Nuo rugsėjo 2 d. Turto bankas pradeda nacionalines energijos taupymo varžybas „putinOut“, skatindamas nuomininkus taupyti energiją. Penktadienį prasidedant energijos taupymo varžyboms „putinOut“, jo organizatoriaus Turto banko valdomuose pastatuose įsikūrusios institucijos į iniciatyvą įsitrauks.
Šiomis varžybomis keliamas tikslas iš viso sutaupyti apie 10 proc. suvartojamos elektros energijos ir apie 5 proc. šildymo sąnaudų. Viliamasi, jog taip sąskaitos už elektrą mažės apie 1,5 mln. eurų.
Turto bankas, kuris nuomoja apie 500 pastatų arba 500 tūkst. m2 patalpų valstybės įstaigoms, skatindamas nuomininkus taupyti energiją, nuo rugsėjo 2 d. pradeda nacionalines energijos taupymo varžybas „putinOut“.
Trims daugiausiai išteklių sutaupiusioms institucijoms žadama skirti 50 tūkst. eurų savo patalpoms atnaujinti, norimiems patogumams įsirengti.
Energijos taupymo patarimai
Institucijų pasirengimas varžyboms
Valstybinės įstaigos jau ėmėsi priemonių, kad prisidėtų prie energijos taupymo iniciatyvos:
- „Sodra“: Pasak įstaigos atstovų, „Sodros“ skyriuje Vilniuje jau įrengta 69 tūkst. eurų vertės saulės elektrinė, kurios galia siekia 82,8 kWp. Planuojama, kad ji pagamins bent 67,4 tūkst. kWh elektros per metus. Tuo metu įstaigos mėnesinės išlaidos elektrai sudaro apie 70 tūkst. eurų. „Sodros“ atstovai tikina didelį dėmesį skiriantys ir atitinkamiems darbuotojų įpročiams lavinti: dalina atmintines kaip taupyti elektrą darbe, skyriuose iškabino informacinius plakatus. „Mielai prisijungsime prie šios iniciatyvos.
- Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI): VMI savo komentare teigia šiuo klausimu su Turto banku jau aktyviai bendravusi ir iki varžybų, jam teikdavusi pastabas ir pasiūlymus. „Taip pat kviečiame dažniau darbuotojus rinktis laiptus, o ne liftus. Raginame darbuotojus baigus darbą visada išjungti kompiuterį, spausdintuvą ar kitą techniką, oro kondicionierius naudoti uždarius langus, pietų pertraukų metu virduliuose virti vandens tiek, kiek jo ketinama sunaudoti ir pan.“, - komentuoja G.
- Užimtumo tarnyba (UŽT): Tuo metu Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovai tikino informacija apie Turto banko varžybas iš karto pasidalinę su visais darbuotojais Lietuvoje. Anot jų, UŽT nuo 2018 m. nuosekliai mažina energijos sąnaudas. Šiais metais mažinant energetinius išteklius dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos planuojama dar aktyviau taupyti elektros energiją, šaltuoju metų laiku sumažinti patalpų viduje šildymo temperatūrą.
- Registrų centras: Nors Registrų centras nėra Turto banko nuomininkas, jo atsakyme rašoma, jog įstaiga svarstys prie varžybų prisijungti. Nuosekliai atnaujiname patalpų apšvietimą diegdami LED technologijas, atnaujiname vėdinimo ir šaldymo sistemas, pagal pasitvirtintą ilgalaikį planą ketiname didinti pastatų energinį efektyvumą.
- Ministerija: „Matyt, formaliai varžybose dalyvausime, tačiau ne tiek dėl pačių varžybų ar galimo prizo, tačiau dėl to, kad jaučiame poreikį ir būtinybę taupyti. Varžyboms specialiai nesiruošiame“, - teigia ministerija.
„Visai neseniai Turto bankas pasidalino rekomendacijomis kaip taupyti elektros energiją, tad mes dar kartą priminėme apie tai kolegoms ir paskatinome nepamiršti to daryti.
