Artėjant Seimo rinkimams, naujienų agentūra BNS pristato straipsnių ciklą, nagrinėjantį įvairius politinio gyvenimo aspektus. Vienas iš jų - žinomų žmonių dalyvavimas politikoje ir kokią naudą tai gali atnešti partijoms.
Lietuvos partijos nėra išskirtinės siekdamos į sąrašus pritraukti žinomų pavardžių, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja I. Petronytė-Urbonavičienė.
Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše - partijos lyderė, praeityje garsi šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Antru numeriu įrašytas buvęs disko metikas Virgilijus Alekna, 13-uoju - kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.
Drabužių dizainerė D. teigė, kad dabar kandidatuoti ją pakvietė advokatas Ignas Vėgėlė. Jo kandidatūrą D. „Valstiečių“ idėjos man labai artimos.
Pažiūrėkime pasaulinį kontekstą, kartais net užmirštame, kad įžymybės į politiką ateina, kaip įžymybės, kad iš jų dėl to net šaipytasi, kalbėta: ką komikai veikia politikoje.
Kaip tokių sėkmės atvejų pavyzdžius ji nurodė dabartinį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, buvusį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą. Kartais įžymybės politikoje tampa politikos įžymybėmis, ir niekas nebeprisimena jų priešistorės ir atėjimo momento, - sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Žinomų žmonių pritraukimo motyvai
Žymūs žmonės, skolindami savo veidą partijai arba tiesiog deklaruodami savo paramą ar įsitraukdami, jie atneša papildomų balsų. Tie papildomi balsai gali būti tiek žmonių, kurie galbūt apskritai nelabai politika domisi, o gal domisi labiau sporto, menu, kultūros reikalais.
Pasak jos, įžymūs žmonės dažnai turi susikūrę emocinį ryšį su savo auditorija, yra priimami „artimiau, saviau negu kostiumuoti profesionalūs politikai“. Tas artumas dažnai padeda priartinti ir pačią partiją, - sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Įžymūs žmonės politikoje geba kalbėti paprasčiau, turi informacinius kanalus, kurių neturi ar partijos negalėtų perteikti besiremdamos tik tradiciniais veidais.
Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše - partijos lyderė, praeityje garsi šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Antru numeriu įrašytas buvęs disko metikas Virgilijus Alekna, 13-uoju - kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.
Aišku, tai yra balsų pritraukimas, nes manoma, kad Lietuvoje žmonės yra tokie kvaili, kad juos galima sužavėti žinomu veidu. Nesvarbu, ką tas žmogus geba, nepaisant jo kompetencijų politikoje, administravime, valstybės valdyme, supratime, - BNS sakė dabartinė Vilniaus miesto vicemerė D. D.
Ar garsenybių pritarimas padeda ar trukdo politinėms partijoms?
Rizikos ir iššūkiai
Pasirinkimas iš karto ateiti į Seimą, į aukščiausią poziciją nėra labai sveikintinas, greičiausiai jie bus tik mygtukų spaudytojais, - sakė D.
Visą laiką buvau aktyvi, dalyvaudavau sprendžiant sporto klausimus. Visada buvau šalia politikos, sprendimų priėmimo, - BNS sakė L. Ž.
Pavyzdžiui, apie mano poziciją skiepų atžvilgiu ar to paties karo Ukrainos atžvilgiu manęs niekas nekvietė iš sisteminių žiniasklaidos priemonių išsakyti savo nuomonę, ir tokių kaip aš irgi nekviečia, nors jie turi kompetencijos ir yra tame neblogi ekspertai, bet jie yra tiesiog užtildyti, turi ieškoti alternatyvių priemonių, kaip skleisti savo mintis.
Tai tampa nebepanašu į demokratinę šalį, yra tik viena nuomonė, viena partijos linija, kurios visi klauso ir kurią visi turi priimti kaip šventą, - kalbėjo Ž.
Iliuzijų neturiu, puikiai suprantu, kad šioje sferoje esu naujokas ir tikrai dar daug povandeninių dalykų nežinau, nežinau, su kuo sėkmės atveju man teks susidurti Seime, su kokiu spaudimu. (...) Dabar negaliu pasakyti, ar tikrai ten užsibūsiu ilgam laikui.
