Jei pažeidėte kelių eismo taisykles ir jūsų nepastebėję nenubaudė policijos pareigūnai, ramūs vis tiek negalite būti. Pastabus ir pilietiškas kitas vairuotojas filmuotą medžiagą ar nuotraukas apie jūsų prasižengimą gali atsiųsti į tinklalapį epolicija.lt arba pranešti trumpąja žinute. Policijos departamentas kasdien sulaukia iki keliasdešimties fotografijų, vaizdo medžiagos - siuntėjai gali likti ir anonimais. Daugiausiai pranešimų - apie pažeistas kelių eismo taisykles.
Nuo projekto pradžios lapkritį jau gauta daugiau kaip 6 tūkst. pranešimų apie nusikalstamas veikas - pareigūnai neabejoja, kad filmuotos medžiagos ir nuotraukų tik daugės.
Kokia Informacija Svarbi Pareigūnams?
„Taip pat gauname nemažai medžiagos apie viešosios tvarkos pažeidimus, triukšmo atvejus tam tikrose vietose. Žmonės pateikia nemažai informacijos apie nusikaltimus elektroninėje erdvėje, smulkias vagystes. Tai iš tikrųjų informacijos gauname nemažai, ji yra nagrinėjama, tiriama, kaip ir kiekvienas pareiškimas, atneštas į policijos komisariatą“, - tvirtina Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Pareigūnai daugiausiai pranešimų sulaukia iš didžiųjų miestų, aktyviausi - jauni žmonės. „Yra visokių vaizdelių. Kai kuriems čia tapo antru darbu, nes matome, kad kai kurie žmonės, pavyzdžiui, tas pats asmuo kiekvieną dieną po keliasdešimt mums vaizdelių prisiunčia. Iš tikrųjų mes skatiname žmones siųsti šią medžiagą“, - teigia R. Matonis.
„Kai kurie vairuotojai prie priekinio stiklo yra prisitvirtinę filmavimo įrangą, vadinamą vaizdo registratoriumi - jis fiksuoja įrašą per priekinį stiklą. Jeigu nutinka kažkokia avarinė situacija, tai laiko klausimas, kada pateiks policijai, na, jei iš viso pateiks“, - sako Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Reikalavimai Nuotraukoms ir Vaizdo Įrašams
Anot jo, norint, kad nuotrauka būtų tinkama, reikia pažeidimą nufotografuoti iš kelių kampų, turi aiškiai matytis situacija. Jei automobilis stovi „Neįgaliesiems“ ženklu pažymėtoje vietoje, taip pat reikia nufotografuoti ir automobilio vidų, prietaisų skydelį.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
„2014 metais Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti 33 578 asmenų pranešimai apie padarytus KET pažeidimus. Gavus iš asmenų pranešimą apie padarytą KET pažeidimą pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.
Pareigūnas, tiriantis pranešimą apie pažeidimą, kviečia į policiją transporto priemonės, kuria galimai buvo padarytas pažeidimas, savininką ar jo nurodytą kitą transporto priemonę vairavusį asmenį. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką nagrinėjant administracinio pažeidimo bylas, kurios pradėtos pagal kitų asmenų pateiktas nuotraukas ar vaizdo įrašus, transporto priemonės savininkui ar valdytojui nesutikus su pažeidimu, apklausiamas ir pažeidimą užfiksavęs asmuo.
Pagal asmenų atsiųstą informaciją (nuotraukas, vaizdo įrašus), tinkamai surinkus įrodymus, administracinėn atsakomybėn yra patraukta daug prasižengusių vairuotojų, taikytos ir griežtos administracinės nuobaudos (pvz., teisės vairuoti atėmimas)“, - teigė pareigūnas.
Tačiau svarbu paminėti, kad „pro akis praslydo faktas, kad policija negali bausti pažeidėjo, vadovaudamasi tik nuotraukomis“, - aiškina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius.
Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje dėl KET pažeidimo, galima sutikti, kad ne kiekvienam KET pažeidimui įrodyti pakanka vien padarytos nuotraukos. Šioje byloje asmuo buvo kaltinamas tuo, kad paliko stovėti automobilį ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
„Tokiam pažeidimui įrodyti policijos pareigūnai ne tik nufotografuoja automobilį, bet ir nubraižo schemą (joje nurodomi atstumai) ar paima vairuotojo, kuriam trukdo stovintis automobilis pravažiuoti, paaiškinimą, t. y. reikia sutikti, kad įrodymai turi būti surinkti taip, kad nekiltų abejonių dėl KET pažeidimo“, - aiškino K. Dičius.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutarime administracinėje byloje dėl KET pažeidimo pažymėjo, kad „Kolegija yra tos nuomonės, kad nors ant byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas pažeidėjos automobilis, stovintis ant vejos, nėra nurodyta nuotraukos darymo data ir laikas, tačiau elektroninio laiško, kuriuo buvo atsiųsta minėta nuotrauka, kopija patvirtina, jog nuotrauka buvo padaryta elektroninio laiško kopijoje nurodytu laiku.“
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu taip pat pripažino, kad asmens pateikta nuotrauka ir liudijimas teisme yra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl padaryto KET pažeidimo, t. y. palikus stovėti automobilį ant šaligatvio.
„Druskių“ bendruomenė laukia policijos tyrimo, bet ir patys įtaria, kad stebeilijo į langus
Asmens Duomenų Apsauga ir Viešinimas
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, kad konkrečiu atveju, skelbiant automobilio valstybinį registracijos numerį, sąsaja su konkrečiu asmeniu laikytina netiesiogine, tačiau gali būti, jog atlikus išsamų ir visapusišką situacijos tyrimą toks atvejis būtų pripažintas asmens duomenų pažeidimu.
J.Kučinskaitė mano, kad tokie įrašai, kuomet socialinių tinklų paskyrų vartotojai skelbia asmens duomenis, siekdami „bausti viešumu“ ar pranešti apie netinkamą elgesį, laikytini galimais asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimais.
„Asmenys, užfiksavę galimus KET pažeidimus, juos turėtų ne viešinti socialiniuose tinkluose, o pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms, t. y., policijai. Asmuo, turintis paskyrą socialiniame tinkle ir ten skelbiantis viešąją informaciją yra laikytinas viešosios informacijos rengėju (skleidėju) ir yra atsakingas už skleidžiamos informacijos teisėtumą.
Niekada negalima pažeisti asmens duomenų. Visais atvejais yra būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp teisės į informacijos ir saviraiškos laisvę, teisės į asmens duomenų teisinę apsaugą“, - pažymėjo žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja.
2021 m. buvo nustatyti 54 atvejai, kuomet konstatuotas pažeidimas paskelbtas socialiniuose tinkluose. Per šiuos metus žurnalistų etikos inspektorius yra gavęs 30 skundų dėl asmens duomenų tvarkymo socialinių tinklų paskyrose. Pasak J.Kučinskaitės, beveik pusė skundų dėl teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimų gaunama būtent dėl duomenų viešinimo socialiniuose tinkluose.
Advokatų kontoros „AAA Law“ advokatė Giedrė Domkutė teigė, kad apie visus pažeidimus turėtų būti informuota Lietuvos policija, nusiunčiant visus duomenis.
„Be to, kiekvienas asmuo atsako už turinio patalpinimą savo socialinio tinklo paskyroje. Kyla klausimas, kokiu tikslu asmuo paviešino įrašą? Ar užkardyti daromą pažeidimą? Ar tiesiog pasijuokti? Jeigu įrašo paskelbimo tikslas nėra prevencinis, tai tokie pranešimai neturėtų būti skelbiami viešai“, - svarstė G.Domkutė.
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) pažymima, jog teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir, remiantis proporcingumo principu, derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, taip pat saviraiškos ir informacijos laisve.