Viešieji pirkimai ir energijos ištekliai
Komentuojamame VPĮ 22 straipsnyje[1] yra įtvirtintos perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų komunikacijos taisyklės visų viešųjų pirkimų procedūrų bei viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Šios taisyklės yra svarbios, kadangi jos tiesiogiai siejamos su skaidrumo ir kitų viešųjų pirkimų principų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą) įgyvendinimu.
VPĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad viešojo pirkimo procedūrų metu visiems perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmams atlikti turi būti naudojamos elektroninės priemonės (detaliau dėl elektroninių priemonių sampratos žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 8 dalies komentarą), taip siekiant pirkimų procedūrų skaidrumo, efektyvumo, tiekėjų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose padidinimo[2]. Lietuvoje nuo 2008 metų buvo sukurta CVP IS sistema, kuria užtikrinamas elektroninis visų viešojo pirkimo procedūrų vykdymas[3].
Nepaisant tikslo pirkimus maksimaliai vykdyti elektroniniu būdu, VPĮ 22 straipsnyje taip pat reguliuojamos situacijos, kai elektroninių priemonių naudojimas yra objektyviai neįmanomas, pavyzdžiui, dėl poreikio pateikti projekto maketą (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio 5 dalies, 8 dalies komentarą), ir tokių situacijų sprendimo būdai, t. y. VPĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė dėl perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija - CVP IS priemonės.
Kitaip sakant, šia taisykle nustatoma, kad CVP IS yra pagrindinė bendravimo platforma, kurią privalomai turi naudoti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai. Tai reiškia pareigą perkančiosioms organizacijoms teikti visus dokumentus, duomenis ir informaciją būtinai CVP IS, o tiekėjams visus pasiūlymų (paraiškų) dokumentus, duomenis, klausimus, pasiūlymų (paraiškų) paaiškinimus, patikslinimus, papildymus, neįprastai mažos kainos pagrindimus ir kita taip pat teikti CVP IS.
CVP IS yra pagrindinė valstybės sukurta sistema, kuri yra privaloma, o tokiomis sistemomis kaip Mercell[5], nors ir viešinami pirkimai, tačiau nesuteikiamos visos viešojo pirkimo procedūrų prieigos, pavyzdžiui, pasiūlymo pateikimo galimybės ir pan.
CVP IS naudojimo privalomumas reiškia, kad, pavyzdžiui, perkančioji organizacija negali tik paskambinusiam telefonu tiekėjui pateikti atsakymus į klausimus dėl pirkimo dokumentų, o turi visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams pateikti tuos pačius atsakymus CVP IS, tiekėjas negali pateikti pasiūlymo (paraiškos) paštu ar el. paštu, kai yra nurodymas teikti pasiūlymus (paraiškas) tik CVP IS priemonėmis (toks tiekėjo pasiūlymas nepriimamas ir išsiunčiamas atgal tiekėjui) ir pan.
Kita vertus, teismų praktikoje, esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, pripažįstama tiekėjo teisė pasiūlymą pateikti ne CVP IS priemonėmis. LAT Nacionalinio stadiono byloje[6] spręsta situacija, kai dalyvis įkėlė pasiūlymą į netinkamą CVP IS skiltį bei dėl programų nesuderinamumo elektroniniu parašu negalėjo pasirašyti savo pasiūlymo, nors toks reikalavimas buvo nustatytas konkurso sąlygose.
Dalyvis, susidūręs su techninėmis kliūtimis ir negalėdamas pasirašyti pasiūlymo, ėmėsi aktyvių veiksmų (keliolika kartų pakartotinai prisijungė prie CVP IS; susirado asmenį, turintį tinkamą elektroninį parašą; skambino į VPT konsultuotis; CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipėsi į konkurso komisiją su prašymu nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, nurodydamas, kad sistemoje nepavyksta pateikti pasiūlymo) bei tuo pačiu metu konkurso komisijai pristatė savo preliminaraus pasiūlymo popierinę versiją iki konkurso sąlygose nustatyto pasiūlymų pateikimo termino. LAT vertino, kad dalyvis pasiūlymą faktiškai pateikė.
Tokią išvadą LAT, be kita ko, padarė dalyviui pateikus pasiūlymo popierinės ir elektroninės versijas. LAT nurodė, kad pasiūlymo negavimo sąvoka daugiau reiškia pasiūlymo nepateikimą faktiškai, o ne teisiškai.
