Statybos procesas Lietuvoje apima daugybę klausimų, pradedant nuo to, ar reikalingas projektas ir leidimas statybai, iki atstumų tarp įvairių statinių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai užduodamus klausimus ir pateiksime paaiškinimus, susijusius su statybos leidimais, atstumais ir kitais svarbiais aspektais.
Tokie ir panašūs klausimai mums užduodami pakankamai dažnai. Ir tiesa sakant kiekvieną kartą reikia rimtai pagalvoti. Šitas post’as bus skirtas paaiškinti žmonėms žmonių kalba tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne. Mums tai irgi bus „špargalkė” ateičiai. Minėsiu, tik eilinius pastatus, kuriuos dažniausiai ir stato paprasti žmonės. Tad tiems, kuriems rūpi bokštų, branduolinės energetikos objektų statybos - skaitykit šaltinius - įstatymus.
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją. Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas. Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, socialdemokratas Audrius Radvilavičius užregistravo tai numatančius Žemės gelmių įstatymo pakeitimus. Parlamentaras siūlo numatyti galimybę sumažinti pasiūlytą 300 metrų atstumą nuo pastatų tik gavus raštišką jų savininkų sutikimą, tačiau ir tokiu atveju tas atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 30 metrų. Pasikeitus pastatų savininkams, papildomų sutikimų gauti nereikėtų.
Parengti įstatymo pataisas, siūlančias nustatyti aiškius reikalavimus naudingųjų iškasenų kasybos sklypams, A. Radvilavičių paskatino gyventojų susirūpinimas dėl arti jų namų planuojamų kasybos darbų. Tikimasi, kad priėmus pataisas, gyventojai bus apsaugoti nuo padidinto triukšmo, vibracijos ar dulkių. Anot A. Radvilavičiaus, naujas reguliavimas suteiks savivaldybėms aiškų ir objektyvų kriterijų, vertinant kasybos projektus, sumažins konfliktų tarp gyventojų ir verslo atstovų riziką.
Kaip pažymi iniciatyvos autorius, šiuo metu įstatymai nenumato jokių minimalių atstumų tarp kasybos sklypų ir gyvenamosios ar kitokios paskirties pastatų. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose atstumas jau reguliuojamas tokiais atvejais, kai įrengiamos degalinės, sąvartynai, vėjo jėgainės ar pramoniniai objektai.
„Šiais atvejais aiškiai apibrėžti minimalūs atstumai nuo gyvenamųjų teritorijų, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo triukšmo, taršos ir kitų poveikių. Todėl būtų logiška ir teisinga, kad panašūs reikalavimai būtų taikomi ir kasybos veiklai, kuri daro didelį poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei“, - mano A. Radvilavičius.
Pasak jo, dabar gyventojai dažnai neturi pakankamo teisinio pagrindo ginti savo teisėtų interesų, kai kasybos veikla planuojama per arti jų gyvenamųjų ar naudojamų pastatų. Įstatymo pakeitimus kartu su A. Radvilavičiumi teikia parlamentarai Alvydas Mockus, Kęstutis Vilkauskas ir Simonas Gentvilas.
A. Radvilavičiaus siūlymu, atstumas galėtų būti mažinamas tik gavus raštišką tų pastatų savininkų sutikimą, tačiau ir tokiu atveju tas atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 30 metrų.
Svarbu atsiminti:
- Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas.
- Jei sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo.
- Šiltnamius iki 80m2 galima statyti neturint leidimo.
Ši informacija yra skirta padėti jums suprasti pagrindinius statybos reikalavimus ir leidimus Lietuvoje. Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kad įsitikintumėte, jog laikotės visų galiojančių įstatymų ir reglamentų.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Prieš pradedant bet kokius statybos darbus, būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotais teisininkais ir architektais, kad būtų užtikrintas visų reikalavimų laikymasis.