„Asmenų saviraiškos laisvė taip pat nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Tai reiškia, kad saviraiškos laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė. Ribojimo išimtinumas pasižymi tuo, kad Konstitucijoje nustatytų galimų ribojimo pagrindų negalima aiškinti jų išplečiant, o Konstitucijoje įtvirtintas būtinumo kriterijus suponuoja tai, kad kiekvienu atveju ribojimo pobūdis, apimtis turi atitikti siekiamą tikslą“, - naujienų portalui lrytas.lt paaiškino advokatė.
Žmogaus privatumo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Nusikaltimu įtariamas, kaltinamas, nuteistas asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas.
„Jeigu įrašas buvo įkeltas prevenciniais tikslais ir bandyta įspėti visuomenę, tuomet būtų galima bandyti pateisinti tokio įrašo paskelbimą, bet vėlgi, siūlytina, apie tokius įvykius informuoti policiją“, - sakė G.Domkutė.
Advokatė pastebėjo, jog, įsigaliojus BDAR, asmenys pradėjo aktyviau ginti savo teisę į privatų gyvenimą ar atvaizdą: „Teismų praktika rodo, jog asmenys kreipiasi į teismą dėl tokių dalykų. Pavyzdžiui, buvo byla, kai asmuo, kuris buvo parodytas per TV3 televizijos laidą „Farai“, kreipėsi į teismą dėl teisės į atvaizdą pažeidimą.“
Policijos Veiksmai Gavus Pranešimą
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pažymėjo, kad vairuotojui ar kitam eismo įvykyje dalyvavusiam asmeniui atsakomybė taikoma tik išsiaiškinus situaciją ir nustačius, kaip konkrečiai jis pažeidė KET.
Susirūpinę žmonės gali pateikti medžiagą per elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt. Pranešimai patenka į policijos registruojamų įvykių registrą. Iš jo nukreipiamas konkrečiam įgaliotam policijos pareigūnui, kuris pradeda tyrimą.
„Man dar neteko susidurti su asmenimis, kurie kreipėsi dėl asmens duomenų pažeidimo.
Triukšmo Prevencija Kauno Miesto Viešosiose Vietose
2016 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-660 patvirtintose „Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose vietose taisyklėse“ (toliau- Taisyklės) yra nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis - nuo 22 val.
Atvirose viešosiose vietose renginiai gali vykti dieną ir vakare, išskyrus Joninių, kalėdinius, naujametinius ar kitus miesto ir valstybinius renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas.
Teikiant paslaugas ar vykdant prekybą atvirose viešosiose vietose draudžiama groti muziką ar jos instrumentais, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, išskyrus renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas, lauko kavines, kuriose leidžiama groti muziką iki 22 val., ir atviras prekiavimo garso įrašais vietas, kuriose leidžiama groti muziką nuo 10 val.
Gyvenamojoje teritorijoje valyti ir tvarkyti teritorijas, naudoti tam skirtą techniką, išvežti atliekas, krauti prekes, produkciją ir kitas medžiagas vakare ir naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 val. iki 8 val.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį yra draudžiami šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Tokie pat triukšmą keliantys veiksmai draudžiami ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu.
Svarbu žinoti, kad patalpose gali ir nebūti visiškos tylos. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) - 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) - 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos.
Informacija apie Stojimą į Policiją
Stojimo į Lietuvos policijos mokyklą ar Mykolo Romerio universitetą datos kiekvienais metais derinamos pagal kalendorių (atsižvelgiama į darbo, švenčių ir poilsio dienas), bet paprastai dokumentų priėmimas prasideda vasario 1 d. ir tęsiasi iki birželio vidurio.
Stojamieji egzaminai organizuojami einamųjų metų rugpjūčio mėnesio viduryje, o dvi savaitės prieš, vyksta registracija į atranką, kai asmuo pats pristato pateiktų dokumentų originalus, įtraukiamas į konkrečią atrankos grupę ir jam suteikiamas stojimo kodas. Apie dokumentų teikimo pradžios datą galima sužinoti svetainėje www.stokipolicija.lt, apie likusias datas, kiekvienas atrankos dalyvis informuojamas individualiai.