Išimtys, kai gali būti nesilaikoma pareigos tiekėjams su perkančiąja organizacija bendrauti CVP IS, yra įtvirtintos VPĮ ir taikomos tik aiškiai VPĮ apibrėžtais atvejais, t. y. VPĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs dokumentai, kurie teikiami CVP IS. CVP IS priemonėmis taip pat teikiami kiti dokumentai, pavyzdžiui, informacija apie tai, kad pateiktas ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo (detaliau žiūrėti VPĮ 104 straipsnio 1 dalies komentarą) ir pan.
Centrinė viešųjų pirkimų veikla yra apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje, 82 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 2 dalies, 82 straipsnio komentarą) ir apima Centrinės perkančiosios organizacijos sudarytas preliminarias sutartis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 27 dalies, 78 straipsnio komentarą) ar sukurtas dinamines pirkimo sistemas (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio komentarą).
Perkančiosios organizacijos gali naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos sudarytomis preliminariosiomis sutartimis ir dinaminėmis pirkimo sistemomis, kad sudarytų pagrindines sutartis, kaip nustatyta VPĮ 82 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Kadangi preliminariosios sutartys ir dinaminės pirkimo sistemos yra elektroninės, tai perkančiosios organizacijos turi teisę, bet ne pareigą, elektroniniu būdu vykdyti ir pagrindinės sutarties sudarymo procedūras (atnaujintą varžymąsi ar įsigijimą iš dinaminės pirkimo sistemos[7]).
VPĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintos bendravimo taisyklės pasibaigus viešajam pirkimui VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. Teismų praktikoje pažymėta, kad VPĮ reguliavimo reikšmė nesumenksta ir viešajam pirkimui pasibaigus, t. y., nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai - ne[9].
Pasirašant pirkimo sutartis, perkančiosios organizacijos gali pasirinkti komunikacijos priemones, kurios neprivalo būti CVP IS. Tai gali būti tiek elektroninės priemonės, pavyzdžiui, elektroninis paštas, tiek ne elektroninės priemonės, pavyzdžiui, paštas ar siuntų vežėjas ir kt. Tai taip pat taikoma sutarties keitimui, pavyzdžiui, šalys gali bendrame susitikime pasirašyti rašytinį sutarties pakeitimą, sutarties nutraukimą, pavyzdžiui, viena šalis gali pranešimą apie nutraukimą pateikti pirkimo sutartyje nurodytomis priemonėmis, pavyzdžiui, faksu, registruotu laišku ar pan.
VPĮ 22 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad sąskaitos faktūros turi būti pateikiamos ir apdorojamos (peržiūrimos, patikrinami rekvizitai, apmokamos) tik elektroninėmis priemonėmis, t. y. - tiekėjo pasirinktomis elektroninėmis priemonėmis, kai sąskaitos, sąskaitos faktūros atitinka nustatytus reikalavimus - Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta EK 2017 m. spalio 16 d. įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES.
Perkančiosios organizacijos, nepriklausomai nuo to, kuriuo iš pirmiau nurodytų būdų gavo elektroninę sąskaitą faktūrą, privalo ją apdoroti per „e.sąskaita“ sistemą[11]. VPĮ 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai visoms naudojamoms elektroninėms priemonėms, t. y. tiek CVP IS, tiek Centrinės perkančiosios organizacijos naudojamoms elektroninėms priemonėms, tiek VPĮ 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoms elektroninėms priemonėms, tiek informacinės sistemos „e.sąskaita“ priemonėms.
Komentuojama VPĮ 22 straipsnio 4 dalis skirta reglamentuoti techninių charakteristikų, kurios užtikrina bendravimą ir keitimąsi informacija, reikalavimus. ES mastu reguliuojama, kad perkančiosios organizacijos turėtų naudoti elektronines ryšio priemones, kurios būtų nediskriminacinės, plačiai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais IRT produktais ir jomis neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje. Naudojant tokias ryšio priemones, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes jomis naudotis[12].