Šiuo momentu tikrai tikiu, kad turėsiu ir sugebėjimų, ir lyderystės bruožų, kad galėčiau sėkmingai dirbti.
2016 metais buvo „dėl grožio“, vardas tiesiog dalyvavo ir tiek, pati nelabai supratau, kas vyksta.
Jaunimo įsitraukimas į politiką
Jaunimas sudaro ne pačią didžiausią, bet reikšmingą visuomenės dalį. Tačiau politikai mažai domisi jaunais žmonėmis, paprastai jie nėra laikomi potencialia rinkėjų grupe, į kurią taikosi jų strateginė komunikacija. Todėl gana dažnai jaunų žmonių interesai valstybėje lieka neatstovaujami, - sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė dr. A. Diržinskaitė-Kazlauskienė.
Vienas klausimas yra jaunų žmonių atstovavimo kokybė, kaip jie jaučiasi gerai atstovaujami, o kitas - politikos turinys. Kiek jis atliepia jaunų žmonių aktualijas, ar politiniai sprendimai priimami bent įsivaizduojant, ko nori jauni žmonės, kas jiems svarbu, - sako A. Diržinskaitė-Kazlauskienė.
Kai jų interesų nėra politikų dienotvarkėse, jaunai auditorijai susidaro įspūdis, kad politikai jų negirdi. Taip didėja atotrūkis tarp jaunų žmonių ir politikos atstovų, kuris gali transformuotis į atotrūkį tarp jaunų žmonių ir valstybės, kas yra jau daug didesnė problema. Nes vyriausioms kartoms santykis su valstybe, patriotizmas, pilietiškumas atrodo savaime suprantamas dalykas, bet jauni žmonės linkę tai kvestionuoti, - tikina dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.
Dr. I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, kai janumo interesų nėra politikų dienotvarkėse, jiems susidaro įspūdis, kad politikai jų negirdi. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad visuose rinkimuose be išimties pasyviausi yra jauniausi žmonės, aktyvesni yra vidutinio amžiaus žmonės, o patys aktyviausi yra vyresnio amžiaus (65-75 metų) asmenys.
Aktyviau balsuoja aukštesnio išsilavinimo, vyresni ir vyriausi Lietuvos gyventojai, kurie turi domėjimosi politika įdirbį. Todėl natūralu, kad į šias rinkėjų grupes dažniausiai ir taikosi politinės partijos. Dešimtmečiais politikų programose dominuoja socialinės, sveikatos apsaugos temos, pensijų klausimai, o jaunų žmonių problemos dažnai būna pamirštamos arba neprioritetizuojamos, - sako dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.
Anot jos, Lietuvoje atotrūkis tarp vyriausių ir jauniausių balsuojančių žmonių yra apie 20-30 proc. Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, šis skirtumas panašus į, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės.
Kita vertus, A. Diržinskaitė-Kazlauskienė sakosi pastebinti, kad vyksta pozityvūs poslinkiai ir Lietuvoje jaunimo balsavimo aktyvumas po truputį auga, o atotrūkis tarp jauniausių ir vyriausių rinkėjų mažėja.
Palyginus Prezidento rinkimus 2014 m., 2019 m. ir 2024 m., matomas ryškus skirtumas: 2014 m. jaunimo aktyvumas siekė vos 26 proc., 2019 m. - 46 proc., o šių metų Prezidento rinkimuose jau buvo pasiektas jaunimo aktyvumo rekordas - juose balsavo 49,05 proc. 18-29 metų žmonių. 1 pav. TSPMI doktorantė tikisi, kad ir šie Seimo rinkimai sulauks šiek tiek daugiau jaunimo dėmesio nei ankstesni.
Paklausta, kas minėtais metais galėjo nulemti aktyvesnį jaunų rinkėjų dalyvavimą, politologė dr. I. Petronytė-Urbonavičienė sako, kad 2019 m. Prezidento ir ypač 2020 m. Seimo rinkimų kampanijos ryškiai išsiskyrė iš ankstesnių.