Į įvadinio mokymo kursus atrankų datos derinamos atsižvelgiant į įstaigų poreikį bei kandidatų galinčių dalyvauti atrankoje skaičių. Konkretesnė informacija pateikiama svetainėje www.stokipolicija.lt.
Stengiamasi kandidatams atsakyti kuo greičiau, per kelias darbo dienas. Bet būna situacijų, kai dėl didelio teikiančiųjų dokumentus skaičiaus ar techninių nesklandumų nėra galimybės dokumentų patikrinti greitai, tada atsakymo gali tekti laukti ir ilgiau.
Visa informacija apie vykdomus veiksmus (statusą) bei tolimesnę eigą teikiama dokumentų teikimo sistemoje www.stokipolicija.lt asmens paskyroje.
Taip, patruliai yra pirmos grandies pareigūnai.
Paprastai apibūdinant pirminės grandies pareigūnai yra patruliai, o vidurinės grandies - tyrėjai.
Tyrėjas yra policijos specialistas, kuris tiria padarytų nusikaltimų faktus bei aplinkybes, siekia nustatyti įtariamuosius, renka informaciją apie asmenis, įstaigas, aplinkybes. Tyrėjai taip pat užsiima ir prevencine veikla, pvz. Bendruomenės pareigūnai, kurie betarpiškai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis, kuruoja policijos rėmėjų veiklą.
Tyrėju gali dirbti mokslus MRU VSA, įvadinius kursus arba LPM pirminį profesinį mokymą baigę ir po mokslų paskirti į pareigas asmenys, taip pat jau dirbantys pareigūnai dalyvę konkursuose užimti tyrėjo pareigybei ir juos laimėję.
Dokumentai
Reikia pateikti šiuos galiojančius dokumentus - asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat reikia užpildyti prašymą dalyvauti atrankoje ir anketą. Svetainėje www.stokipolicija.lt dokumentų pildymas vykdomas elektroniniu būdu, visi prašomi dokumentai prisegami kaip priedai skenuoti arba kokybiškai nufotografuoti.
Visi dokumentai teikiami svetainėje www.stokipolicija.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus.
Gauti dokumentai tikrinami ir jei viskas gerai, išduodamas siuntimas tikrintis sveikatą Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje (CMEK). Jei atsirandą kokių netikslumų pateikiant dokumentus, specialistai surašys pastabas ir atsiųs apie tai žinutę kandidatui. Visi žingsniai bei atliekami veiksmai fiksuojami dokumentų pateikimo sistemoje www.stokipolicija.lt, todėl reikia nuolat sekti informaciją bei pranešimus.
Nutraukus trišalę sutartį per pirmą mokslų mėnesį, jokių finansinių pasekmių nėra. Vėliau reikia grąžinti patirtas išlaidas.
Pirmiausia dokumentus reikia teikti svetainėje www.stokipolicija.lt, praeiti pirminius atrankos etapus, o vėliau, kai jau įsitikinama, kad pretendentas tinkamas, dokumentai teikiami per LAMA BPO sistemą. Labai svarbu kuo anksčiau pateikti dokumentus, kad būtų spėta atlikti visus patikrinimus ir užtektų laiko LAMA BPO.
CMEK išvada galioja 1 (vienus) metus nuo jos surašymo datos.
Finansai ir Apgyvendinimas
Darbo užmokestis priklauso nuo paskirto koeficiento, darbo stažo bei valstybės nustatyto bazinio dydžio.
Kursantai gyvena Lietuvos policijos bendrabučiuose, Mastaičiuose, Kauno rajone. Apgyvendinimas yra suteikiamas nemokamai.
Stipendijos dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų.
tags: #kokios #nuotraukos #turi #buti #epolicija