Turi nediskriminuoti tiekėjų ir neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose. Nediskriminavimo principas turi būti suprantamas kaip apibrėžta VPĮ 17 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), įskaitant draudimą taikyti tokias elektronines priemones, kuriomis negalėtų pasinaudoti užsienio tiekėjai, pavyzdžiui, elektroninės priemonės priima tik Lietuvoje išduotus kvalifikuotus elektroninius parašus ar pan.
Jeigu elektroninėmis priemonėmis neįgyvendinami nediskriminavimo ir kiti viešųjų pirkimų principai, perkančiosioms organizacijoms tenka pareiga užtikrinti, kad būtų prieinamos alternatyvios priemonės, kurios garantuotų, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybes susipažinti su pirkimo dokumentais, pateikti pasiūlymus (paraiškas). Elektroninės priemonės turi būti visiems prieinamos.
Elektroninės priemonės turi būti suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis. Pavyzdžiui, prisijungti prie CVP IS per visas interneto prieigas (Internet Explorer, Google Chrome, Firefox), per visus interneto tiekėjus (Cgates, Telia, Mezon), įskaitant mobilius prietaisus (Telia, Tele2, Bitė), suderinti elektroninio parašo funkcionalumus CVP IS sistemoje su paties elektroninio parašo funkcionalumais ir pan.
Jeigu nėra užtikrinami šie suderinamumai, gali kilti daugiau tokių situacijų, kaip minėtoje Nacionalinio stadiono byloje[14]. Tiekėjo dokumentams parengti reikėtų naudoti rinkmenų formatus, kuriuos galima perskaityti tik naudojant patentuotas programas ar programas, kurios nėra atviros ar visuotinai prieinamos ir kurių perkančioji organizacija negali sudaryti sąlygų atsisiųsti ar jomis naudotis nuotoliniu būdu.
Šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su VPĮ 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais kriterijais, kuriuos turi atitikti elektroninės priemonės. ES mastu taip pat laikomasi nuostatos, kad pareiga visuose viešųjų pirkimų procedūros etapuose naudoti elektronines ryšio priemones nebūtų tikslinga, kai elektroninėms priemonėms naudoti reikėtų specialių priemonių ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami, ir kai atitinkami ryšiai galėtų būti palaikomi tik naudojant specializuotą biuro įrangą.
Dėl to tam tikrais atvejais, kurie turėtų būti išsamiai apibūdinti, perkančiosios organizacijos neturėtų būti įpareigotos reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tokiais atvejais turėtų būti laikomos ir situacijos, kai būtina naudoti specializuotą biuro įrangą, kuri nėra plačiai prieinama perkančiosioms organiz...
Jeigu perkančiosios organizacijos savo vardu ir interesais (poreikiams patenkinti) kartu atlieka pirkimo procedūras, jos bendrai atsako už pirkimo procedūrų atlikimą pagal šio įstatymo nuostatas. Jeigu perkančiosios organizacijos ne visas pirkimo procedūras atlieka savo pačių vardu ir interesais, jos kartu atsako tik už bendrai atliekamas pirkimo procedūras.
Bendras pirkimo atlikimas - perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimo būdas, kai kelios perkančiosios organizacijos susitaria konkretų viešąjį pirkimą atlikti kartu. Bendro pirkimo procedūros negalima sutapatinti su Direktyvos 2014/24/ES 12 straipsnyje įtvirtinta viešojo - viešojo sektoriaus partneryste, kuri Lietuvoje negali būti taikoma (detaliau žiūrėti VPĮ 10 straipsnio komentarą).
Kai bendrą pirkimą organizuoja tos pačios valstybės perkančiosios organizacijos, taikomas VPĮ 84 straipsnis. Tuo tarpu, kai perkančiosios organizacijos yra iš skirtingų ES valstybių narių, taikomas VPĮ 85 straipsnis. Dėl šios priežasties itin svarbu nustatyti, kuriose valstybėse veikia perkančiosios organizacijos ir tinkamai pasirinkti situaciją reguliuojančias teisės normas.
Turi būti sudaromas susitarimas dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų. VPĮ 84 straipsnio 1 dalyje nėra aptarta susitarimo rūšis, todėl turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis. Pagal CK nuostatas susitarimas dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų artimiausias jungtinės veiklos sutarčiai (partnerystei), kai dvi ar daugiau perkančiųjų organizacijų kooperuojasi vienam bendram tikslui (CK 6.969-6.982 straipsniai).
