Virusinės infekcijos: priežastys, simptomai ir gydymas

Kaskart, pasireiškus infekcijos požymiams, norisi kuo greičiau pradėti efektyvų gydymą ir sugrįžti į visai šeimai įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas yra virusas, ar bakterija. Virusai sukelia virusines infekcijas, bakterijos - bakterines. Ir bakterinės, ir virusinės infekcijos gali pasireikšti tais pačiais ar panašiais simptomais, tačiau jų gydymas labai skiriasi.

Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, o virusinės - ne. Norint išvengti gydymui atsparių bakterijų atsiradimo ir antibiotikų veiksmingumo sumažėjimo ateityje, svarbu laikytis racionalaus antibiotikų vartojimo principų, ir juos naudoti tik tada, kai reikia.

Šiame straipsnyje aptarsime virusinių infekcijų priežastis, simptomus ir gydymo būdus. Taip pat aptarsime, kaip atskirti virusines infekcijas nuo bakterinių infekcijų ir ką daryti, jei įtariate, kad sergate virusine infekcija.

Virusinės infekcijos: kas tai?

Virusinė karštligė nėra liga, o virusinės infekcijos simptomas. Tai atsiranda, kai organizmas nustato viruso buvimą ir sukelia imuninį atsaką, padidindamas kūno temperatūrą. Virusinė karštligė gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo viruso tipo ir jo veikiamų sistemų.

Virusinės infekcijos priežastys

Virusinę karštligę sukelia įvairių tipų virusai, kurie įsiveržia į organizmą ir sukelia imuninį atsaką. Svarbu atskirti virusinę karštligę nuo bakterinės, nes jų gydymas skiriasi.

Pagrindinės CNS lėtinės virusinės infekcijos priežastys yra virusinės infekcijos, kurios gali būti įgyjamos per kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, per kraują, seksualiniu keliu arba per motinos pieną. Virusai, tokie kaip ŽIV, citomegalo virusas ir herpes simplex virusas, gali sukelti ilgalaikę infekciją, o organizmo imuninė sistema nesugeba visiškai pašalinti šių patogenų.

Virusinės karštinės gali būti klasifikuojamos pagal jų paveiktas sistemas arba perdavimo būdą:

1. Kvėpavimo takų virusinės karštinės
2. Virškinimo trakto virusinės karštinės
3. Uodų platinamos virusinės karštinės
4. Hemoraginės virusinės karštinės
5. Neurologinės virusinės karštinės

Virusinės infekcijos simptomai

Peršalimui būdinga keletas simptomų - bėganti nosis, kosulys, gerklės skausmas, bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, miego sutrikimai. Simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui, temperatūra dažniausiai nedidelė arba nekyla visai.

Gripas - virusinė infekcija, sukelianti panašius simptomus į peršalimo (kosulys, sloga, gerklės skausmas), tačiau taip pat būdingi viso kūno skausmai, dažnai apibūdinami kaip kaulų laužymas, nuovargis, taip pat, skirtingai nu peršalimo, būdinga staigiai pakylanti aukšta temperatūra - 38 laipsniai ir daugiau.

Pagrindiniai CNS lėtinės virusinės infekcijos simptomai gali apimti galvos skausmus, neurologinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas, nuotaikų kaita, motorinių funkcijų sutrikimai ir epilepsijos priepuoliai.

Suaugusiesiems virusinės karštinės simptomai yra aukšta temperatūra, šaltkrėtis, nuovargis, raumenų skausmai, galvos skausmas, gerklės skausmas ir kartais bėrimas. Gali atsirasti virškinimo trakto simptomų, tokių kaip viduriavimas ar pykinimas.

Kūdikiams virusinė karštligė paprastai trunka nuo 3 iki 7 dienų. Simptomai yra didelis karščiavimas, sumažėjęs maitinimas, dirglumas ir mieguistumas.

