Šių metų pabaiga darbo rinkoje neįprastai kontrastinga. Karantinas ir artėjantis šventinis laikotarpis skirtingai veikia ekonominių sektorių veiklą: vienur skelbiamos prastovos, kitur reikalingi papildomi darbuotojai, planuojama dirbti šventinėmis dienomis.
Susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, netekus užsakymų ar dėl kitų priežasčių, įstatymų leidėjas suteikė galimybę darbdaviui neatleisti laikinai nereikalingų darbuotojų, o tokiu atveju paskelbti prastovą ne dėl darbuotojo kaltės. Prastova paskelbiama įmonės vadovo įsakymu, su kuriuo darbuotojai privalo būti supažindinami pasirašytinai.
Teisės aktais nėra apribotas prastovos terminas. Tačiau darbdaviui ekonominiu požiūriu nėra naudinga ilgą laiką laikyti darbuotoją prastovoje. Tokiu atveju bendrovė gali pasinaudoti DK 129 straipsniu: panaikinti darbuotojo pareigybę ir jį atleisti iš užimamų pareigų išmokant išeitinę išmoką. Pats darbuotojas, esantis prastovoje, taip pat gali pateikti prašymą atleisti iš darbo.
Darbuotojų teisės prastovos metu
Prastovos metu pirmiausia darbdavys privalo siūlyti darbuotojui darbą, atitinkantį jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, jeigu tokio darbo nėra - bet kokį kitą darbą. Tokiu atveju darbuotojui raštiškai sutikus, jis gali būti perkeltas į kitą darbą neatsižvelgiant į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Darbdavys, nuspręsdamas, ar pasiūlyti kitą darbą darbuotojui, turi šį klausimą suderinti su darbuotoju, ištirti jo kvalifikacinius gebėjimus ir taip nesuvaržyti jo laisvės pasirinkti darbą, t.y. Prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti kitoje darbovietėje.
Jeigu prastova tęsiasi ilgiau negu 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, darbuotojas prašymą gali pagrįsti DK 128 straipsniu. Šiuo atveju darbo sutartis nutrauktina nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Tuo pagrindu nutraukus darbo sutartį, darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str.).
Apmokėjimas už prastovos laiką
DK 195 straipsnio 1 dalis nustato bendrą apmokėjimo už prastovos laiką taisyklę: šis laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Už buvimą prastovos metu darbo vietoje darbdavio reikalavimu darbuotojui mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (195 str.).
Išmokos už priverstinę prastovą turi būti mokamos tais pačiais terminais ir tvarka, kaip ir darbo užmokestis. Kai darbuotojas nesutinka su prastovos apmokėjimo dydžiu ar tvarka, jis per tris mėnesius gali pateikti prašymą bendrovės darbo ginčų komisijai.
Įmonės kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai (Darbo kodekso 195 str. 6 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys vienašališkai tokio sprendimo priimti negali.
Dalinė prastova
Be to, DK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą tam tikram laikotarpiui sumažindamas darbuotojo darbo laiko normą per savaitę (ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo laiko normos, o jeigu trumpinamas darbo valandų per dieną skaičius, darbo diena negali būti trumpesnė negu trys valandos), raštu nustatydamas, kuriomis dienomis darbuotojas dirbs, paliekamos dirbti darbo dienos pradžią ir pabaigą ir dalinės prastovos laiką. Dalinės prastovos laikotarpiais už laiką, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka.
Anot VDI, DK yra nustatyta minimali dalinės prastovos trukmė ir neturėtų būti atvejų, kai skelbiama dalinė prastova, pavyzdžiui, sumažinant savaitės darbo dienų skaičių viena darbo diena arba darbo dienos trukmę dviem valandomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba ne visą darbo laiką.
Svarbu žinoti
- Paskelbus prastovą darbuotojo ir darbdavio darbo sutartis nenutrūksta, todėl šalis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai, sutarties šalys viena kitai turi tiek teisių, tiek pareigų, tik šalių santykiai dėl prastovos sąlyginai modifikuojasi.
- Kadangi darbuotojui mokama atlyginimo dalis, jis privalo laikytis darbdavio įsakymu dėl prastovos paskelbimo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Už viršvalandinį darbą, primena VDI, mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis mokamas ir už darbą švenčių dieną.
Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną mokamas visiems švenčių dieną dirbantiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Darbas švenčių dienomis turi tam tikrų išlygų: šis laikas visais atvejais turi būti apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taikoma kita darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, reikalingi darbuotojų sutikimai.
Už šių reikalavimų (kai nežymimi darbuotojų viršvalandžiai, darbo laikas švenčių ar poilsio dieną, naktį, papildomas darbas, arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys) pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė: bauda, pažeidus darbo įstatymus, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gali siekti nuo 150 iki 1450 eurų.
tags: #kiek #laiko #galima #buti #prastovose