Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nuostatai ir veikla: Daugiabučių modernizavimas Lietuvoje

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (toliau - Agentūra) atlieka svarbų vaidmenį daugiabučių namų modernizavimo procese Lietuvoje. Agentūra priima sprendimus dėl valstybės paramos teikimo, įvertina investicijų projektus ir stebi jų įgyvendinimą.

Daugiabučių renovacijos situacija ir perspektyvos

Viešojoje erdvėje vyraujančios nuostatos, jog būsto modernizavimo projektai stringa ir yra praktiškai nevykdomi, yra klaidinančios visuomenę. „Procesas juda ir juda su pagreičiu, nors buvo sustojęs dėl labai objektyvių priežasčių - pritrūko pinigų“, - teigė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Arūnas Aliulis.

Tačiau dabar valstybė surado galimybę šiek tiek remti, o didžiausią paramą čia davė Europos Sąjunga, leidusi naudotis JESSICA fondo lėšomis, kurio operatorius yra Šiaulių bankas. Pirmas projektas pagal šį projektą prasidėjo lapkričio 4 d. Šiuo metu yra dar 63 namai, kurie yra pasiryžę dalyvauti šioje naujojoje finansavimo programoje. Pasak agentūros direktoriaus, šiuo metu yra užbaigti 335 projektai, o dar 204 daugiabučiuose dabar statybos darbai jau vyksta arba juos ruošiamasi pradėti.

Renovacija pagal miestus

Pagal miestus aiškus lyderis yra Vilnius, kuriame vykdomi 55 projektai, Panevėžyje - 43, Kaune - 37 bei Klaipėdoje - 32, tačiau labiausiai džiugina tai, kad pagaliau pajudėjo darbai ir regionuose. Iš viso 63 daugiabučiai šiuo metu yra pasiryžę dalyvauti naujoje programoje, tad kitąmet per 5-6 mėnesius tai reikštų 10 daugiabučių per mėnesį.

Ekonominis sunkmetis ir nepasitikėjimas bankais

Objektyvios tokio tempo priežastys yra ekonominis sunkmetis bei nepasitikėjimas bankais. Žmonės ne pačią programą kritikuoja ar finansinį modelį, bet iš esmės bandoma pateikti, kad namo modernizavimas yra visiška nesąmonė. Labiausiai kelia juoką tai, kad žmonės sako, jog tai niekada neatsipirks. Pats Premjeras yra pareiškęs, kad tai atsiperka iš karto. Jūsų būsto vertė pakyla vidutiniškai 26 procentais, jūs galite jį iškart parduot ir turėti naują.

Savivaldybių vaidmuo ir visuomenės švietimas

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovo teigimu, viena iš didžiausių problemų yra ir tai, kad savivaldybės dažniausiai lieka pasyvios daugiabučių renovavimo projektų atžvilgiu, išskyrus Panevėžio, Vilniaus, Tauragės ir Druskininkų savivaldybes, daugumai yra visiškai vis tiek, kiek gyventojai turės mokėti už šilumą.

„Jeigu pamenat, kiek knygnešių turėjo pereiti Lietuvos sieną, kol žmonės išmoko skaityti, tai čia lygiai toks pat procesas. Mes turime jiems nešti žinią. Kol kas nepradėjome informacinės kampanijos, nes procesas užstrigo teisme, nes yra daug norinčių pasišildyti rankas. Kai pradėsime normaliai visuomenę informuoti, tai dings ir nepasitikėjimas, dings ir bloga nuomonė. Pagrindinė išeitis yra žmonių švietimas“, - sakė A.Aliulis.

Žmonių savimonė ir baimės

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius pabrėžė, jog vis dėlto didžiausia problema, su kuria tenka susidurti, yra žmonių savimonė. Anot A.Aliulio, žmonės baiminasi, jog teks bankui užstatyti savo būstą, tačiau nežino, kad paskolą garantuoja valstybė, bei neįžvelgia akivaizdžios ekonominės vertės, kurią garantuoja po modernizavimo atsiradusi pridėtinė būsto vertė, todėl žmonės yra labiau linkę mokėti šilumos tinklams, o ne renovuoti savo būstą, nepaisant akivaizdžios naudos.

Ekonominė nauda ir prognozės

Agentūros duomenimis, pagal šiuo metu vyraujančias statybos darbų kainas, norint pasiekti 50 proc. ar didesnį sutaupymą, daugiabučio renovacija kainuoja apie 350 litų už kvadratinį metrą, tačiau didžiausią įtaką kainai turi namo būklė. Buto savininkui, kurio buto plotas siekia 60 kv. m, po modernizavimo kas mėnesį per 20 metų tektų mokėti 80-100 litų, tačiau žiemos mėnesiais tokio buto šildymas atsieina 200 litų pigiau, tad, palyginus šiuos mokėjimus metų laikotarpiu, dauguma atvejų žmonės sutaupo.

Kitąmet prognozuojama, kad bendras renovacijoje dalyvaujančių namų skaičius pasieks 780, o iki 2020 m. planuojama į šį procesą įtraukti per 23 tūkst. namų. Remiantis šiomis prognozėmis, per metus renovacijoje turėtų dalyvauti apie 2 tūkst. daugiabučių, tačiau tokius skaičiavimus A.Aliulis pavadino utopiškais, pažymėdamas, jog projekto dalyvių skaičius turėtų augti geometrine progresija.

Statistika

Apibendrinant informaciją, pateikiama lentelė su pagrindiniais skaičiais:

Nuo 2005-ųjų daugiabučių renovacijos programoje dalyvaujančių namų skaičius pernai pasiekė 539, šiemet planuojama renovuojami 10-20 daugiabučių per mėnesį. Tai, kad per penkerius metus visoje Lietuvoje renovacija užbaigta 335 daugiabučiuose, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros teigimu, yra žmonių savimonės ir mentaliteto problema, bet palaipsniui šis procesas turėtų įsivažiuoti kaip traukinys. Iki 2020 metų į programą ketinama įtraukti per 23 tūkstančius daugiabučių.

tags: #busto #ir #urbanistines #pletros #agenturos #nuostatai