Taip pat, virusinės infekcijos, įskaitant ir Covid-19, gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų kvėpavimo sistemai. Dažnai net ir prasirgus virusine liga, jos padariniai, kaip nosies, burnos ir ausų komplikacijos lieka ilgesniam laikui ir negydomos gali sukelti sunkesnes sveikatos problemas:

• Balso klosčių uždegimas arba kitaip - laringitas: jam būdingas žemas, užkimęs balsas, pacientas jaučia sunkumą kalbant.
• Disgeuzija: taip medicinoje vadinamas pakitęs skonio pojūtis.
• Hiposmija: tai uoslės pojūčio susilpnėjimas.
• Sinusitas: sukelia skausmą, nemalonų spaudimą kaktos, skruostų ir akių srityse, kartais pakaušio ar viršugalvio bei gali sukelti viršutinių dantų skausmą.
• Uoslės haliucinacijos, dar vadinamos fantosmija: pacientas užuodžia kvapus, kurių aplinkoje iš tikrųjų nėra.
• Ūminis miringitas: pasireiškia pūslių susidarymu ant būgnelio ir šalia esančios landos.
• Vestibulinis neuronitas: pasireiškia staigiu, užsitęsusiu galvos svaigimu, sutrikusia pusiausvyra, kuri trunka iki keletos dienų.

Jei jaučiate bet kurį iš šių simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.

Virusinės infekcijos diagnostika

Tiksli diagnozė yra labai svarbi norint veiksmingai valdyti virusinę karštligę ir atskirti ją nuo bakterinių ar kitų infekcijų. Diagnozė dažnai prasideda nuo išsamaus fizinio patikrinimo ir simptomų, tokių kaip karščiavimas, kūno skausmai, nuovargis, gerklės skausmas ar bėrimas, aptarimu. Išsami ligos istorija gali padėti tiksliai nustatyti karščiavimo šaltinį.

Patvirtinti bakterinė ar virusinė infekcija galima atlikus kraujo tyrimą bei tepinėlį. C reaktyvinis baltymas (CRB) gaminasi kepenyse, vos tik organizme prasideda ir išplinta infekcija. CRB kiekį svarbu nustatyti tiriant, ar infekcija - bakterinės (grybelinės), ar virusinės kilmės. CRB lygis pakyla praėjus ~6 val. Taigi, vos tik sukarščiavus iškart atlikti CRB tyrimo nerekomenduojama, nes baltymo koncentracija dar gali būti nepakankama ligos sukėlėjui nustatyti. Tyrimą optimalu atlikti po 24 val.

Kraujo tyrimai, dažniausiai naudojami virusinei karštligei diagnozuoti, apima pilną kraujo tyrimą (CBC), kuris nustato tokius modelius kaip mažas baltųjų kraujo kūnelių skaičius, ir tokius tyrimus kaip Dengue NS1 antigeno testas, siekiant patvirtinti dengės karštligę.

Jei karščiavimas trunka ilgiau nei penkias dienas, tai gali reikšti sunkesnę būklę. Be to, negalima ignoruoti tokių simptomų, kaip dusulys, sumišimas ar krūtinės skausmas, nes jie gali reikšti pagrindinę problemą.

Virusinės infekcijos gydymas

Peršalimas gydomas simptomiškai, specifinio gydymo nėra. Antibiotikai peršalimo negydo, antivirusiniai vaistai taip pat paprastai nereikalingi. Peršalimo atveju pasveikstama per 3-7 dienas (vaikams iki 14 dienų) be jokio specifinio gydymo arba tik palengvinant simptomus vaistais nuo slogos, kosulio, temperatūros.

Pradėjus vartoti antivirusinius vaistus per pirmas 48 valandas nuo susirgimo pradžios galima sutrumpinti gripo ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų tikimybę, todėl svarbu žinoti gripo ir peršalimo skirtumus.

CNS lėtinės virusinės infekcijos gydymas gali apimti antivirusinius vaistus, kurie padeda slopinti viruso aktyvumą, taip pat imuninę terapiją, siekiant sustiprinti organizmo atsaką į infekciją. Be to, simptominis gydymas, pavyzdžiui, skausmą malšinantys vaistai, antidepresantai ir neurologiniai vaistai, gali būti naudojami siekiant palengvinti simptomus.

Virusinė karštligė gydoma simptomiškai, nes antibiotikai yra neveiksmingi prieš virusus. Poilsis, hidratacija ir karščiavimą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis, padeda valdyti karščiavimą ir skausmus. Maistingos, lengvai virškinamos dietos vartojimas padeda atsigauti.

