Psichologų teigimu, yra trys faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką tam, kaip jaučiamės: fizinė sveikata, santykiai su artimiausiais žmonėmis bei namai ir aplinka, kurioje gyvename. Dažnam savarankiškai identifikuoti, kodėl jaučiasi prislėgtas ar įsitempęs, yra gana sudėtinga.
C. Jungas tvirtino, kad namai yra kur kas daugiau nei tik pastogė - mūsų namai yra mūsų pačių, mūsų tapatybės atspindys. Daugybė šiuolaikinių tyrimų palaiko šią idėją, padėdami pagrindą aplinkos psichologijai arba tyrimams, kaip sukurta aplinka veikia mūsų nuotaiką ir elgesį. Laikykite tai XXI amžiaus dekoravimo terapija.
Visame pasaulyje, prasidėjus COVID-19 pandemijai, žmonės pradėjo domėtis namais iš naujo. Jie ieškojo būsto galimybių, kurios suteiktų daugiau erdvės viduje ir geresnę prieigą prie lauko.
Namų įtaka savijautai
Australijos vienybės gerovės indeksas (AUWI), tyręs australų gerovę per pastaruosius 20 metų bendradarbiaudamas su Deakino universitetu, nustatė, kad tai, kur mes pasirenkame gyventi, gali akivaizdžiai pakeisti mūsų gyvenimo kokybę. Tiesą sakant, AUWI atskleidė, kad tie, kurie gyvena kaimo ir regioninėse vietovėse, dažniausiai yra laimingiausi australai.
Psichologė kaip itin svarbų aspektą išskiria ir gamtą aplink namus, žalumą pro langus: „Nustatyta, kad gamta žmones veikia atpalaiduojančiai ir harmonizuojančiai, todėl jos aplink namus būti privalo“, - pataria G. „Žalioji erdvė yra tikrai svarbi žmonių psichologinei sveikatai. Namai savijautą keičia: psichologai yra įrodę, kad net interjero spalvos daro įtaką tam, kaip jaučiamės. Mūsų smegenis veikia kontrastai, rėmai, raštai, taip pat - vaizdas, garsas.
„Mūsų namai gali būti nepaprastai svarbūs įrankiai, padedantys formuoti mūsų kasdienę patirtį“, - sako mokslų daktarė Lindsay T. Čia pateikiami keli tyrimais pagrįsti sprendimai, padėsiantys sustiprinti jūsų sveikatą ir laimę bei paversti namus atkuriančia šventove jums ir tiems, su kuriais dalinatės savo namais.
Kaip pagerinti savijautą namuose:
- Miško maudynės: Buvimas medžių apsuptyje gali sustiprinti imunitetą ir sumažinti nerimą.
- Susitvarkykite: Netvarka gali sujaukti jūsų psichiką. Pirmiausia sąžiningai nuspręskite, kas jūsų erdvėje jums patinka, o kas ne.
- Spalvų terapija: Dekoravimas atsižvelgiant į spalvų „kalbą“ gali paveikti nuotaiką ir fizinę sveikatą.
- Baldų išdėstymas: Išdėstykite baldus taip, kad paskatintumėte bendravimą.
- Apšvietimas: Reguliuojamas apšvietimas yra „būtinas“ laimingiems namams.
- Kilimai: Minkšti paviršiai gali sumažinti stresą.
- Natūrali evoliucija: Leiskite natūralią evoliuciją ir netobulumus. Nesijaudinkite dėl tobulų nuotraukų „Instagrame“.
Saugumas ir jaukumas
Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų jaukūs, širdžiai brangūs namai visų pirma pasižymi saugumu - taip rodo NT plėtotojo „Omberg group“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Šis požymis yra svarbiausias 7 iš 10 respondentų. Namų saugumo suvokimas dažnai gali būti ne tik racionalus, bet ir emocinis, teigia „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė, tvirtinanti, kad šiomis dienomis saugumo poreikis - itin didelis.
„Prasidėjus pandemijai ir ypač karui, namai daugeliui tapo užuovėja nuo neužtikrintumo ir nežinomybės. Todėl, jei turime saugius namus, net ir sunkesniu gyvenimo periodu jaučiamės jaukiai, esame geresnės emocinės būsenos“, - svarsto E.Gudauskienė. Pasak interjero dizainerės Jovitos Bingelytės, namų saugumą kuria ne tik akivaizdūs sprendimai - durų užraktai, sandarūs langai ir apsaugos sistemos. Ne mažiau svarbūs yra apdailos medžiagų ir baldų pasirinkimas, jų išplanavimas.
