės sodinti į atvirą gruntą.
Vazonas
Jeigu pasirinksite per mažą vazoną, augalas greitai išseks - žemė išsausės per kelias valandas, o šaknys nebeturės kur plėstis. Hortenzijos, net ir mažesnės veislės, turi gana gilią ir tankią šaknų sistemą, todėl rekomenduoju ne mažesnį kaip 30 cm gylio ir 35-40 cm pločio vazoną vienam augalui. Svarbu, kad vazonas turėtų geras drenažo angas. Bent 3-4 angos vazono dugne yra būtinybė, nes hortenzijos labai jautrios užmirkimui.
Substratas
Hortenzijoms svarbu, kad substratas būtų rūgštokas (pH apie 5,5-6,5), purios struktūros, bet kartu išlaikytų drėgmę. Nenaudoju grynos sodo žemės - ji per sunki, prastai drenuojasi ir greitai suslegia.
Vienas dažniausių pradedančiųjų klaidų - žemę pilti tiesiai ant vazono dugno be jokio pagrindo. Aš visada ant dugno dedu drenažo sluoksnį: tai gali būti smulkus keramzitas, akmenukai, moliniai šukės. Ant viršaus - vazoninis tinklelis arba agroplėvelės atraiža, kad substratas nesubėgtų į dugną ir neužkimštų skylių. Svarbu, kad vanduo po laistymo per 10-15 minučių turėtų pradėti sunktis per angas - tai ženklas, kad substratas ne per sunkus.
tags: #koks #ph #turi #buti #chortenzijoms