Namų gydymo priemonės

Namų gynimo priemonės gali veiksmingai papildyti medicininį gydymą, natūraliai palengvindamos virusinės karštinės simptomus:

• Šiltas imbiero ir medaus arbatos puodelis numalšina gerklės skausmą ir mažina slogą.
• Šilto kompreso uždėjimas ant kaktos, nugaros ar sąnarių padeda sumažinti kūno skausmus ir šaltkrėtį.
• Įkvėpus garų, užpiltų eukalipto aliejumi arba paprastu vandeniu, išvalysite nosies kanalus ir sumažinsite užgulimą.
• Virusinės karštinės metu labai svarbu išlaikyti hidrataciją, kad būtų išvengta dehidratacijos, kurią sukelia prakaitavimas ar kiti simptomai.
• Pakankamas poilsis leidžia kūnui taupyti energiją ir susitelkti į atsigavimą.

Šios priemonės gali pagerinti bendrą atsigavimą, jei kartu su tinkama medicinine priežiūra.

Pirminis imunodeficitas

Pirminio imunodeficito rizika iškyla bet kurio amžiaus asmeniui, kuriam dažnai pasikartoja ar išlieka infekcija. Pagrindinis šios ligos simptomas - padidėjęs imlumas infekcijoms, ypač kvėpavimo takų. Pacientams, kuriems įtariamas pirminis imunodeficitas, būdingos dažnai pasikartojančios, užsitęsusios ir sunkiai pagydomos infekcijos.

Pirminį imunodeficitą gali signalizuoti:

• Daugiau nei vienas plaučių uždegimo atvejis per vienerius metus
• Dvi ar daugiau ausų infekcijos per vienerius metus
• Dvi ar daugiau sinusinės infekcijos per vienerius metus
• Lėtinis viduriavimas su svorio netekimu
• Pasikartojančios virusinės infekcijos
• Pasikartojantys gilūs odos ar kitų organų pūliniai
• Pakartotinai reikalingi intraveniniai antibiotikai efektyviam infekcijos gydymui
• Pasikartojanti grybelinė infekcija burnoje, ant odos ar kituose organuose
• Šeimoje esantis pirminiu imunodeficitu sergantis giminaitis

Verta atkreipti dėmesį, kad vaikams, infekcijų dažnis gali būti didesnis. Be to, pirminį imunodeficitą vaikams gali išduoti nepakankamas svorio prieaugis ar ūgio atsilikimas.

Siekiant išvengti infekcijų arba sumažinti jų dažnį, naudojama pakaitinė imunoglobulinų terapija. Visą gyvenimą trunkantis pakaitinis gydymas imunoglobulinais yra veiksmingas ir pripažintas kaip standartinis gydymas jau daugiau nei 5 dešimtmečius. Infekcijoms gydyti yra skiriami antibiotikai. Sergantiesiems pirminiu imunodeficitu nedelsiant turi būti taikomas antibakterinis gydymas, nes infekcija gali progresuoti itin greitai. Sudėtingais pirminio imunodeficito ligos atvejais gali būti atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.

Pacientui įtarus, kad jam pasireiškė pirminio imunodeficito simptomai, pirmiausiai reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Ankstyva ligos diagnostika gali padėti išvengti sunkių komplikacijų ir garantuoti visavertį gyvenimą.

Virusinės infekcijos prevencija

Norint išvengti virusinės karštinės, reikia laikytis higienos, skiepų ir gyvenimo būdo praktikos:

• Dažnai plaukite rankas vandeniu ir muilu, ypač po buvimo viešose vietose arba po kontakto su sergančiais asmenimis.
• Reguliariai valykite ir dezinfekuokite paviršius, kuriuos dažnai liečiate, pavyzdžiui, durų rankenas, stalviršius ir elektroninius prietaisus.
• Venkite artimo kontakto su sergančiais asmenimis, ypač per karščiavimo sezonus.
• Vakcinuokitės nuo virusinių ligų, pavyzdžiui, gripo ir COVID-19, kad sumažintumėte infekcijos riziką ir sunkumą.
• Laikykitės sveikos gyvensenos, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir pakankamą miegą, kad sustiprintumėte imuninę sistemą.

tags: #kokios #gali #buti #virusines #infekcijos