„Žmonės labai dažnai tam tikrus interjero sprendimus renkasi ne tik dėl estetikos, bet ir saugumo. Tokią namų aplinką užtikrina tinkamai parinktos vonios grindų plytelės, kuo lygesnės grindys su mažiau slenksčių ar laiptelių, geras šviestuvų kabinimo aukštis, saugūs laiptai bei jų turėklai“, - pasakoja J. Bingelytė.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad kas antram respondentui širdžiai brangiuose namuose privalo nestigti šilumos. „Žmonės nori gyventi šiltai ir komfortiškai, kad vos paspaudus didesniems šalčiams nereikėtų drebėti po antklode. Bendraujant su klientais dažnai pastebime, kad būtent šilumą itin vertinantiems žmonėms kur kas patrauklesnis atrodo naujos statybos būstas, kuriame šilumą užtikrinti - ekonomiškiau, ji „neišeina“ pro langus ar sienas“, - sako E.Gudauskienė.
Anot J. Bingelytės, šilumos poreikis atsispindi ir šalies gyventojų mėgstamuose interjero sprendimuose. „Žmonės Lietuvoje beveik išimtinai renkasi „šiltas“ spalvas ir medžiagas. Visgi gyvename tokiame klimate, kuriame saulėtų dienų nėra daug, todėl labai norisi namuose turėti kiek įmanoma daugiau šilumos ir kompensuoti saulėtų dienų trūkumą“, - teigia interjero dizainerė.
Daugiau nei 45 proc. respondentų širdžiai brangūs namai yra tie, kuriuose gyventi patogu. Tyrimo duomenys atskleidė, kad į šį kriterijų didesnį dėmesį kreipia moterys (46 proc.). „Namų patogumas yra praktiškai neatsiejamas nuo patogaus erdvės išplanavimo. Kasdien dirbdami su klientais matome, kad laikui bėgant namų funkcijos keičiasi. Jei anksčiau žmonės juose norėjo tik ramiai išsimiegoti, tai šiandien čia turi sutilpti erdvi virtuvė, patogi darbo ar studijų vieta, vaikų žaidimų erdvė ir net sporto klubas. Taip namuose bus patogu ir jauku leisti laiką“, - pasakoja „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
Trečdalis (33 proc.) gyventojų nurodė, kad jaukus būstas turi būti šviesus. Interjero dizainerės J.Bingelytės patirtis rodo, kad praktikoje beveik visi klientai pageidauja, jog namai būtų šviesūs. Šiam poreikiui įtaką daro ne tik lietuviškas klimatas ar siekis vizualiai praplėsti turimą erdvę, bet ir noras kurti namų jaukumą.
„Kai klientams duodu atlikti namų darbus ir atrinkti jiems patinkančių interjerų paveikslėlius, dažniausiai sulaukiu nuotraukų su vakariniu jaukiu apšvietimu. Geras apšvietimas yra vienas svarbiausių faktorių, kuriant interjere jaukumą - tik po to prisideda įvairios interjero detalės“, - patirtimi dalijasi interjero dizainerė.
Namų jaukumui įtaką daro ir patogi būsto vieta. Ją kaip širdžiai brangius namus apibrėžiantį kriterijų nurodė ketvirtadalis tyrime dalyvavusių respondentų. Vietos patogumas ypač svarbus jaunesnio amžiaus, 26-35 metų (28 proc.) tyrimo dalyviams, taip pat - vyrams (26 proc.). Pasak E.Gudauskienės, investuodami į būstą pirkėjai šiandien siekia taupyti laiką.
„Patogi vieta reiškia gerą ir greitą susisiekimą su svarbiausiomis vietomis: biuru, mokykla, darželiu, universitetu. Taip pat naujakuriams itin svarbu gyventi netoli prekybos centrų, įvairių paslaugų. Vieni būstą renkasi pagal tai, ar patogu bus kasdien išeiti pasivaikščioti gamtoje, kiti - ar lengvai pasiekiamos bus kavinės bei kitos pramogos. Įdomu, kad sparčiai besikeičiant miesto veidui vietos patogumas vis rečiau yra siejamas su gyvenimu miesto centre. Didesnis dėmesys tenka dviračių takams, susisiekimui viešuoju transportu, gatvių išplanavimui ir panašiai“, - komentuoja „Omberg group“ ekspertė.