Iš ankstesnių rinkimų matome, kad, pavyzdžiui, Tautos prisikėlimo partija buvo patraukli jaunimui, tačiau ji vis dėlto nebuvo taip nuosekliai ir išbaigtai fokusuota į šią amžiaus grupę. Tuo tarpu 2020 m. Seimo rinkimuose į jaunus žmones buvo nukreiptos ne tik programinės naujai įsikūrusios Laisvės partijos nuostatos, keliami drąsūs, jaunai auditorijai aktualūs klausimai, kurie, beje, suerzino didelę visuomenės dalį ir sukėlė jos nepasitenkinimą.
Taip pat buvo, nors ir kontraversiška, bet komunikaciškai aiškiai į jaunimą nukreipta žaisminga kampanija - taigi tiek komunikacijos turinys, tiek forma atitiko jaunimo tikslinę grupę ir patraukė jos dėmesį, - primena dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.
Paskutiniuose Seimo rinkimuose už Laisvės partiją jauni žmonės balsavo aktyviau, bet politologė pabrėžia, kad ne tik ir ne tiek amžius savaime yra pasirinkimą rinkimuose lemiantis veiksnys. Žinoma, tinkamai, patraukliai jaunų žmonių auditorijai progresyvias savo nuostatas iškomunikuoti taip pat pasiseka toli gražu ne visoms politinėms jėgoms. A. A. Diržinskaitė-Kazlauskienė.
Simuliacinių rinkimų, kuriuose dalyvavo ir jaunesni nei 18 metų moksleiviai, rezultatai pasiskirstė įvairiai. Jauni žmonės kitose pilietinėse veiklose dalyvauja labai panašiai kaip ir visa visuomenė - dažniausiai aukoja labdarai, dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose, diskutuoja su draugais politiniais klausimais, panašiai įsitraukia į socialines veiklas ir t. Kaip rodo 2023 m. Pilietinės galios indekso duomenys, 25-29 metų jaunimas daug labiau nei visa visuomenė yra linkęs į politinį vartojimą, t. y. Šio amžiaus jaunimui tai yra viena pagrindinių pilietinio dalyvavimo formų.
Kitas aspektas, kuriuo jaunimas išsiskiria iš kitų amžiaus grupių, yra aktyvesnė politinė raiška internete - peticijų pasirašymas, nuomonių reiškimas ir politiniai komentarai interneto erdvėje, - komentuoja dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.
Tačiau paradoksalu tai, kad jaunimas vienu metu ir aktyviausiai, ir pasyviausiai dalyvauja pilietinėse veiklose - jaunimas nuo 18 iki 24 metų amžiaus pilietinėse veiklose yra pasyviausia grupė, palyginti su visa visuomene, o jaunimas nuo 25 iki 29 metų yra pati aktyviausia grupė. Ir tai gali būti logiškai paaiškinama. Kai jaunam žmogui yra 18-21 metai, jis ką tik baigė mokyklą, laikė egzaminus, pradėjo studijuoti, tai jo dėmesio centre rečiau bus valstybės reikalų sprendimas.
2014 m. Lietuvoje vos vienas iš dešimties jaunuolių domėjosi politika. 2020 m. jau trys iš dešimties jaunosios auditorijos atstovų nurodė, kad domisi politika.
Jaunimo politikos stebėsenos tinklo koordinatorė A. siūlo Lietuvoje rimčiau pagalvoti apie balsavimo amžiaus ankstinimą ir pateikia škotų pavyzdį.
Škotai balsavimą nuo 16 metų jau yra įsivedę nuo 2014 m. ir yra pasidarę tyrimų, kurie parodė, kad tie žmonės, kurie tuomet balsavo būdami 16 metų, ir toliau balsavo aktyviau negu tuo laiku buvusios vyresnės grupės.
| Metai | Jaunimo aktyvumas prezidento rinkimuose |
|---|---|
| 2014 | 26% |
| 2019 | 46% |
| 2024 | 49.05% |