Dėl šios priežasties, susitarimui dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų mutatis mutandis (pakeičiant būtinas normas) siūlytina taikyti CK 6.969-6.982 straipsnių normas, pavyzdžiui, tai, kad pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį šalys privalo susitarimą sudaryti raštu. Susitarime turi būti detalizuojamos kiekvienos perkančiosios organizacijos funkcijos ir atsakomybė, kadangi būtent pagal šį susitarimą vadovaujantis VPĮ 84 straipsnio 2 ir 3 dalimis taikoma atsakomybė (detaliau žiūrėti VPĮ 84 straipsnio 2 ir 3 dalies komentarą).
Bendras pirkimas suprantamas ne tik kaip visų viešojo pirkimo procedūrų atlikimas kartu, bet taip pat kooperacija dėl bendros techninės specifikacijos parengimo, pirkimo procedūrų atlikimo pavedimas konkrečiai perkančiajai organizacijai. Dėl kurių konkrečiai procedūrų perkančiosios organizacijos susitaria bendradarbiauti, t. y. Bendros atsakomybės sąlygos nereglamentuojamos VPĮ 84 straipsnio 2 dalyje, todėl reikia vadovautis CK nuostatomis.
CK 6.6 straipsnyje, 6.24-6.25 straipsniuose, 6.245 straipsnyje įtvirtinta, kad atsakomybė gali būti tiek solidari, tiek dalinė. Viešuosiuose pirkimuose itin sudėtinga atskirti, kuri konkrečiai perkančioji organizacija atliko konkretų veiksmą, priėmė sprendimą dėl konkrečios pirkimo dokumentų sąlygos ar atliko kitą viešojo pirkimo procedūros veiksmą, todėl bendra atsakomybė turėtų būti suprantama kaip solidarioji perkančiųjų organizacijų, bendrai vykdančių pirkimą, atsakomybė.
Kita vertus, tais atvejais, kai yra visiškai aišku, kuri perkančioji organizacija atliko konkretų veiksmą ar veiksmus, priėmė sprendimą ar sprendimus, tai taikoma individuali, asmeninė tos perkančiosios organizacijos atsakomybė, t. y. Išimtis iš taisyklės dėl bendros atsakomybės taikoma, kai perkančiosios organizacijos ne visas pirkimo procedūras atlieka savo pačių vardu ir interesais.
Kaip minėta (detaliau žiūrėti VPĮ 84 straipsnio 1 dalies komentarą), bendru pirkimu laikomi ir tokie atvejai, kai ne visos pirkimo procedūros atliekamos kartu, tai ypač aktualu sudarant pirkimo sutartis, preliminarias sutartis, dinamines pirkimo sistemas. Kiekviena perkančioji organizacija atsako už savo vardu ir interesais atliekamas pirkimo procedūros dalis.
Energijos išteklių pirkimai
Jeigu atskiro pirkimo vertė neviršija 10 000 eurų be PVM ir bendra tokių pirkimų vertė per einamuosius finansinius metus arba 12 mėnesių neviršija 5 procentų bendros įsigyjančiosios organizacijos energijos išteklių pirkimų vertės, tokius pirkimus gali atlikti įsigyjančiosios organizacijos vadovo paskirtas asmuo - pirkimų organizatorius.
Energetikos srityje veikianti įmonė perka kurą, reikalingą šilumos energijai gaminti ir nenurodė informacijos dėl sutarties kainos indeksavimo. Įmonė, veikianti energetikos srityje, kurą, reikalingą šilumos energijai gaminti, ketina įsigyti atviro konkurso būdu.
Atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytus principus, 62 punkte nurodytą informaciją dėl pirkimo dokumentų rengimo, taip pat į Taisyklių 121, 124 ir 126 punktų reikalavimus sutarties sudarymui bei keitimui, įsigyjančioji organizacija labai aiškiai turi nurodyti sąlygas, susijusias su kainos apskaičiavimu bei pateikimu pasiūlymuose, jos galimu kitimu (vadovaujantis Taisyklėmis) vykdant sutartį.