Visuomenės nuomonės tyrimą „Omberg group“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2022 m. kovo 17-25 dienomis. Jo metu iš viso apklausti 1007 respondentai, gyvenantys visoje Lietuvoje.
Šiluma ir oro kokybė
AB „Panevėžio energija“ duomenimis vidutinis mokėjimas už patalpų šildymui vasarį suvartotą šilumą Panevėžyje sudaro apie 34 eurus už 50 kv. metrų ploto butą (67 ct/vienam kv. m), o tai apie 14 proc. mažiau nei prieš metus. Mažesnius mokėjimus lėmė dėl šiltesnių orų (skirtumas 1,1 oC laipsnio) sumažėjęs 4,9 proc. šilumos suvartojimas bei 9,6 proc.
Nors visi už šilumą mokame ta pačia kaina ir visiems yra ta pati lauko oro temperatūra, tačiau gyvename skirtinguose namuose, nuo kurių būklės ir eksploatavimo kokybės (šilumos ūkio prižiūrėtojo pastangų) priklauso skirtingas šilumos suvartojimas. statybos ir renovuotuose namuose. 50 kv. šilumos punktais 50 kv. Ką pasirinkti?
Kompleksinė renovacija - sienų, stogo apšiltinimas, balkonų, bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas, langų keitimas, šilumos punkto atnaujinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas ir kitos įgyvendintos energinį efektyvumą didinančios priemonės. Atlikus kompleksinę renovaciją, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50-60 proc.
Siekiant šilumą naudoti kuo efektyviau, ypač aktuali mažoji renovacija tiems daugiabučiams namams, kuriuose šilumos punktai yra senos konstrukcijos, su elevatoriniais mazgais. Tokių daugiabučių namų vien Panevėžyje yra 180 vienetų. patalpų ir faktines aplinkos temperatūras.
Prie energijos sutaupymo gali ženkliai prisidėti individualaus reguliavimo galimybė - tereikia įrengti termostatinius ventilius prie radiatorių ir šildymo daliklius ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus). Šios priemonės įgyvendinimas yra gana brangus, todėl vykdant mažąją renovaciją, siūloma dalinai finansuoti ir pigesnį sprendimą, sprendžiantį netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp butų problemą - balansinių vožtuvų šildymo stovuose ir termostatinių vožtuvų cirkuliaciniuose stovuose įrengimą.
Modernizuotas pastato šilumos punktas, subalansuotos pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos leidžia sutaupyti apie 10-25% suvartojamos šilumos.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, suaugusiam žmogui optimali patalpų temperatūra yra vidutiniškai 18-25 °C, šaltuoju metų laiku - 18-22 °C, o šiltuoju - 22-25 °C.„Skirtinguose kambariuose rekomenduojama palaikyti skirtingą temperatūrą, pvz., miegamajame ji turėtų būti žemesnė, kad miegas būtų kokybiškas, darbo kambaryje taip pat neaukšta, kad darbingumas būtų geresnis, o vonios kambaryje - aukštesnė. Santykinė oro drėgmė turi būti 40-60 proc.“, - pataria ji.
Per daug šiltose patalpose mažėja darbingumas, vargina galvos skausmai, dirglumas. Be to, dažniausiai tokiose patalpose oras būna per sausas, todėl sausėja oda, gleivinės, dėl akių sausėjimo jas pradeda perštėti, skaudėti, o išsausėjusi nosis nebeatlieka savo apsauginės funkcijos - lengviau susergama kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.„Kuo oras sausesnis, tuo aplinkoje daugiau dulkių, alergenų, atitinkamai tuo didesnė ilgalaikė žala kvėpavimo sistemai. Kai temperatūra labai aukšta, atsiranda žalingas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, organizmas netenka vandens ir elektrolitų, iškyla šilumos smūgio pavojus. Būtent todėl vasarą vaistinėse ir pas gydytojus netrūksta žmonių su širdies permušimais, sunkiai kontroliuojamu kraujospūdžiu bei dideliu silpnumu“, - pažymi vaistininkė.
Jei namų aplinkos temperatūra nuolatos per daug žema, kraujotaka taip pat sutrinka, ypač galūnėse, sąnariuose, dėl to paūmėja sąnarių uždegiminės ligos, nervų ligos, silpnėja imunitetas. Esant žemai temperatūrai, didėja patalpų oro drėgmė, kambariuose atsiranda pelėsis, kurio sporos patekusios iš aplinkos į kvėpavimo takus sukelia alergiją ir astmą.
„Temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę. Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą“, - teigia K. Šnirpūnienė.
Dėl neįprastai mūsų klimatui aukštos temperatūros vasarą, nemažai žmonių namuose įsirengia kondicionierius su vėsinimo funkcijomis, o žiemą temperatūrai kambariuose padidinti naudoja šildytuvus. Pasak vaistininkės, svarbiausia, kad temperatūrų skirtumas skirtinguose kambariuose nebūtų didesnis nei 4-5 °C tam, kad organizmas nepatirtų streso.
„Vasarą nuolat sulaukiame žmonių su skaudančiomis gerklėmis, sprando skausmais, nes kondicionieriai būna nustatyti vėsinti per daug žemas temperatūra. Žiemą šildytuvu dažniausiai šildomas tik vienas pagrindinis kambarys, o kiti būna šalti, dėl to irgi atsiranda per didelis temperatūrų skirtumas ir žmonės lengviau suserga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis“, - atkreipia dėmesį ji.
Pandemija paskatino skirti daugiau dėmesio patalpų oro švarai, tiksliau - kaip iš jo pašalinti virusus. Su oro švarumo problema susiduria žmonės, sergantys bronchine astma, turintys sunkiai kontroliuojamą alergiją dulkių erkutėms, žiedadulkėms, gyvenantys prie judrių gatvių ir negalintys vėdinti kambarių. Ilgai nevėdintose patalpose, anot vaistininkės, atsiranda nemalonus kvapas, sumažėja deguonies kiekis, dėl to atsiranda nuovargis ir galvos skausmas.
„Sukurta nemažai prietaisų, skirtų valyti orą namuose. Patys paprasčiausi oro valytuvai praleidžia orą pro įvairius filtrus, kurie surenka ore esančias dulkes, gyvūnų plaukus, bakterijas, aerozolius ir kvapus. Ozono generatoriai iš aplinkoje esančio deguonies išgauna ozoną, kuris sąveikaudamas su virusais ir bakterijomis, juos paverčia deguonimi, be to, orui suteikia gaivumo lyg būtume miške“, - aiškina K. Šnirpūnienė.
Dar sudėtingesni įrenginiai, anot jos, yra UV prietaisai, kurie dezinfekuoja orą ir paviršius UV spinduliais naikindami pelėsio sporas, virusus, bakterijas. Tuo tarpu oro jonizatoriai neutralizuoja tabako dūmus, CO2, kitas kenksmingus medžiagas. Jonizatoriai naudojami oro kokybei gerinti, kai patalpoje veikia daug elektros prietaisų.
„Kai kurie mėgsta namie naudoti difuzorius, kuriuose eteriniai aliejai suskaidomi iki labai mažų lašelių ir su įkvėptu oru patenka ne tik į plaučius, bet ir į kraujotaką. Vis tik nerekomenduočiau šuos prietaisus naudoti nuolatos - verčiau retai ir tikslingai. Be to, reikia ypatingą dėmesį skirti eterinių aliejų kokybei, kad šie neturėtų jokių cheminių priemaišų. Jei veikiant difuzoriui pajuntamas akių ašarojimas, čiaudulys, galvos skausmas, reiktų prietaisą išjungti ir kambarius išvėdinti, mat šie požymiai rodo, kad eterinis aliejus netinka ir galimai alergizuoja“, - perspėja K. Šnirpūnienė.
Vaistininkės teigimu, visi šie prietaisai turi ir savų trūkumų: filtrus reikia nuolatos keisti, dėl ko išauga prietaiso naudojimo kaina, per didelis ozono kiekis aplinkoje yra žalingas organizmui, nes sukelia krūtinės skausmą, dusulį, kosulį.
„UV spinduliai pavojingi bet kuriam gyvam organizmui, todėl aparato veikimo metu iš kambario reikia išeiti ne tik patiems, bet ir išnešti augalus, o po to gerai pravėdinti. Tuo tarpu, jei oro jonizavimo metu aplinkoje bus per daug dulkių ir drėgmės, pradės gamintis anijonai, kurie kartu su prilipusiomis dulkėmis nusės kvėpavimo takuose“, - tęsia ji ir priduria, kad nereikia namų paversti kosmine stotimi su idealia temperatūra, drėgme bei steriliu oru. Anot K.
Turto saugumas
Grėsmės gyventojų turtui praėjusiais metais ir vėl padarė milijoninius nuostolius. „Dėl turto užliejimo vandeniu žmonės į mus per mėnesį vidutiniškai kreipėsi daugiau nei 300 kartų - gerokai dažniau nei dėl bet kurios kitos priežasties turto draudime. Praktika rodo, kad sena ir sugedusi santechnika, pačių draudėjų ar kaimynų aplaidumas namuose dažniausiai sukelia užliejimus. „Gjensidige“ duomenimis, nelaimės dėl vandens padarytos žalos praėjusiais metais sudarė 55 proc. visų įvykių, kuriuose nukentėjo apdraustas žmonių turtas.
Pasak „Gjensidige“ draudimo eksperto, ši suma nė iš tolo neprilygo gaisrų pridarytiems nuostoliams. „Liepsnos visada pasiglemžia daugiausia gyventojų turto, būtent dėl gaisrų padarytos žalos yra išmokama pati didžiausia vidutinė draudimo išmoka, kuri pernai siekė beveik 5000 eurų. Iš viso praėjusiais metais dėl gaisrų per mėnesį į mus vidutiniškai buvo kreiptasi 15 kartų“, - kalbėjo G. Jo teigimu, gaisrai tesudaro 4,5 proc.
„Nors gyvename gana ramaus ir nuspėjamo klimato sąlygomis, bet gamtos stichija praėjusiais metais vis dėlto negailėjo mūsų šalies gyventojų būsto ir turto. Ji žmonėms pridarė beveik dvigubai daugiau nuostolių nei 2016 metais. Pernai kiekvieną mėnesį vidutiniškai registravome po 150 draudžiamųjų įvykių, kai žmonių turtas nukentėjo dėl ekstremalių oro sąlygų: dažniausiai - dėl potvynių, stipraus vėjo ir audros. Dažnai žmonės patyrė žalą dėl nuvirtusių medžių, nuplėštų stogų ar užpiltų rūsių“, - dėstė draudimo bendrovės atstovas.
„Dažniausiai vagiami didesnės vertės daiktai, kuriuos lengva išnešti ir po to - greitai bei pelningai parduoti. Populiariausias ilgapirščių grobis - grynieji pinigai, brangūs juvelyriniai dirbiniai, kompiuterinė technika, laikrodžiai, kailiniai ir kiti drabužiai. Draudiko teigimu, kitas dažnas vagystės objektas - sodo bei daržo technika.
„Dažniausiai gaisrus sukelia netvarkinga elektros instaliacija ar nesaugus elektros prietaisų naudojimas, netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai, net be priežiūros paliktas gaminamas maistas bei žvakės. Gaisrams galima užbėgti už akių - patikrinti elektros instaliacijas, naudoti tvarkingus elektros prietaisus, neperkrauti elektros tinklo. Kaskart, išeinant iš namų, įvertinti, ar namai paliekami saugūs - ar išjungti elektros prietaisai, ar nepalikti įjungti šildymo prietaisai, ar telefonų ir kiti krovikliai ištraukti iš elektros lizdų, ar neliko įjungta viryklė“, - sakė G.
Pasak jo, problemos butuose kyla dėl netvarkingų arba susidėvėjusių karšto ir šalto vandens vamzdynų. „Per juos ėmęs tekėti vanduo - dažniausia butų užliejimo priežastis. Ne mažiau problemų kyla, jei bute karšto ir šalto vandens užsukimo ventiliai yra susidėvėję, parūdiję ir dėl to nebeatlieka savo funkcijos. Neįsitikinę, ar jie tvarkingi, žmonės bando namie pakeisti maišytuvus ir taip užlieja kaimynus Rekomenduoju namuose periodiškai apžiūrėti kanalizacijos vamzdžius, esančius už tualeto ir vonios.
Pasak „Gjensidige“ atstovo, nepakankamai dėmesio skiriama ir savo turtui apsaugoti nuo vagių. „Jei tokių klaidų būtų išvengiama, nuostolių gyventojai patirtų gerokai mažiau. Iš viso dėl apgadinto, sunaikinto ar prarasto turto gyventojai į draudimo bendrovę „Gjensidige“ praėjusiais metais kreipėsi beveik 10 tūkst.